2012 m. kovo 30 d.    
Nr. 13
(1988)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Konservatorių tarybos posėdis

Vėlyvą šeštadienio rytą Vilniaus viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ susirinko bene visi svarbiausi TS-LKD partijos asmenys: premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, TS-LKD Politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir kiti konservatorių politikai, kuriuos daugiau mažiau esame įpratę matyti viešojoje erdvėje. Politikai susirinko pasidžiaugti savo pasiekimais, apžvelgti Lietuvos strateginius projektus ir pasitarti dėl artėjančių Seimo rinkimų. Tačiau pagrindine diskusijų tema vis dėlto tapo pastarojo laiko įvykiai, kuomet konservatoriai susikirto su koalicijos partneriais Liberalų ir Centro Sąjunga (LiCS) dėl dviejų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo iš pareigų. O vėliau – ir ministro R. Palaičio, kuris nenorėjo paklusti A. Kubiliui ir palikti savo postą.

Pirmasis kalbėjo Premjeras. „Kai pagalvoju, kaip reikėtų vienu žodžiu apibūdinti tai, ką darėme per pastaruosius tris su puse metų, aš pavartočiau vieną žodį. Tai – valymas. Išvalėme Lietuvos ekonomiką ir finansus nuo krizės ir išlaidavimo. Valome Lietuvos energetiką nuo priklausomybės ir nuo įvairių interesų grupių. Išvalėme bankų sektorių nuo „Snoro“ banko akcininkų sukurtos finansinės bombos. Sėkmingai valėmės nuo šešėlio, kontrabandos, nelegalios prekybos turguose, Gariūnų reiškinio. Valome partijų finansavimą. Ir štai šioje srityje sulaukėme to, ko galbūt ir nesitikėjome. Vienas iš sėkmingai veikusių kovoje su šešėliu ir nelegaliais finansais instrumentų – FNTT. Šiandien jos veikla – visiškai paralyžiuota. Vadovai labai skubotai, nemotyvuotai, klaidingai pašalinti iš pareigų. Nenoriu kartotis, bet kai iš FNTT vadovo, generolo, atima leidimą dirbti su slapta informacija dėl to, kad jis atsisakė vykdyti ministro nurodymą atleisti savo pavaduotoją, tai aš niekaip nesuprantu, ką tai turi bendro su darbu su slapta informacija. Manęs tai niekaip neįtikina“. A. Kubilius sakė, jog nemato didelio skirtumo tarp to, ką išgyveno Lietuva 2006 – 2007 metais po mitais apipintos saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje, ir dabarties.

Seimo pirmininkė I. Degutienė mano, kad Prezidentė buvo suklaidinta, kuomet neatleido R. Palaičio. Politikė stebėjosi ir piktinosi įžūliu kolegų liberalcentristų elgesiu. „Per 22 nepriklausomybės metus nebuvo tokios situacijos, kada ministras absoliučiai nereaguoja į Vyriausybės vadovo pasisakymus, prašymus, net į priimtus teisės dokumentus, – kalbėjo I. Degutienė. – Tai turbūt normalioj demokratinėj valstybėj yra nesuvokiama, nes Vyriausybė yra kolegialus organas ir jeigu yra priimamas sprendimas, tai tau patinka ar nepatinka, tu tą sprendimą kaip ministras privalai vykdyti. Šiuo atveju ministras R. Palaitis to nedarė, jis demonstratyviai ignoravo Premjerą.“

Europarlamentaras V. Landsbergis Konservatorių partijos tarybos posėdyje apie tai, kas vyko mūsų valstybėje pastaruoju metu, sakė: „Kai kada daug kalbam apie teisingumą. Kai kada, ne visada. Dabar epizodiškai deklaruojam dviejų pareigūnų atleidimo atvejį. Iš tikrųjų jie neteisingai, ypač vadovas, atleisti. Atleido žmogų už tai, kad neįvykdė ministro įsakymo. O metodas, kaip atleisti – turbūt nėra tokio būdo „imti ir atleisti. Neįvykdė mano įsakymo, spiriu lauk iš barščių“ – atimama teisė dirbti su slapta informacija. Tai nesąmonė. Tai nieko bendra neturintys dalykai. Bet tai – mechanizmas. Nereikia žaisti, kaip anie žaidžia: „Neteko teisės dirbti su slapta informacija“. Kam ta veidmainystė – „neteko“? Tu pats atėmei! Tai tavo būdas išmesti netinkamą žmogų. Tai aiškinkimės, kodėl jis netinkamas. Ar tai, kad jis nebuvo paklusnus nuolankiai, ar dėl kokių nors kitų dalykų? Ir tada žmonėms bus aiškiau, apie ką kas kalba. Tai nėra vieno asmens – R. Palaičio – klaida, kad jis atleido du pareigūnus. Tai jokia klaida! Tai yra tikslingas veiksmas. Ir ne jo vieno, o šitos Čapliko – Valinsko šutvės. R. Palaitis kartais pasako viena, o po kelių valandų jau daro kitaip“. V. Landsbergis. savo partijos narius ragino nepulti Prezidentės.

Ministrė R. Juknevičienė sakė, kad liberalcentristai yra įrankiai tam tikrų jėgų. „Kam čia pseudonimais kalbėti? 2006–2008 metais po VSD tyrimo (dėl V. Pociūno žūties) mes visą tą matėm. Kai kurie juos vadina valstybininkais. Tai yra grupė žmonių, kurie valdė kraštą, atidarinėdavo koja Premjero duris, buvo užvaldę Prezidentą. Ir šitie žmonės, atėję prieš pusantrų metų prie liberalcentristų, žinom ir pavardes konkrečias, pradėjo dirbti patarėjais. Mes tada kėlėm sau klausimą: „Ką tai reiškia?“ Kodėl Dabašinskas (buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas) staiga pas Čapliką, kitas veikėjas iš tos pačios komandos tapo įtakingu Vidaus reikalų ministerijoje. Ir dabar jie tiesiog neleidžia liberalcentristams išeiti iš šito sudėtingo rato. Jų tikslas – kad žmonės dar labiau nusiviltų. Ir jiems dabar labai naudinga tuos liberalcentristus tampyti, tampyti kaip tą susidėvėjusį drabužį. Man labai gaila, kad jie patys to nesupranta“, – sakė R  Juknevičienė.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija