Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

85-mečio Popiežiaus darbai

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas su savo vyresniuoju broliu prelatu Georgu Ratcingeriu, su kuriuo kartu 1951 metais priėmė kunigystės šventimus

Popiežių sveikina Bavarijos premjeras Horstas Zėhoferis

Benediktas XVI švenčia 85-metį

Popiežiaus Benedikto XVI 85-ojo gimtadienio minėjimo šv. Mišios su Vatikano kardinolais ir Bavarijos vyskupais.

Kardinolų kolegijos dekano kardinolo Andželo Sodano apkabinimas

Popiežių sveikina bavarų jaunimas su tautiniais rūbais

Šventąjį Tėvą sveikina maldininkai

Benediktas XVI su savo vyresniuoju broliu prelatu Georgu Ratcingeriu (centre) ir artimaisiais

Benediktas XVI ir Bavarijos premjeras Horstas Zėhoferis

Ganytojiškos tarnystės pilnatvė

Įvairiais atžvilgiais buvo paminėtas popiežiaus Benedikto XVI jubiliejinis 85-asis gimtadienis, prisimenant ir jo intensyvią darbotvarkę bei puikiai „vokiškai“ sutvarkytą kasdienio gyvenimo buitį, įgalinančią vaisingai darbuotis tokiame garbingame amžiuje. Iš tikrųjų 1927 m. balandžio 16 dieną Vokietijos katalikiškajame Bavarijos regione gimęs Šventasis Tėvas (Jozefas Ratcingeris) yra seniausias apaštalo šv. Petro įpėdinis pastarųjų šimto metų laikotarpiu ir šeštasis pagal amžių visoje Bažnyčios istorijoje (tiksliau, nuo 1400 metų, nes anksčiau tokie tikslūs duomenys nebuvo fiksuojami). Taigi už Benediktą XVI senesni buvo popiežiai Inocentas XII, Pijus XII (abu jie mirė būdami 85-erių), Klemensas X (86), Klemensas XII (87) ir Leonas XIII, kuris ėjo Katalikų Bažnyčios vyriausiojo ganytojo tarnystę iki 93 metų.

Nepaisant padažnėjusių kalbų apie popiežiaus Benedikto XVI sveikatos problemas (tai visiškai natūralu tokio amžiaus sulaukusiam žmogui), Šventojo Tėvo darbotvarkė lieka tokia pat intensyvi, kaip ir po išrinkimo į apaštalo šv. Petro sostą (balandžio 19 dieną kaip tik buvo paminėtos šio išrinkimo septintosios metinės, o balandžio 24-ąją bus prisiminta pontifikato inauguracijos sukaktis). Tam tikri pakeitimai kasdienybės ritme, atsižvelgiant į Popiežiaus amžių ir taupant jo fizines jėgas, padaryti: kas penkeri metai privalomam „ad limina“ vizitui atvykę vyskupai priimami ne individualiai, bet grupėmis, judėjimui ilgesniais nuotoliais naudojama mobilioji platforma, o trumpesniuose pasivaikščiojimuose Benediktas XVI nevengia pasiremti lazdele. Teigiama, jog viename pokalbyje, paklaustas apie savo sveikatos būklę, popiežius Benediktas XVI (tuomet dar būdamas kardinolu) su šypsena atsakė: „Mano sveikata silpnoka, bet tokie žmonės ilgai gyvena“. Jo ganytojiškos tarnystės vertingumą paliudija nenutrūkstančių užsienio apaštalinių kelionių gausa. Štai po neseniai vykusio vizito į tolimas Lotynų Amerikos šalis rugsėjo mėnesį Šventasis Tėvas ruošiasi aplankyti neramųjį Artimųjų Rytų regioną, greta Šventosios Žemės esantį Libaną, kurio kaimynystėje, Sirijoje, vyksta pilietinės kovos, ir labai reikalingas ganytojiškas paraginimas susitaikyti. 2013 metais popiežiaus Benedikto XVI vėl laukia katalikiškoji Lotynų Amerika, kurios didžiausioje šalyje – Brazilijoje – įvyks pasaulinių jaunimo dienų renginiai.

2012 metų spalį po Šventojo Tėvo sušaukto naujosios evangelizacijos uždaviniams skirto pasaulinio Vyskupų Sinodo prasidės Tikėjimo metų šventimas, be to, laukiama argumentuotų Benedikto XVI vertinimų šiemet savo 50-metį mininčiam Vatikano II Susirinkimui. Tai svarbu žinant, kad Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Roberto Coličo žodžiais tariant dabartinis Šventasis Tėvas yra didžiausias iš dabar gyvenančių Katalikų Bažnyčios teologų, kuris gerai pažįsta laiko ženklus ir geba juos tobulai traktuoti Evangelijos šviesoje. Tai išskirtinai svarbu esant dabar išsiplėtojusiai sekuliarizacijai, atnešusiai „dvasinį alkį“ šiuolaikinio žmogaus sielai kartu su iki šiol negirdėta „religinės pasiūlos“ įvairove.

Kad ir kokia sudėtinga būtų kasdienė popiežiaus Benedikto XVI veikla, ji neturi būti apribota vien tik vadinamuoju administraciniu „aktyvizmu“ Katalikų Bažnyčios valdymui. Ganytojiškos užduotys reikalauja pakankamai laiko skirti „consideratio“ – giliai maldai bei meditacijai. Apie tai Šventasis Tėvas yra pripažinęs savo interviu žurnalistui Pėteriui Zėvaldui, apie tai žiniasklaidai ne kartą yra minėjęs jo asmeninis sekretorius monsinjoras Georgas Gensveinas. Prieš metus publikuotame pokalbyje su Lenkijos katalikų žiniasklaida jis pabrėžė, jog būtų mitas galvoti, kad Benediktas XVI gyvena ir dirba izoliuotas Apaštališkuose rūmuose, kad jis, neva, praradęs sąlytį su šiuolaikinio pasaulio realybe.

Kasdienė darbotvarkė

Šventasis Tėvas yra labai gerai informuotas apie bažnytinius ir visuomeninius įvykius, daug dėmesio skiria žinių pranešimams, skaito juos įvairiomis (vokiečių, italų, prancūzų, anglų) kalbomis, atsiliepia į juos savoje korespondencijoje. Popiežiaus Benedikto XVI kasdienybės kroniką neseniai Europaquotidiano.it portale publikuotame straipsnyje yra pateikęs italų žurnalistas Aldas Maria Valis, kiek anksčiau komentavęs Vatikano įvykių apžvalgininkas Andrea Tornielis. Tuose šaltiniuose patvirtinama, kad Šventasis Tėvas ryte keliasi 5 valandą, kai Roma dar giliai įmigusi, ir stengiasi dienos darbotvarkę suderinti iki smulkių detalių, kad galėtų daugiau nuveikti (kartą, pavėlavęs į vieną renginį, Benediktas XVI su šypsena teisinosi, kad Romoje gyvena tris dešimtmečius, todėl, matyt, tapo gerokai „italizuotas“ ir prarado vokiečiams būdingą tikslumą).

Popiežiaus darbo diena prasideda 7 valandą ryto šv. Mišių celebravimu privačioje Apaštališkųjų rūmų koplyčioje kartu su asmeniniais sekretoriais – monsinjoru G. Gensveinu ir kunigu Alfredu Ksuerebu. Pamaldose dalyvauja „popiežiškosios šeimos“ narės – keturios buities tvarkytojos Karmela, Loredana, Kristina ir Rozela. Jos priklauso „Memores Domini“ bendruomenei, ir nors yra pasaulietės, tačiau praktikuoja Dievui pašvęsto gyvenimo (klusnumo, neturto, skaistumo, maldingumo) principus. Šis darbas gana „specializuotas“ ir apima rūpinimąsi maistu, skalbiniais bei drabužiais, apartamentų ir koplyčios švaros palaikymą, būdingas sekretoriato paslaugas. „Popiežiškajai šeimai“ taip pat priklauso Benedikto XVI pasiuntinys Paolas Gabrielius, kuris yra vedęs ir turi tris vaikus. Praėjus valandai po šv. Mišių, papusryčiavęs Šventasis Tėvas užsidaro savo studijoje ir darbuojasi iki vienuoliktos valandos. Tada prasideda jo audiencijos bei susitikimai su oficialiais asmenimis: valstybių vadovais, ambasadoriais, Bažnyčios hierarchais, ekumeniniais svečiais. Darbo kambaryje, iš kurio lango šventadieniais kalbama „Viešpaties Angelas“ malda su į Šv. Petro aikštę susirinkusiais piligrimais, nėra kompiuterių, nes Benediktas XVI rašo ranka dokumentų, kalbų ir homilijų tekstus, kurie yra perspausdinami bei verčiami į kitas kalbas. Studijoje jam padeda sekretorė-mašininkė Brigita, taip pat pašvęsto gyvenimo moteris, kuri geriausiai įpratusi skaityti Popiežiaus smulkią rašyseną. Ant darbo stalo kartu su knygomis bei žinynais stovi kryžius bei du telefonai, kurių numerius žino artimiausi bendradarbiai.

Su savo asmeniniais sekretoriais, kartais ir garbingais svečiais, Šventasis Tėvas apie 13 val. 30 min. sėdasi prie pietų stalo ir pavalgęs (pranešama, jog jis niekada nevartoja jokio alkoholio, netgi vyno, bet tik sultis), po trumpos atgaivos balkone vėl nueina darbuotis į studiją. Į darbo pabaigą, maždaug pusę šešių, valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė ar kiti artimiausi bendradarbiai jam atneša pasirašyti svarbius dokumentus. Prieš sėsdamas vakarieniauti (19 val. 30 min.) popiežius Benediktas XVI eina pasivaikščioti į Vatikano sodus ir su sekretoriais susitelkia Rožinio maldai prie Lurdo Dievo Motinos statulos. Po vakarienės su artimaisiais pažiūrėjęs Italijos valstybinės televizijos RAI žinių laidą, jis atsisveikina, palinki labos nakties, tačiau pats sugrįžta į savo darbo kambarį. Šventasis Tėvas niekada neina miegoti anksčiau nei 23 valandą, prieš miegą vėl pasimeldžia privačioje koplyčioje.

Atsinaujinimo poreikis

Savo 85-ąjį gimtadienį balandžio 16 dieną popiežius Benediktas XVI minėjo kukliai, bet gana emocingai, apsuptas savo artimiausių bendradarbių, Vatikano kardinolo, taip pat iš gimtosios Bavarijos atvykusios maždaug 150 asmenų delegacijos. Čia buvo Šventojo Tėvo brolis 88 metų sulaukęs prelatas Georgas Ratcingeris, su kuriuo kartu Benediktas XVI mokėsi kunigų seminarijoje ir 1951 metais gavo kunigystės šventimus. Popiežiaus pasveikinti buvo atvykę Miuncheno kardinolai, arkivyskupas ordinaras Reinhardas Marksas ir arkivyskupas emeritas Fridrichas Veteris, kitų regiono diecezijų ganytojai bei Bavarijos ministras pirmininkas Horstas Zėhoferis ir folklorinės jaunimo grupės.

Susitikimo pradžioje Apaštališkųjų rūmų Šv. Pauliaus koplyčioje buvo aukojamos padėkos šv. Mišios, po kurių Klementinos salėje surengta speciali audiencija Šventojo Tėvo svečiams. Pamaldų įžangoje popiežių Benediktą XVI pasveikino 2005 metų konklavoje jį išrinkusios Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Andželas Sodanas ir padėkojo už atsidavimą Visuotinės Bažnyčios ganytojo tarnystei. „Prieš septynerius metus Viešpats pašaukė tave didžiajai meilės raiškai, prašydamas tave, kaip aną dieną jis sakė Petrui: „Jei tu mane myli, ganyk mano avis, rūpinkis kaimene“. Su tuo dosnumu, kurį visada rodei, tu ištarei savąjį „taip“ ir pradėjai Petro tarnystę, – lotyniškai kalbėjo Popiežiui kardinolas A. Sodanas. – Šiandien, tavojo gimtadienio proga, mes norime padėkoti už tą rūpestingumą, su kuriuo atlieki šią meilės tarnystę. Neatsitiktinai tavo pirmoji enciklika buvo himnas Meilei, kuri yra Dievas, meilei, kuri visuomet turi įkvėpti ganytojus, tuos, kurie yra pašaukti nešti Dievo šviesą, Jo meilės šilumą pasauliui“.

Sakytoje šv. Mišių homilijoje popiežius Benediktas XVI priminė, kad gimė 1927 metų Velykų išvakarėse, Didįjį šeštadienį ir tą pačią dieną buvo pakrikštytas, todėl visa jo gyvenimo istorija yra panirusi į Velykų slėpinį. Šventasis Tėvas paminėjo, kad pats biologinis gyvenimas yra Dievo dovana, tačiau savo prasmingą pilnatvę randa tikėjime ir amžinybės pažade, kurį Dievas davė tikintiesiems. Todėl gyvenimas be Dievo, be nuolatinio krikšto pažadų atnaujinimo, vėl yra redukuojamas tik iki biologinės dovanos be gilesnės prasmės. „Atgimimas tikrai padovanojamas per krikštą, tačiau turime visą laiką augti šiuo krikštu, vis iš naujo pasinerti į Dievą ir Jo pažadą, kad mes tikrai liktume atgimę didingoje naujojoje Dievo šeimoje“, – sakė homilijoje Popiežius.

Pabrėžtinai padėkojęs velioniams savo gimdytojams ir visiems, kurie per gyvenimo dešimtmečius leido patirti Dievo buvimą, Benediktas XVI pagaliau išreiškė viltį, kad Dievo šviesa jį lydės iki paskutinės žemiškojo gyvenimo atkarpos. „Esu priešais paskutinę savojo gyvenimo kelio atkarpą ir nežinau, kas manęs laukia, – pripažino 85 metų sukaktį minintis Šventasis Tėvas. – Tačiau žinau, kad yra Dievo šviesa, kad Jis prisikėlė, kad Jo šviesa stipresnė už visą tamsybę, kad Dievo gerumas stipresnis už bet kokį šio pasaulio blogį. Šis žinojimas leidžia man žengti pirmyn, leidžia mums visiems eiti į priekį“. Šiame nepaprastai atsakingos ganytojiškos tarnystės kelyje Popiežiui reikalingas visų mūsų palaikymas pirmiausia maldomis. Jubiliejinio gimtadienio išvakarėse celebruodamas Dievo gailestingumo sekmadienį Benediktas XVI kaip tik tai priminė bei prašė pasaulio katalikų. Šv. Petro aikštėje susitikęs su tarptautine piligrimų minia šventadienio vidurdienio „Regina Caeli“ maldai jis kalbėjo: „Laukiant ateinantį ketvirtadienį (balandžio 19 dieną) septintųjų mano išrinkimo į Petro sostą metinių celebravimo, prašau jūsų melstis už mane, kad Viešpats suteiktų stiprybės įgyvendinti tą misiją, kurią man patikėjo“.

© 2012 „XXI amžius“