2012 m. gegužės 4 d.    
Nr. 18
(1993)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Kronika

Dovana muziejui

Dr. Aldona Kačerauskienė

Lietuvos nacionaliniame muziejuje visuomenei pristatyta architekto, profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento, kultūros paveldo tyrinėtojo, kolekcininko, 2001 metų Nacionalinės mokslo premijos laureato A. Miškinio dovanotas mažosios ikonografijos rinkinys (per 23 tūkst. atvirukų ir fotografijų) bei senųjų kalendorių (500 vnt.) kolekcija. Atskirame stende eksponuojama dalis jo parengtų ir išleistų knygų: „Rytų dailė“, „Vakarų dailė“ ir kt.

Parodos atidaryme dalyvavęs pats profesorius atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Apie kolekcionavimo pradžią jis pasakojo: „Dar vaikas būdamas su tėvais lankiausi motinos gimtinėje Balninkuose (Molėtų r.), tėvo gimtinėje Čekiškėje (Kauno r.), mačiau ne tik bažnyčių, bet ir sinagogų, miestelių aikščių, kur vykdavo turgūs, senų pastatų. Vaikui visa tai buvo nuostabu. Vėliau mokslinis darbas suteikė stimulą kolekcionavimui, apgyniau dvi disertacijas; kolekcionavimas tęsėsi 60 metų“. Karai, gaisrai, sovietmetis pakeitė dvarų, miestelių vaizdą, tačiau iš atvirukų ir fotografijų atstatome XIX ir XX amžių pirmosios pusės Lietuvą: parkus, skulptūras, pastatus, įvairių regionų miestelių vaizdus, žmones.

Kolekcionavimo geografija plėtėsi, jis susipažino su Maskvos, Leningrado kolegomis, keitėsi, pirko, gaudavo dovanų... Pėsčias keliaudamas po Lietuvą, sutiko daug jį supratusių žmonių: dvasininkų, mokytojų, kurie mielai dovanojo tai, ką buvo sukaupę.

Prof. A. Miškinio kolekcija pinigine išraiška sunkiai įvertinama. Vienas atvirukas ar fotografija dabar kainuoja nuo 20 litų iki 1000 eurų. „Mano vaikai patys sau susikūrė gyvenimo komfortą. Svarbiausia man buvo surasti vietą, kur kolekcija galėtų pratęsti gyvenimą“, – sakė profesorius. Tos vietos ieškojimas tęsėsi net 15 metų. Profesorius norėjo savo surinktas vertybes padovanoti gimtajam Kaunui, tačiau po ilgų klajonių įsitikino, jog šio noro nepavyks įgyvendinti – niekas nenorėjo priimti. Tik Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė sutiko įvykdyti bene vienintelę sąlygą – tinkamai saugoti eksponatus. Prof. A. Miškinis tikisi, kad naudodamasis jo dovanota kolekcija kas nors parašys Lietuvos urbanistikos istoriją.

Nacionalinio muziejaus direktorė B. Kulnytė nuoširdžiai padėkojo už vertingą dovaną.

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija