2012 m. balandžio 27 d.    
Nr. 17
(1992)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Prasmingas Kauno arkivyskupo jubiliejus

Arkiv. Sigitas Tamkevičius šv. Mišių
aukoje su vysk. Juozu Preikšu
Silvijos KNEZEKYTĖS nuotrauka

Balandžio 18 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje gausia procesija atėję prie didžiojo altoriaus Kauno arkivyskupijos kunigai aukojo šv. Mišias ir drauge meldėsi už savo ganytoją arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių jo kunigystės 50-mečio proga, dėkodami Viešpačiui už ganytojo nuolat rodomą ištikimos ir nuoširdžios kunigo tarnystės pavyzdį, kuris yra didžiulė malonė ne tik Kauno arkivyskupijos bendruomenei, bet ir visai Bažnyčiai Lietuvoje. Šv. Mišiose giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos jaunimo choras.

Sveikindamas koncelebravusius Panevėžio vyskupą emeritą Juozą Preikšą, brolius kunigus ir ypač brangų kurso draugą kun. Julijoną Miškinį (dabar dirbantį Kuršėnuose), taip pat visus atėjusius kartu melstis, arkiv. S. Tamkevičius sakė, jog kunigo tarnystė – labai brangi dovana Bažnyčiai. Ganytojas šviesiai prisiminė tą dieną, kai 9 diakonai (6 iš jų jau iškeliavę į amžinybę) Kauno kunigų seminarijoje 1962 metais priėmė kunigo šventimus iš vyskupo Petro Maželio rankų.

Ar tiki Viešpatį? Ar Jį myli? Į šiuos du klausimus, pasak arkivyskupo, turėtų sąžiningai atsakyti kiekvienas, kuris ketina rinktis kunigiškąją tarnystę ir skelbti Evangeliją. Tikėjimo dovanos kunigo tarnystėje negali mažėti – priešingai, jos turi augti ir skleistis. Tikėjimas neatskiriamas nuo darbų, ir tik meilės gaivinamas tampa jėga, leidžiančia kunigui gerai atlikti Kristaus pasiuntinio tarnystę. Ne atsitiktinai popiežius Benediktas XVI Didįjį ketvirtadienį griežtai pasisakė prieš tuos kunigus, kurie bando savaip interpretuoti Bažnyčios mokymą.

Kristus klausė Petrą: „Ar myli mane labiau, negu šitie?“ Kunigui „šitie“ yra jo parapijiečiai. Kunige, ar myli Jėzų labiau už vaikus, priimančius Pirmąją Komuniją? Ar myli labiau už tėvus, besirūpinančius savo vaikų žemiškuoju likimu? Ar myli labiau už senatvės ar ligos kryžių nešančius parapijiečius? „Pati didžiausia dovana, kurią esu gavęs vaikystėje, seminarijoje ir per visą kunigišką tarnystę, buvo pasauliečiai, seserys vienuolės ir kunigai, kurie švietė giliu tikėjimu, meile ir aukos dvasia. Jų tikėjimo ir meilės liudijimas man buvo šviesa, padėjusi eiti pirmyn, ir atrama, kai kartais apsiniaukdavo dangus. Ačiū jums, broliai kunigai, seserys vienuolės ir pasauliečiai, kad esate vienybėje su savo vyskupais ir padedate jiems atlikti Dievo patikėtą tarnystę“, – sakė arkivyskupas užbaigdamas homiliją.

Šv. Mišių pabaigoje kunigų vardu sveikinimo žodį tarė prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS. Šiame sveikinime kunigai su dėkingumu paminėjo paties Viešpaties jiems suteiktą galimybę arkivyskupo asmenyje matyti Kristų, Gerąjį Ganytoją, kuris „už avis guldo gyvybę“ (Jn 10, 11). Arkivyskupą sveikino, jo nueitą aukos kelią dėl šiandienos Bažnyčios laisvės pagarbiai minėjo Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorė Nijolė Jautakienė. Sveikinimai buvo palydėti šiltais plojimais.

Arkiv. S. Tamkevičius, dėkodamas už maldą ir sveikinimo žodžius, sakė, jog išgyventi išoriniai sunkumai, kaip tai galėtų paliudyti daugelis kunigų, šioje tarnystėje tebūna „antro plano“ – jų siųsdamas Viešpats teikia ir jėgų, o su Juo – visa išeina į gera. Arkivyskupijos kunigai paskui rinkosi į kuriją šventinės agapės, kurioje arkivyskupas trumpai dalijosi mintimis apie kunigystės kelią.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija