2012 m. balandžio 27 d.    
Nr. 17
(1992)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Kryžiaus kelio miesto gatvėmis tradicija tęsiama

Pirmasis kryžių nešė Kėdainių
rajono meras Rimantas Diliūnas.
Dešinėje – klebonas
kun. Artūras Stanevičius

Kryžiaus kelio procesijai
rikiavosi miesto mokyklų
moksleiviai bei jų mokytojos

Kėdainiai. Šv. Jurgio parapijos klebonas kun.  Artūras Stanevičius prie kultūros centro susirinkusiems Didįjį penktadienį nešti ir lydėti nešančiuosius kryžių miesto gatvėmis žmonėms kalbėjo: „Bažnyčios tradicija liudija, kad po Kristaus Prisikėlimo Švč. Mergelė Marija Jeruzalėje aplankydavo vietas, kur jos dieviškasis Sūnus nešė Kryžių. Mes, vienydamiesi su Kristumi, Kristaus motina Marija ir apaštalais, nešame kryžių Kėdainių miesto gatvėmis. Kristus nešė kryžių mieste. Jį lydėjo minios žmonių. Vieni buvo abejingi stebėtojai, kiti troško Jėzaus mirties, dar kiti Jį lydėjo su meile ir stengėsi padėti. Visus juos be išimties palietė Jėzaus meilė.

Dabar nešdami kryžių miesto gatvėmis mes sutiksime įvairių žmonių. Vieni pagarbiai sustos, nusiims kepures, nusilenks, kiti gal nusijuoks, kas nors iš viso nesupras, kas čia vyksta, bet kaip ir prieš du tūkstančius metų visus juos palies mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus meilė. Ir jei bent vienas miesto žmogus susimąstys arba nors prie vienos kryžiaus kelio stotelės atvers savo širdį Jėzui, vadinasi, buvo eita ne veltui. Einame malda pašventindami Kėdainių miestą“.

Kultūros centro saviveiklininkams išraiškingai perskaičius tris pirmuosius Kryžiaus kelio stočių tekstus eisena pajudėjo.

Pirmasis kaip ir praėjusiais metais kryžių paėmė nešti Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas, už kurio su žvakelėmis rankose rikiavosi miesto mokyklų moksleiviai bei jų mokytojos,  giedoti pasirengęs Šv. Jurgio parapijos choras, vadovaujamas vargonininkės Elenos Virbalienės, Kėdainių miesto Povilo Lukšio Šaulių kuopa, miesto tremtiniai ir politiniai kaliniai, seniūnijų seniūnai, Šv. Jurgio parapijos „Caritas“, parapijos bendruomenė, „Bičiulio“ žurnalo vadovai, miesto žiniasklaidos atstovai, literatų klubo „Varsna“ nariai, miesto svečiai. Gatvių eismą reguliavo policininkai. Fotografas Zigmas Slavinskas stengėsi įamžinti šias istorines akimirkas.

Kiekvienoje stotelėje, klebonui perskaičius kryžiaus kelio tekstą, kryžius buvo perkeliamas nuo vienų pečių kitiems panešėti. Meras R. Diliūnas kryžių perdavė miesto seniūnui Alvydui Kleivai. Iš jo perėmė Vilainių seniūnas Antanas Brūžas, paskui – rašytojas Lietuvos rašytojų sąjungos narys Gasparas Aleksa. Taip šie kilnūs žmonės išreiškė pagarbą Kristui, Jo kančiai. Saulė negailėjo savo pavasariškų spindulių. Oras buvo puikus. Eiseną jungė visų bendra giesmė, malda, kryžius.

Bent keletą metrų panoro kryžių ant savo pečių panešėti ir eisenoje dalyvavusios moterys. Pirmoji buvo Kristina Župerkienė, Kėdainių miesto Povilo Lukšio Šaulių kuopos narė. Iš jos kryžių perėmė tikybos mokytoja Sabina Kanaporienė. Galiausiai į Šv. Jurgio bažnyčios kalnelį ant savo pečių  kryžių užnešė tremtinių ir politinių kalinių atstovas, rajono tarybos narys Rimgaudas Rimošaitis.

Kryžius buvo vėl gražintas į Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčią, nuo seno žmonių vadinamą mažąja Katedra, bažnyčią, kurios kairiajame altoriuje kabo stebuklingas Švč. Mergelės Marijos ir kūdikėlio Jėzaus paveikslas, kurio aprašas įtrauktas į 1999 metais Kaune išleistos knygos „Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas“ ketvirtąjį skyrių „Švč. Marijos stebuklingi paveikslai“. Prie šio paveikslo dabar nuolat dega įvairiomis intencijomis tikinčiųjų paaukotos žvakelės.

Galima pritarti klebono kun. A. Stanevičiaus nuomonei, kad ėjome ne veltui. Stebėtojai prisijungdavo prie eisenos, o tie, kurie keliavo miesto gatvėmis paskui kryžių, atėjo šiek tiek pavargę, bet jų akys ir veidai buvo šviesūs, kupini kilnumo ir dvasingumo. Klebonas kun. A. Stanevičius padėkojo visiems eisenos dalyviams, linkėjo, kad ši tradicija metų metais išliktų gyva ir kasmet vis gausesnis būrys žmonių prisijungtų prie tikinčiųjų procesijos pagarbinant kryžių, kad bažnyčios durys yra visada atviros kiekvienam, panorusiam į ją ateiti.

Genė Sereikienė

Zigmo SLAVINSKO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija