2012 m. vasario 3 d.    
Nr. 5
(1980)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Stiprūs kaulai gelbsti žiemą

Genovaitė Baliukonytė

Gydytoja Violeta Lenkauskienė

Jaunam žiemą pargriūti
nemalonu, tačiau ne taip
baisu, kaip senam

Žiemą slidūs keliai, padidėjęs pavojus paslysti ir pargriūti. Jei parkrinta jaunas žmogus, tai dažniausiai įsigyja tik vieną kitą mėlynę, o vyresniam kyla didelis pavojus, nes kaulas gali lūžti arba skilti, ypač, jei sergama kaulų išretėjimu (išakijimu). Ši negalia kankina ne vieną 60 metų amžiaus slenkstį perkopusį žmogų. Nors senatvėje šia liga serga ir vyrai, tačiau moterys nuo jos kenčia dažniau. Joms kaulai sparčiau išakija ir dažniau lūžta jau po menopauzės. Kaip galima sustabdyti ir atitolinti kaulų išretėjimo procesą, papasakoti sutiko Kauno Šilainių poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Violeta Lenkauskienė.

Kodėl retėja kaulai

Osteoporoze – kaulo išretėjimu (išakijimu) susergama, kai kaule sumažėja kaulinės medžiagos, stinga kalcio ar būna sutrikęs jo pasisavinimas. Kaulai greičiau išakija, kai sutrinka hormonų ar vidaus organų veikla, todėl ima stigti baltymų bei mineralinių druskų, jei susirgus tenka ilgai gulėti.

Normaliai kaulai yra pastoviai besikeičiantys audiniai, juose vyksta natūralus bei pastovus irimo ir atsinaujinimo procesas. Maksimalus kaulų tankis (stipriausi kaulai) būna apie 20–30 gyvenimo metus. Vėliau ir vyrams, ir moterims prasideda priešingas procesas – kaulo audiniai atsistato lėčiau nei irsta. Kai kaulų masė labai sumažėja ir pasiekia kritinę ribą, jie darosi trapesni ir greičiau lūžta.

Įtakos – menopauzė ir ligos

Osteoporoze moterys serga dažniau nei vyrai dėl menopauzės. Po jos kaulai retėja sparčiais tempais apie penkerius metus, vėliau šis procesas šiek tiek sulėtėja. Moterų kaulų retėjimui įtakos turi hormonai estrogenai. Jie padeda kaulams išsiurbti kalcį iš kraujo ir lėtina jo pasišalinimą iš kaulų. Po menopauzės, kai moters organizmas nustoja gaminti estrogenus, organizmas sunkiau pasisavina kalcį iš maisto produktų ir sukaupti jį kauluose. Kai stinga kalcio, kaulas retėja, silpnėja ir dėl to greičiau lūžta. Tačiau osteoporoze susergama ir dėl kitų priežasčių. Didesnę riziką susirgti turi smulkaus kūno sudėjimo moterys, nes jų kaulų masė maža iš prigimties. Tam įtakos turi ir paveldėjimas (sirgo seneliai ir tėvai) ir virškinamojo trakto ligos (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, nepakantumas laktozei), dėl to organizmas sunkiau pasisavina kalcį. Kaulų išretėjimą skatina ilgalaikis kai kurių vaistų (prednizolono) vartojimas bei švitinimas rentgeno spinduliais. Neigiamai veikia žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholis bei kofeinas.

Kaip pasireiškia liga

Susirgus osteoporoze gali kankinti skausmai krūtinėje ir juosmeninėje nugaros dalyje, tačiau dažniausiai žmogus nieko nejaučia ir osteoporozės sukeltus nepatogumus sunkiai skiria nuo paprasčiausio nuovargio. Moterims ligos sukelti simptomai kiek ryškesni – jas gali kamuoti stuburo, dubens, šlaunų, riešų skausmai. Dažniausiai skausmas juntamas naktimis. Tačiau daugelis moterų pirmųjų osteoporozės simptomų nepajunta ir apie tai sužino tik netikėtai nuo menkiausio nepatogaus judesio lūžus kaului. Dėl osteoporozės moterims dažniausiai lūžta dilbio, šlaunikaulio bei riešo ir stuburo kaulai. Taip atsitinka netyčia pargriuvus. Stuburo slanksteliai gali irti palaipsniui ir lūžti nuo paprasčiausių kasdieninių judesių, net pasilenkus.

Kaip gydoma osteoporozė

Kad gydymas būtų sėkmingas, labai svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau. Kadangi ankstyvose stadijose beveik jokių ligos simptomų nejaučiama, tad vienintelis būdas sužinoti, ar ši liga dar nepalietė, nustatyti kaulų tankį. Tai padaryti rekomenduojama visoms moterims po 65 metų amžiaus, ypač toms, kurioms jau buvo lūžę kaulai. Sustabdyti kaulų retėjimą galima net ir susirgus. Moterims apsaugoti nuo osteoporozės, prasidėjus menopauzei, skiriami specialūs vaistai. Taip pat būtina papildomai vartoti kalcio preparatų su vitaminu D. Be kalcio, organizmas turi gauti pakankamą kiekį normaliam kauliniam audiniui būtinų mineralinių medžiagų: fluoro, magnio, cinko, jodo, aliuminio, vario bei vitamino C. Kad osteoporozė toliau sparčiai nesivystytų, organizmas turi pakankamai gauti kalcio iš maisto produktų, todėl sergantiems rekomenduojama dieta, kurioje gausu kalcio, baltymų, vitaminų ir mikroelementų. Kad kaulų masė nemažėtų, būtini nesunkūs fiziniai pratimai, vandens procedūros, gerai veikia sauso garo vonios. Reikėtų daugiau judėti, bet vengti lenktis žemiau talijos, sunkiai kelti ir  stengtis nedaryti staigių judesių.

Ar galima išvengti osteoporozės?..

Natūraliai kaulai retėja senstant. Tačiau šį procesą galima pristabdyti ir išvengti grėsmingos ligos, kuria, ilgėjant vidutiniam gyventojų amžiui, susergama vis dažniau ir dažniau. Ar kaulai labai išretės, priklauso nuo daug ko. Ypač tam įtakos turi gyvenimo kokybė ir fizinis aktyvumas vaikystėje, paauglystėje bei jaunystėje. Svarbu, kaip žmogus maitinosi, ar vartojo pakankamą kalcio kiekį ir reguliariai mankštinosi. Kuo žmogaus kaulai buvo stipresni jaunystėje (moterims iki menopauzės), tuo didesnė tikimybė šią ligą atitolinti, nes stipresni kaulai retėja lėčiau. Suaugęs žmogus kasdien turi gauti vidutiniškai 1000 mg kalcio. Maždaug 99 proc. jo susikaupia kauluose. Jis reikalingas ne tik kaulų struktūrai išlaikyti, bet ir kitai organizmo veiklai – širdies raumens darbui. Kai organizmas su maistu negauna pakankamo kalcio kiekio, ima jį iš kaulų, kur jis metai iš metų kaupiamas ir sudaro tam tikras atsargas.

Kaip papildyti kalcio atsargas

Daugiausia kalcio yra pieno produktuose. Stiklinėje nugriebto pieno jo apie 300 miligramų, o stiklinėje rūgpienio daugiau nei 450 miligramų. Nemažai jo ir varškėje – suvalgę 100 g varškės gausime 150–170 miligramų kalcio, o tiek pat fermentinio varškės sūrio – net 1000 miligramų. Kalcio gausu kopūstuose, morkose, sojos pupelėse, kukurūzuose, razinose, datulėse (5 datulėse net 135 mg), džiovintuose obuoliuose, kiaušiniuose, žuvyje. Kalcio veikimas ir pasisavinimas labai priklauso nuo vitamino D, tad, be kalcio, reikia gauti pakankamą šio vitamino kiekį. Vitaminas D natūraliai susidaro odoje veikiant tiesioginei saulės šviesai, tad vasarą jo visada gauname daugiau. Jo taip pat yra žuvų taukuose, kiaušinio trynyje, gyvulių kepenyse. Kalcio nykimą iš kaulų slopina boras. Jo gausime valgydami obuolius, kriaušes, vynuoges, riešutus bei ankštinius produktus.

Kai organizmas nepriima pieno

Dažnai vyresni žmonės negali gerti karvės pieno dėl padidėjusio jautrumo – alergijos – pieno baltymams, kai stinga pieno cukrų (laktozę) skaidančio fermento laktazės. Tokie ligoniai išgėrę pieno ima viduriuoti. Gausiau pavalgę jie jaučia diskomfortą, pučia vidurius, skauda žarnyną, pykina. Tad jeigu negalite gerti pieno, valgykite fermentinį sūrį, rauginto pieno produktus, kur yra mažiau laktozės. Rekomenduojama valgyti varškėčius, nes dalis laktozės liks vandenyje, tinka maišyti varškę su ryžiais, valgyti varškės apkepus. Tačiau reikėtų vengti kondensuoto pieno bei pieno miltelių, nes juose daug laktozės.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija