Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Atmintis

Konferencijoje prisiminė kankinį

Minint kun. A. Lipniūno 67-ąsias mirties metines

Bronius VERTELKA

Prie kun. A. Lipniūno kapo Katedros šventoriuje jo giminaičiai

Kovo 28-ąją – Štuthofo koncentracijos stovyklos kankinio kun. Alfonso Lipniūno 67-ųjų mirties metinių dieną – Panevėžio Kraštotyros muziejuje vyko konferencija „Dievo tarnas kunigas Alfonsas Lipniūnas: atminties įprasminimo aktualijos“. Ją vedė dr. Aldona Vasiliauskienė ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas.

Atmintis

Rašytojo jubiliejus – su bičiuliais iš Gruzijos

Vytautas BAGDONAS

Šiemet, praėjus 130 metų nuo lietuvių literatūros klasiko A. Vienuolio-Žukausko gimimo pavasario ir 55 metams nuo jo paskutinės gyvenimo vasaros, Anykščių krašte prisimenami ryškiausi ir reikšmingiausi rašytojo ir kultūrininko gyvenimo etapai.

Balandžio 19-osios vidurdienį į Anykščius atvyko Gruzijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis su žmona Inga bei ambasados vertėja Virginija Timinskaite, kurie pagerbė gruzinų tautos bičiulio A. Vienuolio atminimą prie jo kapo ir paminklo miesto centre, ėjo rašytojo takais per šiandieninius Anykščius. Ambasadorių ir jo palydą sutiko, su svečiais bendravo Anykščių rajono savivaldybės vicemeras Donatas Krikštaponis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valentinas Patumsis, savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Lina Blažytė, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas. Sveikindamas anykštėnus, Gruzijos Respublikos ambasadorius G. Kerdikošvilis pasidžiaugė, kad rašytojo A. Vienuolio-Žukausko dėka užsimezgusi dviejų tautų – lietuvių ir gruzinų – draugystė puoselėjama iki šiol. Svečias iš Gruzijos anykštėnams muziejininkams padovanojo dvi labai vertingas relikvijas – 1957 metais Gruzijos rašytojų sąjungai atsiųstas dvi telegramas. Vienoje jų gruzinai kviečiami į jų bičiulio rašytojo A. Vienuolio-Žukausko balandžio 7 d. švenčiamą 75-metį, o kitoje telegramoje, pasirašytoje Lietuvos rašytojų sąjungos vadovų Mykolo Sluckio ir Eduardo Mieželaičio, jau pranešama apie anykštėno rašytojo mirtį... Susitikimo metu svečiai turėjo progos išgirsti ir gyvą rašytojo A. Vienuolio-Žukausko, vedusio ekskursiją po A. Baranausko klėtelę, balsą, įrašytą į magnetofono juostelę.

Kronika

Bažnyčių metai ir epochos

Benjaminas ŽULYS

Žinomas architektas, dailininkas Jonas Lukšė dešimtą kartą surengė savo piešinių parodą „Kauno šventovės“. Ji buvo atidaryta Kauno Miko ir Kipro Petrauskų muzikos muziejuje. Tai kūrėjo žvilgsnis į sakralinės paskirties architektūrą šiandieninio žmogaus požiūriu. Parodoje eksponuojami 76 išraiškingi įvairių tikėjimų ir architektūros stilių maldos namų piešiniai nuo kelių šimtmečių senumo iki šių dienų. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesorius Vytautas Levandauskas parodos atidaryme kalbėjo, kad reikia stebėtis ir gėrėtis J. Lukšės kruopštumu, atidumu, gebėjimu žvelgti į šiuos architektūros kūrinius, suvokti jų dvasingumą, meninę vertę bei grožį. Tai yra gilaus mąstymo apie amžinąsias vertybes išraiška. Jei paklaustume dažną kaunietį, kiek, jo manymu, Kaune yra įvairių Dievo namų, tai tikriausiai sulauktume atsakymo, kad gal dvidešimt ar kiek daugiau. Dailininkas jų surado 82, net parengė jų išsidėstymo šiame mieste žemėlapį, kuris taip pat eksponuojamas parodoje. Profesorius sakė, kad visi šie piešiniai, be abejonės, atlikti su meile, jos nepakeis jokia šiuolaikinė kompiuterinė technika, todėl žavi, malonina akį ir sielą. Kauno Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios klebonas, dekanas mons. Vytautas Grigaravičius prisiminė, kad šioji paroda buvo eksponuojama bažnyčios konferencijų salėje ir susilaukė didelio čia apsilankiusiųjų susidomėjimo. Klebonas pastebėjo, kad bažnyčią projektavo net ne katalikas, o evangelikas Karolis Reisonas, joje, taikydamas savitą stilių, įdėjo savo meilę Viešpačiui. Ji imponuoja savo dydžiu. Bažnyčia toliau puošiama, gražinama. Tiesa, šiandien statomos bažnyčios – pernelyg modernios, stilizuotos, jose esą stinga dvasinės šilumos.

Atmintis

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais 

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94, 2012 m. nr. 9, 13, 16)

Atvirukas gautas paštu iš Romos „Laisvosios Europos“ radijui Aušra Marija Jurašienė buvo parengusi visą laidą, kaip Brazdžionis 1987 metais Vatikane per iškilmingą Lietuvos Krikšto jubiliejaus minėjimą skaitė artimiems žmonėms dedikuotus eilėraščius. Poeto skaitomą perdavė šį vieną, pasiųstą į Vilnių atviruku. Prospekte netoli „Vagos“ sutikau bendrakursį Vytautą Vitkauską, kuris pabėgo į pirmą pasitaikiusį kiemą: „Kaip tu nebijai, apie tave „Laisvoji Europa“ kalba!?“

Gerbiamasis,

Jums buvau pasiuntęs sveikinimą Kalėdų proga, taip pat gavau ir Jūsų. Apie sausio vidurį siunčiau atviruką aštuoniasdešimtmečiui. Bet štai šiandien atėjo dar vienas Jūsų laiškas – sveikinimas su žaismingais pašmaikštavimais. Antroj pusėj voko pastebėjau, kad adresas jau kitas.49 Kaip čia yra? Sveikinau senuoju, ir man būtų nesmagu, jeigu laiškas neateitų. Todėl siunčiu dar antrą tokį patį atviruką ir (kiek atsimenu) rašau tą patį, ką buvau parašęs pirmame.

Atmintis

Prisiminimų trupinėliai apie Unę Babickaitę-Graičiūnienę

Algimantas Zolubas

Unė Babickaitė

Vilniaus kupiškėnų klubo valdyba pakvietė susitikti kovo 11 dieną ir drauge švęsti Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Tokia valdybos nuostata visiems patiko, nes šventė šeimoje ar tarp artimų žmonių būna prasmingesnė, „šventiškesnė“, todėl rinkosi ne tik Vilniaus kupiškėnai: Kupiškio Etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, mokytojos Janina Puronienė ir Danutė Sokienė, su monospektaklio „Unė“ fragmentais apsilankė aktorė režisierė, choreografė ir poetė Birutė Marcinkevičiūtė-Mar, iš Kauno atvyko Indrė, Vytauto Babicko dukra.

Atmintis

Mirė mokslininkė ir knygų autorė

Vytautas BAGDONAS

Dr. Janina Prūsaitė 2009-ųjų birželio 28-ąją Svėdasuose

Pirmosiomis balandžio dienomis, po sunkios ligos, mirė Vilniuje gyvenusi gamtininkė, mokslininkė biologė, zoologė, publicistė, daugelio mokslinių straipsnių autorė ir knygų apie Lietuvos gamtą bei gyvūniją bendraautorė biologijos daktarė Janina Prūsaitė.

Ji gimė 1925 m. gegužės 17 d. Svėdasų valsčiaus Būtėnų kaime (Anykščių r.) ūkininkų Augustino Prūso ir Konstancijos Žvirblytės-Prūsienės šeimoje.