2012 m. kovo 30 d.    
Nr. 13
(1988)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Popiežiaus padrąsinimai Meksikos žmonėms ir Bažnyčiai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
sveikinasi su Meksikos prezidentu
Felipe Kalderonu ir jo žmona Margarita

Kristaus Karaliaus statula
Meksikos geografiniame centre
šalia Leono miesto, kur Šventasis
Tėvas aukojo šv. Mišias

Šventasis Tėvas laimina
tūkstančius jį pasitikusių
meksikiečių

Popiežiaus malda
prie Gvadelupės Dievo
Motinos paveikslo

Meksikos vyskupai padovanojo
Benediktui XVI Kristaus
Karaliaus atvaizdą

Socialinių kontrastų akivaizdoje

Kadangi praėjęs popiežiaus Benedikto XVI apaštališkas vizitas Meksikoje pirmiausia buvo skirtas paminėti šios ir kitų Lotynų Amerikos šalių nepriklausomybės 200-ąsias metines bei Šventojo Sosto ir Meksikos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmetį, visuomeniniai jo bruožai buvo ypatingai ryškūs tiek istorijos, tiek dabarties problemų kontekste. Kovo 23 – 29 dienomis vykusiai kelionei, kurios metu aplankyta ne tik Meksika, bet ir Kuba, skirtoje tradicinėje spaudos konferencijoje žurnalistai Popiežiui uždavė daugiau socialinio ir netgi politinio pobūdžio klausimus.

Atsakydamas į juos, Šventasis Tėvas pripažino, kad teisinė Bažnyčios ir valstybės santykių situacija Meksikoje yra paini ir prieštaringa. Viena vertus, palaimintojo Jono Pauliaus II pirmasis apsilankymas Meksikoje 1979 metais ženklino naują fazę atstatant Bažnyčios teises. Kita vertus, nuo XX amžiaus pabaigos vykstant ypač sparčiam sekuliarizacijos procesui, kurį palaiko iš XIX amžiaus meksikiečių politinio elito paveldėtas antiklerikalizmas, ši šalis „pralenkia“ (blogąja prasme) kitas žemyno valstybes tokiose Bažnyčiai rūpimose srityse, kaip pasikėsinimas į žmogaus gyvybės orumą (2007 metais legalizuoti abortai) bei prigimtinę šeimą ir santuoką (2010 metais įteisinta homoseksualų „santuoka“).

Meksikos katalikai susirūpinę dėl šalies socialinių kontrastų: tarptautinė statistika teigia, kad Meksikoje gyvena turtingiausi pasaulyje žmonės, tačiau beveik pusė iš 110 milijonų šalies gyventojų yra atsidūrę žemiau skurdo ribos, ir daugelis bando nelegaliu būdu prasibrauti į kaimynines Jungtines Valstijas, kad gautų bent šiokį tokį darbą ir išgyventų.

Šią nelygybę dar labiau pagilino pastarąjį dešimtmetį Meksikos tapimas tarptautinio organizuoto nusikalstamumo centru su išplėtota narkotikų gamyba, prekyba ir kontrabanda. Dėl įtakos sferų nepasidalinančių įvairių grupuočių tarpusavio kovų ir susidūrimų su valdžios struktūromis per pastaruosius penkerius metus Meksikoje žuvo beveik 50 tūkstančių (daugiausia jaunų) žmonių. Taigi kriminalinė padėtis yra baisi ir netgi primena pilietinio karo sąlygas.

Moralės jėga prieš nusikalstamumą

Tokioje atmosferoje pripažįstama, kad Bažnyčia yra vienintelė nuo organizuoto nusikalstamumo laisva institucija. Žinoma, tenka pripažinti, kad ne visi bažnytinės aplinkos žmonės atsispiria pinigams bei korupcijai. Meksikoje, panašiai kaip Italijoje, kai kurios mafijos grupuotės bando daryti įtaką vietinėms parapijų bendruomenėms „dosnia“ parama netgi šventovių statybai ir kitiems labdaros (kartais pinigų plovimo) projektams. Tačiau ganytojai tam griežtai priešinasi, smerkia nusikalstamumo blogį ir smurtą, narkomanijos fatališkas pasekmes jauniems žmonėms, ištisų kartų likimo sužlugdymą. „Katalikų Bažnyčia turi didelę atsakomybę šiuo klausimu šalyje, kurioje 80 proc. gyventojų yra katalikai, – spaudos konferencijoje kalbėjo popiežius Benediktas XVI apie kovą su išsiplėtojusiu organizuotu nusikalstamumu. – Mes turime padaryti viską, kas įmanoma prieš šį didelį visuomenę ir mūsų jaunimą žlugdantį blogį. Bažnyčios didelis uždavinys yra ugdyti žmonių moralinę atsakomybę, nuplėšti kaukę nuo blogio, pinigų stabo, kuris pavergia žmogų“.

Aptardamas Katalikų Bažnyčios pastangas didelės socialinės nelygybės Meksikoje ir kitose Lotynų Amerikos šalyse akivaizdoje, Šventasis Tėvas pripažino, jog teisingumo visuomenėje klausimas pirmiausia yra „sąžinės klausimas“, kuris nuolat turi būti svarstomas. Kalbant apie tai, „ką Bažnyčia turi daryti ir ko ji neturi daryti“, popiežius Benediktas XVI griežtai pasmerkė Lotynų Amerikoje paplitusią promarksistinę „išsivadavimo teologiją“ ir pabrėžė, kad Bažnyčia nėra politinė partija, bet moralinį autoritetą turinti jėga, kurios užduotis – ugdyti sąžinę individualios ir viešosios etikos principų šviesoje.

Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į Meksikoje, kaip ir visoje Lotynų Amerikoje, paplitusią socialinę šizofreniją, kai individualus „liaudiškas“, tradicinis pamaldumas yra tapęs tik „privačiu reikalu“, o viešajame gyvenime yra pasiduodama hedonizmui, seksualiniam palaidumui, beatodairiškam pelno ir valdžios siekiui. Tai iš tikrųjų reiškia nutolimą nuo tikėjimo, praktiškąjį materializmą. Pripažinęs, kad šios rūšies šizofrenijos įveikimui Bažnyčia gali ir turi padaryti žymiai daugiau, popiežius Benediktas XVI aiškino, kad, ugdant viešąją moralę, reikia vadovautis Bažnyčios socialinio mokymo nuorodomis. Žinoma, tai reikia daryti tikėjimo šviesoje, nes tik tikėjimas „padeda protui išsilaisvinti iš apgaulingų interesų“, įveikti pasidalijimus ir formuoti teisingos politikos modelius.

Vilties ir meilės piligrimystė

Susirūpinimas ir dėmesys ne tik religiniams, bet ir socialiniams reikalams bei jų sprendimui krikščioniškojo tikėjimo pagrindu buvo akcentuojamas visose Meksikoje sakytose popiežiaus Benedikto XVI kalbose ir homilijose. Leono miesto tarptautiniame oro uoste Šventasis Tėvas pabrėžė, kad atvyko kaip „vilties ir meilės piligrimas“ sustiprinti brolių ir sesių tikėjimą, ir nurodė, jog tik nuoseklus krikščioniškas gyvenimas skatina taikų ir pagarbų visuomenės sugyvenimą, visuomenės, kurioje nė vienas žmogus neturi būti užmirštas ir paniekintas. Pagarba jo orumui turi būti reiškiama kaip „fundamentali teisė į religijos laisvę visomis jos prasmėmis bei integralumas“, – aiškino Popiežius jį pasitikusiam Meksikos prezidentui Felipei Kalderonui, visai šalies politinei ir bažnytinei vadovybei bei tūkstančiams būdingą pietietišką entuziazmą rodančių gyventojų.

Šventasis Tėvas patikino, kad artimo meilės skatinimas bei praktikavimas yra svarbi Bažnyčios misijos dalis, stengiantis padėti visiems stokojantiems ir atstumtiesiems. „Bažnyčia, taip veikdama, nelenktyniauja ir nekonkuruoja su kitomis panašiomis privačiomis ar viešomis iniciatyvomis, bet bendradarbiauja su visais, kurie siekia tų pačių tikslų, – tikino Benediktas XVI. – Ji neturi kito tikslo, tik daryti gera nesavanaudišku ir pagarbiu būdu visiems tiems, kuriems to reikia ir kuriems dažnai pristinga autentiškos meilės ženklų“. Šventasis Tėvas reiškė įsitikinimą, kad Meksika visuomet bus šalis, kuri didžiuojasi savo svetingumu ir kurioje niekas nesijaus svetimas bei užmirštas, taip pat ir ta daugybė meksikiečių, kurie buvo priversti emigruoti iš savo tėvynės, kad galėtų rasti pragyvenimo šaltinį svetur. Išvykėliai taip pat neturi nutraukti saitų su savo gimtine ir siekti „jos augimo darnoje bei autentiškoje ir integralioje pažangoje“, – pabrėžė popiežius Benediktas XVI.

Kovo 25-ąją aukotų sekmadienio šv. Mišių prie įspūdingos Kristaus Karaliaus statulos, dalyvaujant daugiau nei pusei milijono tikinčiųjų, homilijoje Šventasis Tėvas įtaigiai aiškino, kaip reikia suprasti Išganytojo viešpatavimą ir Bažnyčios socialinio veikimo esmę. „Kristaus viešpatavimo galia pasiekiama ne per armijų jėgą ir smurtą. Ji remiasi aukštesne galia, kuri užvaldo širdis, – Dievo meile, kurią Jis atnešė į šį pasaulį savo auka ir tiesos liudijimu“, – sakė Popiežius. Šio viešpatavimo niekas negali atimti ir užmiršti, bet tik karštai melsti atsivertimo, susitaikymo ir tikrosios tiesos suradimo per Jo malonių priėmimą. „Mes prašome Kristų viešpatauti mūsų širdyse, padaryti jas tyras, klusnias, kupinas vilties ir drąsaus nuolankumo“, – meldė Benediktas XVI.

Pamaldumas – ne tuščia lengvatikybė

Po šv. Mišių prieš su pamaldų dalyviais kalbėdamas šventadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldą, Šventasis Tėvas, atkreipdamas dėmesį į Meksikoje ypač stiprų Gvadelupės Dievo Motinos kultą, vėl pabrėžė šiuolaikinės visuomenės socialines problemas, dėl kurių tikintieji katalikai kreipiasi į Švč. Mergelę Mariją užtarimo ir globos. „Šiuo metu, kai tiek daug šeimų yra atskirtos ir priverstos emigruoti, kai tiek daug kančių dėl skurdo, korupcijos, buitinės prievartos, prekybos narkotikais ir alkoholiu, vertybių krizės ir išaugusio nusikalstamumo, mes einame pas Mariją, ieškodami paguodos, stiprybės ir vilties“. Popiežius Benediktas XVI priminė, kad, žadindama mūsų viltis, Dievo Motina skatina tvirtai tikėti, puoselėti artimo meilę, įveikti blogį, kurti teisingesnę brolišką visuomenę.

Nurodęs, kaip gausūs meksikiečių kankiniai išbandymų akimirkomis šaukė „Tegyvuoja Kristus Karalius ir Gvadelupės Marija“, patvirtindami ištikimybę Evangelijai ir Bažnyčiai, Šventasis Tėvas kvietė meksikiečių tautą rodyti pilnutinę pagarbą gyvybei, skatinti broliškumą, atmesti bevaisį ir fatališką kerštą bei neapykantą. Popiežius Benediktas XVI, matyt, turėdamas mintyse Meksikoje ir kitur kartais paviršutiniškai suvokiamą ir praktikuojamą Dievo Motinos kultą, teisėtai priminė Vatikano II Susirinkimo mokymą, kad „tikrasis pamaldumas nėra nei koks bergždžias ir praeinantis jausmas, nei kokia tuščia lengvatikybė, bet kyla iš tikro tikėjimo, kurio esame vedami į Dievo Motinos kilnumo pažinimą, meilę mūsų Motinai ir esame raginami sekti jos dorybėmis“ („Lumen Gentium, 67). Niekada negalima pamiršti, jog tikrasis pamaldumas į Švč. Mergelę Mariją visuomet priartina tikinčiuosius prie Jėzaus, kad mylėti Dievo Motiną iš tikrųjų reiškia drausmingai ir ištikimai klausytis jos Sūnaus, – sakė Šventasis Tėvas.

Kovo 26 dieną, užbaigdamas trumpą, bet intensyvų vizitą Meksikoje, kurio metu buvo susitikęs su šalies ir visos Lotynų Amerikos vyskupais, jaunais žmonėmis bei politine vadovybe, popiežius Benediktas XVI atsisveikinimo ceremonijos kalboje vėl priminė socialines aktualijas. Nurodęs pastebėtus tam tikrus susirūpinimą keliančius ženklus dėl įvairių „mylimos šalies“ gyvenimo aspektų, popiežius Benediktas XVI kalbėjo: „Šiomis aplinkybėmis karštai raginu meksikiečius katalikus, visus geros valios vyrus ir moteris nepasiduoti utilitariniam mentalitetui, kuris visada lemia silpniausių ir labiausiai pažeidžiamų auką. Kviečiu telkti bendras pastangas visuomenės atnaujinimui iš pagrindų, kad būtų pasiektas orus, teisingas ir taikus gyvenimas kiekvienam. Katalikams tai yra Evangelijos reikalavimas, žmogiškumo skatinimas ir aukščiausia meilės raiška“. Šventasis Tėvas reiškė viltį, kad meksikiečiai nesileis įbauginami blogio jėgų, bet susitelkę darbuosis, kad krikščioniškųjų šaknų sultys maitintų tautos dabartį ir ateitį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija