2012 m. gegužės 25 d.    
Nr. 21
(1996)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kasmetinė šventė Partizanų parke

Šv. Mišių aukai vadovavo Panevėžio
vyskupas Jonas Kauneckas (centre),
koncelebravo (iš kairės):
g. kan. Vytautas Vaičiūnas,
prel. Bronius Antanaitis,
kun. Jeronimas Petrikas,
mons. Alfonsas Svarinskas,
kun. Petras Tavoraitis,
kun. Pavlo Jachimec, OSBM

Šv. Mišiose giedojo
Anykščių tremtinių choras

Į Didžiosios Kovos
apygardos partizanų parką
atkeliauja anykštėnai

Jau kelerius metus Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, įkurtame mons. Alfonso Svarinsko, rengiama partizanų šventė. Ir šiemet, gegužės 19-ąją, renginys buvo gražus ir iškilmingas. Tiesa, liūdnesnis nei ankstesni dėl prieš dvi dienas, gegužės 17-ąją, Garliavoje įvykusio mažametės mergaitės prievartinio pagrobimo neva vykdant teismo nutartį. Tos tragiškos dienos ryto įvykiai, per televiziją matyti vaizdai vis dar neišėjo iš daugumos susitikimo dalyvių akių ir ausų.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, koncelebravo mons. A. Svarinskas, Smilgių klebonas prel. Bronius Antanaitis, Kaltanėnų klebonas kun. Jeronimas Petrikas, Šlienavos klebonas g. kan. Vytautas Vaičiūnas, Ukmergės Švč. Trejybės altaristas kun. Petras Tavoraitis, unitų kunigas Pavlo Jachimec, OSBM. Homilijoje vysk. J. Kauneckas pastebėjo, kad daug kas jau greitai nebeprisimins partizaninių kovų, nes „mūsų sparčiai mažėja“. Kaip sakė pamokslininkas, skaudu, jog nepriklausomoje Lietuvoje bandoma įrodyti, esą partizanų kova buvo nereikšminga. „Neseniai gavau laikraštį „Opozicija“ – jame įrodinėjama, jog „banditai“ užmušdavo, pavyzdžiui, kolūkio brigadininką ar pan. Net garsusis „New York Times“ rašė, kad stengiamasi pamiršti mūsų partizanus, teigiant, jog tai buvo nesvarbi kova“, – sakė vyskupas. Priminęs, jog kitą dieną Kaune vyks Laikinosios Vyriausybės ministro pirmininko J. Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimas, jis pastebėjo, kad įrodinėjama, jog ši vyriausybė kolaboravo su naciais ir žudė žydus. „Internete pasirodė Udrio straipsnis, kuriame kalbama apie J. Brazaičio dalyvavimą žydų naikinime. Gerai, kad kaip atsakas pasirodė ir Juozo Kazicko straipsnis, paneigiantis J. Brazaičio kaltę – žudynes vykdė vokiečių valdžia“, – sakė vyskupas ir akcentavo, kad žudynės išties buvo išprovokuotos Stalino ir Hitlerio: „Jei nebūtų okupacijos, nebūtų žydų žudynių, nebūtų partizanų“.

Pamokslininkas dėkojo mons. A. Svarinskui  už Partizanų parką, už paminklą partizanų motinoms. Juk jos tiek daug iškentėjo! Vyskupas citavo žuvusio partizano Vytauto Cinausko, bei kitų poetų eiles, skirtas partizanams ir jų motinoms, ėjusioms sunkiais Sibiro keliais ir kartu su savo vyrais plukdžiusioms rąstus ar dirbusioms kitus katorginius darbus.

Bendruomeninėje maldoje buvo prašoma pašaukimų į kunigo tarnystę, taip pat meldžiama Viešpatį palaiminti visus tuos, kurie šiomis dienomis Vilniuje, Kaune ar kitur gina nekaltą auką, t.y. prievarta išplėštą mažąją mergaitę.

Mons. A. Svarinskas sakė, kad lietuviai partizanai pradėjo burtis tik tada, kai sovietai paskelbė 10 dienų mobilizaciją, o paskui pradėjo gaudyti ir šaudyti vyrus. Lietuvos žmonės suprato, kad nėra reikalo žūti už sovietus. Partizanas Pėdas sakė: „Aš neisiu sovietams užkariauti Europos“. Jis žuvo, kaip ir daugelis kitų. Tačiau iki šiol partizanams nepastatytas paminklas, užtat internete yra portalas, pilantis purvą ant jų. Ir nebuvo tokios Vyriausybės, kuri panaikintų tą melą. Leidžiamos tokios knygos, kaip „Žali“, „Partizanų nusikaltimai“. Mėginama atkurti komunistų partiją. Tačiau reikia ne atgaivinti komunistų partiją, bet nubausti nusikaltėlius. Lietuva dar nenubaudė nė vieno nusikaltėlio“, – nuoskaudas vardijo mons. A. Svarinskas. Jį ypač neramina Lietuvos nukrikščioninimas: „Vakar gėjai Seime ištempė savo vėliavą, bet policija jų nestabdė. Užtat policija seka lietuvių tautą. Kai jau penktą kartą grįžau iš lagerio, galvojau dirbti kūrybingus darbus. Tačiau jau 22 metus tenka kovoti“. Pasak monsinjoro, dabartinė valdžia sukuria savo įstatymus ir pagal juos teisia žmones. Jis priminė, kad tą dieną Vilniuje, prie Prezidentūros, vyksta masinis mitingas, o kitą dieną jis pats vadovaus rožinio maldai. A. Svarinskas dėkojo atvykusiems į šventę.

Renginyje kalbėjo ir savo nuomonę apie dabarties aktualijas taip pat išsakė  partizanai. Jonas Čeponis akcentavo, kad tremiamiesiems leisdavo susitvarkyti, o štai prieš porą dienų žmones jėga varė iš namų. Jonas Kadžionis, kalėjęs su poetu Antanu Miškiniu, taip pat sakė, kad šiandien Lietuvoje vyksta kraupūs dalykai, Lietuva yra užvaldyta tamsių jėgų, tačiau paragino tikėti, jog lietuvių tauta sužydės. Istorikas Antanas Tyla, jaučiantis didelę pagarbą partizanams, laisvės kovotojams, ragino būti ištikimais valstybinei laisvei: „Jei iškildavo pavojai, visada ją gynėme, tad ir dabar į ją orientuokimės“. Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Rytas Kupčinskas piktinosi gegužės 17-osios „operacijos“ vykdytojų žiaurumu: tautinio pasipriešinimo dalyviui Algirdui Petrusevičiui į veidą purkštos dujos, suplėšyti drabužiai,  kunigai Mindaugas Martinaitis ir Jonas Varkala grubiai, panaudojant fizinę prievartą, išmesti iš namo į gatvę, fotomenininkas Juozas Valiušaitis žiauriai sumuštas, daug kitų po to ryto egzekucijų atsidūrė ligoninėse. Sąjūdžio vadovas ragino rinkimų sąrašų priekyje įrašyti dorus žmones, – Vytautą Landsbergį, Algirdą Patacką ir kitus – nes tik išrinkę tokias asmenybes mes nugalėsime. Prof. Ona Voverienė, padėkojusi mons. A. Svarinskui už įkurtą Partizanų parką bei partizanų atminimo įamžinimą, remdamasi Garliavos įvykiais, sakė, kad Lietuvą užvaldė chunta, kurios vadai yra tie, kurie sukūrė neteisingumą. Ji teigė, kad daug Lietuvos žmonių pasisako už tautinę valstybę, kurioje turi būti puoselėjamos tokios vertybės, kaip tikėjimas, tauta, šeima, kultūros saugojimas ir savos žemės nedalomumas. „22 tūkstančiai Lietuvos vyrų stojo greta ir jungėsi į kovą, kuri ir dabar dar nebaigta“. Prof. O. Voverienė ragino neatiduoti nė vieno balso komunistams, Uspaskicho atstovams, liberalcentristams ir dabartinės chuntos nariams. Laisvės kovų dalyvių sąjungos pirmininkė Julija Ambrasienė pasiūlė pritarti šios sąjungos ir Kunigo Broniaus Laurinavičiaus fondo kreipimuisi į Seimą, prašant apsaugoti jaunimą nuo seksualinio indoktrinavimo. Susirinkimo dalyviai pritarė pasiūlyto kreipimosi mintims.

Mons. A. Svarinskas padėkojo VIII savanorių rinktinės kariams už pagalbą bei paramą – jų virėjų dėka svečiai netrukus buvo pavaišinti skania kareiviška koše ir arbata. O rinktinės atstovas gražiai įvertino partizanų atminimą, kartu pranešė, kad savanoriai atkūrė partizanų leidinio „Žalia giria“ leidimą. Šv. Mišiose giedojo Anykščių ir Ukmergės tremtinių chorai.

Tragiški ir skaudūs įvykiai, sukrėtę Lietuvą, neleido partizanų šventės dalyviams nei linksmiau praleisti laiką, nei dainuoti pamėgtas partizanų ir patriotines dainas. Dauguma jų dar ilgokai svarstė susidariusią padėtį Lietuvoje, kiti ėjo melstis, aplankė mons. A. Svarinsko pastatytus kryžius žuvusiems partizanams ar kitiems laisvės kovotojams, Palaimintajam popiežiui Jonui Pauliui II.

Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija