2012 m. balandžio 27 d.    
Nr. 17
(1992)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Gerojo Ganytojo avys be ragų

Kun. Vytenis Vaškelis

Gyvename moderniausių informacijos technologijų priemonių klestėjimo laikais, kai bet koks įvykis, ypač susijęs su kriminaliniais bei skandalingais dalykais, yra žiniasklaidos bematant paviešinamas ir, kaip pripūstas balionas, iškeliamas į sensacijų debesis.  Gerai, kai sužinoję apie įvykusią kokią nors nelaimę bent savo mintyse nukentėjusiems galime pasiųsti solidarumo palaiminimą... Bet labai blogai, kad kai kurie laisvamaniško liberalizmo pripildyti internetiniai dienraščiai su pasimėgavimu aprašinėja skaudžių įvykių detales, viešina nukentėjusius ir, dėl pinigų išsižadėdami elementarių moralinių principų, tendencingai eskaluoja sudėtingas įvykių situacijas.

Todėl apmaudu, kad Garliavoje, užuot atslūgus įtampai, tarp dalies tėvynainių susipriešinimas tik auga, ir tai vyksta su nesupratingų žiniasklaidos verslo bosų „pagalba“. Tenka pagerbti žmones, kurie elgiasi pagal savo įsitikinimus ir Klonio gatvėje nuolat budi prie mergaitės namų. Dievo žodis moko, kad „visa, kas daroma ne pagal įsitikinimą, yra nuodėmė“ (Rom 14, 23). Tuomet galbūt visi, kas elgiasi pagal savo įsitikinimus, visuomet teisingai mąsto ir yra teisūs? Ne visada, nes įsitikinimas įsitikinimui nelygu. Galima užsispyrusiai laikytis savo perdėm subjektyvios nuomonės ir, nepaisant nieko, laikytis kietos kaip akmuo pozicijos: „Niekas nepajėgus pakeisti mano įsitikinimo, ir man visiškai neįdomu, ką kalba oponentai“. Deja, toks užsisklendimas savo išankstinėje nuomonėje įgyja fanatiškumo savybių, atstumia kitaminčius, kelia nepasitikėjimą ir kursto nesantaiką. Jei bent viena žmonių pusė pyksta ant kitos, neįmanomas abipusis susikalbėjimas. O ką bekalbėti, kai tarp abiejų konfrontuojančių stovyklų iškilusi  neapykantos siena vis platėja...  

Tuomet tiktai Viešpats esti pajėgus nugalėti bet kokią žmogaus daromą nuodėmę. Tačiau, kad Visagalis asmens viduje tūnantį blogį, kaip molinį kipšiuką, galėtų perlipdyti į gerumo kupiną angelą, pirmiausia pats žmogus turi išdrįsti apsispręsti: „Iš tikrųjų noriu tikslinti bei taisyti savo požiūrius ir ryžtis keistis... Dieve, padėk man!“ Bet jei susitaikymo kompromiso nenorima net ieškoti, tada susivaidijusiems turėtų pagelbėti bent keli krikščioniško sąmoningumo nestokojantys tikėjimo namiškiai, kurie, neprarasdami vilties, kasdien kels maldingas širdis į Dievo Apvaizdą ir vieną dieną išmels  atsivertimo šviesos, be kurios neįmanomas normalus gyvenimas.

Šį sekmadienį, minėdami Gerąjį Ganytoją ir Gyvybės dieną, mes, tikintieji, išgirskime Dievo Avinėlį, kuris kiekvieną iš mūsų kviečia vardu ir laukia, kad ateitume arčiau ir apsuptume Jį lanku. Tik būdami šalia Kristaus bei drauge su Juo, mes suprasime nenumaldomą Jo Širdies troškimą – daryti viską, kad būtume taikoje su savo artimu ir brangintume kiekvieno žmogaus neliečiamybę, gyvybę ir teisę kilniai, laisvai bei oriai gyventi. Atėjo  metas, kai nepakanka tik sakyti, jog žmogaus gyvybė nuo pat pirmo prasidėjimo akimirksnio yra Dievo šventenybė, bet reikia šitaip ar panašiai prabilti: „Žmonės, kurie dar nesuvokiate, kad ypač negimusių vaikelių gyvybė yra visais įmanomais būdais ginama bei saugoma, nedrįskite pakelti rankos prieš motinos įsčiose gyvenantį bejėgį kūdikėlį, kuriame yra pats Esantysis. Įvairių institucijų atsakingi pareigūnai, garantuokite saugumą tiems vaikams, kurie yra skriaudžiami alkoholikų tėvų ar jų net prievartaujami... Atskirkite juos nuo Dangaus keršto besišaukiančių tėvų beprotybės. Suteikite tikrą globą ir iškankintai Garliavos mergaitei, kad bent ilgainiui ji galėtų išgyti nuo patiriamų dvasinio bei fizinio smurto žaizdų“.       

Negalima patylomis apeiti pribloškiančios žinios – Šiaulių universitete studentams dėstoma chiromantija, tai yra jie mokomi kaip iš delno linijų spėti apie žmogaus ateitį, apibūdinti charakterį, gabumus, būdą ir polinkius. Štai tau mokslo aukštumos... Nedaug trūksta, kad mūsų studentai pradėtų pirkti kavą su nuosėdomis ir  ją išgėrę užsiimtų būrimais iš kavos tirščių. Taigi atgal visu greičiu į viduramžius, nes anuomet kai kuriuose Europos universitetuose buvo dėstoma ne tik chiromantija, bet, turbūt, ir kiti su astrologijos pseudomokslu susiję dalykai.

Akivaizdžiai matome, kai žmonės nepažįsta dieviškojo Jėzaus Kristaus mokslo tiesų, tada prisėlina nelabasis ir jiems pučia į veidą ezoterinio melo dūmus, jie apsvaiginami ir suvedžiojami...  Taigi, jei nesame budrūs ir kaip Dievo Sūnaus avys nesimaitiname gyvenimo pilnatvę laiduojančiu Jo žodžiu bei negeriame gyvojo vandens iš Sakramentų šaltinių, galime pakliūti į raguotų ožių bendriją. Bet jei mums Gerasis Ganytojas yra autoritetingas Mokytojas, tada mūsų kasdienė duona – natūralus klusnumas Jam.  

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija