2012 m. gegužės 25 d.    
Nr. 21
(1996)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kai teismo nutartys vykdomos prievarta

Tai, kas vyko ankstyvą praėjusios savaitės ketvirtadienio rytą, šiuolaikinių informacinių technologijų dėka matė visa Lietuva.

Pateikti vaizdai yra akivaizdūs – prieš Lietuvos piliečius („kliūtis“), prieš mergaitę ir jai artimus žmones buvo naudojama ypač grubi prievarta. Oficialiuose pranešimuose buvo teigiama, kad prievarta prieš žmones buvo leista teismo sprendime – nurodyta, jog reikia „pašalinti kliūtis“, išskyrus prievartą prieš mergaitę. Policijos vadovai tikina, kad viskas vyko „sklandžiai“ ir pagal įstatymus – mergaitę, jai pačiai sutinkant, taikiai, iš Kedžių namų išsivedė L. Stankūnaitė. Tačiau realybė buvo kita. Klonio gatvėje esantį namą puolė milžiniškos policijos pajėgos. Matėsi ir girdėjosi grubūs reikalavimai mergaitei. Ir netrukus mergaitė jau nejudanti (apsvaiginta kažkokių vaistų?) buvo išnešta L. Stankūnaitės. Taigi, ar tos prievartos prieš mergaitę nebuvo? Kaip po „operacijos“ paliudijo N. Venckienė, grubi prievarta buvo naudojama prieš vaiką, nors tą daryti teismas buvo griežtai uždraudęs. Ant N. Venckienės veido bei kaklo matėsi kraujosruvos. Po operacijos, kurioje dalyvavo 240 policininkų, Kedžių namai buvo nusiaubti – išdaužyti langai, išlaužtos durys, sugadinti garažo vartai.

Ir policija, ir prokuratūra, ir vidaus reikalų ministras A. Melianas, ir dauguma Seimo narių nustatė, kad operacija „Pagrobimas“ buvo įvykdyta teisėtai, neviršijant įgaliojimų. Policijos departamentas tą patį ketvirtadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama: „Pagal turimą pirminę informaciją, policijos pareigūnai elgėsi teisėtai, veikė pagal galiojančius įstatymus ir atliko tik tuos veiksmus, kuriuos yra nustatęs įstatymo leidėjas. Prievarta šalinant kliūtis buvo naudojama proporcingai, prieš tai įspėjus, kad yra vykdomas teismo sprendimas, ir nurodžius vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus“. Labai įdomiai atrodo savo nekaltybę įrodinėjantys Kauno ir Vilniaus policijos vadovai, kai civilinės bylos nutarties sprendimą vykdo 240 policininkų (!). Įvertinant tai, kaip buvo „vykdoma“ teisėjo V. Kondratjevo valstybės vardu priimta teismo nutartis, kyla aibė klausimų ir pasipiktinimas „antiteroristiniais“ policijos veiksmais. Juk Lietuvoje nevykdoma net 17000 teismų nutartys, tad kodėl ši civilinės bylos nutartis buvo vykdoma net su 240 policininkų pagalba prievartos būdu pašalinant „kliūtis“, ir pačią mergaitę išvežant prievarta? Atrodo, kad policija Lietuvos piliečius traktuoja kaip teroristus. O gal vėliau tas „kliūčių pašalinimas“ reikš ir dar daugiau – fizinį jų sunaikinimą? Pašalintinomis „kliūtimis“ policija vadino ir mūsų Trispalves – kaukėti komandosai negailestingai jas plėšė ir trypė. Tiesa, aukštieji vadai beveik sutartinai skelbia, kad teismo nutartį vykdė ir įsakymus policijai davė privati antstolė. Tik nuo kada policijai vadovauja privati antstolė? Gal tai Nobelio premijos vertas teisinis išradimas? Jeigu tiesa, kad Sergejaus Madalovo Viešojo saugumo tarnybos dalinys atsisakė dalyvauti „operacijoje“ (to dar nežinome), tai būtų gėda Kauno ir Vilniaus policininkams, sutikusiems paklusti įsakymams naudoti prievartą prieš žmones.

Įdomi politikų elgsena. Prasidėjus ketvirtadienio rytiniam Seimo posėdžiui, buvo teikiami pasiūlymai sudaryti laikinąją parlamentinę komisiją Garliavos įvykiams ištirti. Į Seimą raginta iškviesti vidaus reikalų ministrą Artūrą Melianą bei generalinį policijos komisarą Saulių Skvernelį, kad šie paaiškintų, kaip vyko mergaitės paėmimo operacija. Tačiau Seimas nutarė komisijos neformuoti. Už komisijos steigimą pasisakę keli Seimo nariai surinko reikalingą parašų skaičių, tačiau šį antradienį vykusiame posėdyje buvo nuspręsta atidėti klausimą iki birželio. Akivaizdus Seimo politikų nenoras veltis į jau nekontroliuojamą slaptųjų tarnybų, ypač jėgos struktūrų, veiklą. Įvykius kuo skubiausiai svarstyti reikalauja tik keli valdančios konservatorių partijos nariai ir kai kurie opozicijos atstovai. Seimo pirmininkė Irena Degutienė susilaiko nuo D. Kedžio dukters paėmimo operacijos vertinimų. Anot jos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau pradeda tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar vaikas nepatyrė prievartos, nors ji akivaizdi ir matytose televizijų laidose, ir internete pasklidusiuose vaizdo ir garso įrašuose. Premjeras A. Kubilius „diplomatiškai“ teigė, kad situaciją dėl mergaitės perdavimo bus galima vertinti gavus išvadas dėl jos būklės. Jis sakė, kad visuomenė turi pareigą laikytis įstatymų ir gerbti teismų sprendimus.

Operacija „Pagrobimas“ buvo suorganizuota „labai laiku“, kai kitą dieną turėjo prasidėti pedofilijos byla, prieš išvykstant prezidentei į Čikagoje vykusį svarbų susitikimą, Seime tą dieną svarstant svarbius energetikos klausimus. Jau naktį buvo užblokuotos gatvės Garliavoje. Net Garliavos mokyklą pasirūpinta tą dieną uždaryti. Operacija suplanuota iki smulkmenų, kad pagrobiant mergaitę prie jos neprisiliestų kokio nors policininko ranka, nebent tik L. Stankūnaitės advokato rankos, kurias jis jau dvi savaites iki tol treniravo. Operacija įvykdyta po maždaug pusės metų „operatyvinių“ duomenų sekimo.

Pateikta vaizdo medžiaga yra šiurpi ir varanti žmones į neviltį ir ligas. Ne vienas, sekęs tuos įvykius, skundėsi ir padidėjusiu kraujo spaudimu, ir širdies darbo sutrikimais, ir skausmais. Dar pilnesnį vaizdą duotų antstolės įsakymu nufilmuota mergaitės čekistinės pagrobimo operacijos vaizdo medžiaga. Tą medžiagą antstolė paskelbė „valstybine paslaptimi“ ir paslėpė už devynių durų net nuo Seimo narių, Prezidentės, tautos.

Pateikiame įvairius Lietuvos žmonių, organizacijų pareiškimus, atsiliepimus (5, 6 psl.). Tai tik dalis mus pasiekusių laiškų. Kitus atsiliepimus spausdinsime artimiausiuose numeriuose. Kviečiame Lietuvos piliečius pasisakyti prieš bet kokias prieš juos naudojamas prievartos formas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija