2012 m. vasario 10 d.    
Nr. 6
(1981)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kovojančios Lietuvos Vasario 16-osios Deklaracija

Memorialas 1949 m. vasario 16 d.
paskelbtos LLKS Tarybos
Deklaracijos
ir jos signatarų atminimui

Miknių sodyboje atkurto
bunkerio interjeras

Vasario 16-ąją, minėdami 1918 metais Lietuvos Tarybos pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės aktą, švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Istorijos vingiai lėmė, kad po 31-erių metų, 1949 m. vasario 16 d., Radviliškio rajone, Minaičių kaime, Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje buvo priimtas taip pat valstybinės reikšmės dokumentas – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracija. Šis tuo metu vienintelės teisėtos Lietuvos valdžios dokumentas nuožmios sovietinės okupacijos sąlygomis skelbė siekį atkurti nepriklausomą parlamentinę Lietuvos Respubliką, ir iš šių dienų žvelgiant, sujungė 1918-ųjų ir 1990-ųjų Lietuvą. Taigi, artėjant ypač reikšmingai datai, primename LLKS Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos ištakas ir priėmimo aplinkybes.

Nors partizaninis karas Lietuvoje prasidėjo dar 1944 metais, tačiau bandymai įsteigti bendrą pogrindžio vadovybę ilgą laiką buvo nesėkmingi. Tik po beveik penkerių kovos metų, 1949-aisiais, pagaliau pavyko įkurti karinio ir politinio vadovavimo centrą, kuriam buvo pavaldūs visos Lietuvos partizanai. Tų metų vasarį Prisikėlimo apygardoje (Radviliškio r.) įvyko partizanų vadų suvažiavimas, į kurį susirinko ginkluotojo pasipriešinimo vadovybė iš visos Lietuvos: Jonas Žemaitis-Vytautas, laikinai ėjęs Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo pirmininko pareigas; Algimanto, Vytauto ir Didžiosios Kovos partizanų apygardų įgaliotinis Juozas Šibaila-Merainis, laikinai ėjęs BDPS Visuomeninės dalies viršininko pareigas; Petras Bartkus-Žadgaila, BDPS prezidiumo sekretorius; Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas; Aleksandras Grybinas-Faustas, Tauro apygardos vadas; Vytautas Gužas-Kardas, Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo viršininkas; Leonardas Grigonis-Užpalis, Prisikėlimo apygardos vadas, ir Bronius Liesys-Naktis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas. Rengti suvažiavimą buvo labai sunku – bet kokios partizanų kelionės buvo labai rizikingos, nes MGB turėjo užverbavę agentais ne tik daugybę kaimo gyventojų, bet ir partizanų. Atkeliavę į sutartas susitikimo vietas vadai ir lydinčioji apsauga turėjo vieni kitiems įrodyti, kad yra tikri partizanai, nes asmeniškai prieš tai nebuvo bendravę, o kontaktai tarp atskirų partizanų struktūrų buvo palaikomi tik per ryšininkus. Pietų Lietuvos partizanų atstovai A. Ramanauskas-Vanagas ir A. Grybinas-Faustas, 1948 m. gruodį išvykę susitikti su Vakarų Lietuvos partizanų vadovybe, Prisikėlimo apygardos štabavietę pasiekė tik 1949 m. vasario pradžioje. Su J. Žemaičiu-Vytautu jie susitiko vasario 6 d., kai šis atvyko į Šiaulių valsčiuje esantį Jaugelių kaimą. Be svečių iš Užnemunės, ten jo jau laukė L. Grigonis-Užpalis, V. Gužas-Kardas ir J. Šibaila-Merainis. Porą dienų vyko neoficialūs pasitarimai. Vasario 8 d. šeši būsimi LLKS signatarai išvyko į Sajų sodybą Balandiškėse. Čia susitiko su likusiais dviem suvažiavimo dalyviais – B. Liesiu-Naktimi ir P. Bartkumi-Žadgaila. Iš ten visi kartu išvyko į Miknių sodybą Minaičių kaime. Nuo vasario 10 d. Miknių sodybos svirne įrengtame Prisikėlimo apygardos vado L. Grigonio-Užpalio bunkeryje virė intensyvus suvažiavimo darbas. Pirmajame posėdyje buvo nutarta pakeisti vyriausiosios partizanų vadovybės pavadinimą į Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (LLKS). Kituose posėdžiuose buvo sudaryta LLKS vadovybė, svarstoma sąjūdžio politinė programa, LLKS statutas, įstatai, priimti kreipimaisi į sąjūdžio dalyvius ir Lietuvos gyventojus, kiti svarbūs dokumentai. Iš viso apsvarstyti net 23 klausimai. Artėjant Vasario 16-ajai, buvo nutarta paskelbti dokumentą, kuriame būtų patvirtintas siekis atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Ši politinė deklaracija įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas šio dokumento reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė įstatymą, pripažįstantį LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją Lietuvos valstybės teisės aktu.

LLKS Tarybos posėdžiai baigėsi vasario 20 dieną. Nors suvažiavimo dienos suartino partizanus ir buvo gaila skirtis, Pietų Lietuvos partizanai išskubėjo į savo veiklos rajoną. Palikdami bunkerį partizanų vadai prašė sodybos šeimininko Stanislovo Mikniaus užpilti jį žemėmis, tačiau šeimininkas svirne įrengtą bunkerį išsaugojo iki 1953 metų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Miknių sodyboje buvo įrengta paminklinė lenta, o 2003 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) rūpesčiu pastatyta paminklinė kompozicija su laisvės kovotojams skirtais tipiniais atminimo ženklais. 2009 m. vasarį minint Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo ir LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo šešiasdešimtmetį, kuriame dalyvavo ne tik Lietuvos valstybės vadovai, bet ir daug aukštų svečių iš užsienio, buvo atkreiptas dėmesys, kad tipiniai atminimo ženklai ir kuklus paminklinis akmenukas nėra čia vykusių Lietuvos valstybingumo istorijai itin reikšmingų įvykių tinkamas įamžinimas. LGGRTC, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos ir politinių kalinių bei tremtinių visuomeninių organizacijų vadovai ėmėsi žygių deramai pagerbti Lietuvos laisvės kovotojus, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarus ir jų atliktą darbą suvažiavimo metu. 2010 m. gegužę, prabėgus daugiau nei 60 metų nuo istorinio suvažiavimo, LGGRTC buvusios Prisikėlimo apygardos vadavietės vietoje surengė archeologinius tyrimus. Remiantis rasta informacija, Radviliškio rajono savivaldybė atstatė Miknių sodyboje buvusį svirną ir bunkerį. Tais pačiais metais LGGRTC įrengė bunkerio interjerą ir pastatė memorialą LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijai ir jos signatarams atminti (skulpt. Jonas Jagėla). 2010 m. lapkričio 22 d., dalyvaujant Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei, įvyko iškilmingas memorialinio komplekso atidarymas. 2012 metais LGGRTC baigs rengti parodą, kuri supažindins memorialo lankytojus su LLKS suvažiavimu, jo metu priimta Deklaracija ir signatarais. Šių metų vasario 16 d. Radviliškio rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija ir LGGRTC kviečia į memorialiniame komplekse vyksiantį iškilmingą Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimą. Renginio metu koncertuos Grinkiškio ir Pašušvio kultūros namų kolektyvai, bus galima apžiūrėti atstatytą bunkerį, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė visus renginio dalyvius vaišins kareiviška koše ir arbata. Renginio pradžia – 15 val. Šią šventinę dieną būkime kartu!

LGGRTC informacija

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija