2012 m. birželio 22 d.    
Nr. 25
(2000)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

2000-asis!

Šis „XXI amžiaus“ numeris pažymėtas ypatingai – tai 2000-asis numeris. Tai nedidelė redakcijos, jos bendradarbių bei skaitytojų šventė, kokia buvo ir prieš daugiau nei dešimt metų, kai išleidome 1000-ąjį numerį. Leisti laikraštį, vienodai ar maždaug vienodai įtinkantį vyskupui, baigusiam teologijos mokslus, ir paprastam tikinčiajam, labdaros darbus dirbančiai vienuolei ir kaimo parapijos kunigui, mokslininkui ir įstaigos tarnautojui, aktyviam kultūros darbuotojui ir kaimo žmogui, yra sudėtinga. Ši užduotis skatina mus visą laiką siekti optimalaus varianto – leisti gyvą tikėjimą ir meilę savo kraštui bei žmonėms ugdantį laikraštį. Mes pelnome skaitytojų pasitikėjimą ne supaprastintu skaitalu, ne komiksais ir kitais panašiais išradimais, bet rimta, patrauklia pilietine, tautine, krikščioniška pozicija. Svarbiausia, kad į laikraščio kūrimą įsijungia aktyvioji Lietuvos katalikiška visuomenė. Todėl „XXI amžius“ – ne vien redakcijos nuopelnas, bet ir gausaus, aktyvaus talkininkų būrio darbas. Apgailestaujame, kad viename per savaitę leidžiamame numeryje negalime sutalpinti visos medžiagos – jos visada turime tris keturis kartus daugiau nei galime išspausdinti.


Mūsų brangiausi pagalbininkai

Mons. Jonas Gedvila

Mons. Jonas Gedvila, Telšių Katedros rezidentas, dirbdamas Klaipėdoje, Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios klebonu, kas savaitę išplatindavo po 200 egz. „XXI amžiaus“. Laikraštyje jis taip pat išspausdino savo gyvenimo prisiminimus.

Mons. Juozas Užupis, Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos altaristas, būdamas šios parapijos klebonu, kiekvieną savaitę aktyviai platindavo „XXI amžių“ prieniškiams, yra laikraštį parėmęs. Jam išėjus į užtarnautą poilsį bažnyčioje neliko kam laikraštį platinti.


Žurnalistas, teisė ir statistinis skaitytojas

Žurnalistą Gintarą Visocką
baudžiamojoje byloje gynusi
advokatė Liudvika Meškauskaitė

„XXI amžius“ skelbia išskirtinį Lietuvos Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojos, advokatės Liudvikos MEŠKAUSKAITĖS interviu. Pagrindinė pokalbio tema – iššūkiai, su kuriais susiduria šiandieninė mūsų žiniasklaida. Tie iššūkiai – pavojingi, rimti. Esama požymių, jog Lietuvoje bandoma užčiaupti burnas kritiškai rašantiems žurnalistams. Su advokate kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.


Raudonas skuduras

Saulius Stoma

Nusikalstamas farsas tęsiasi, įgauna pagreitį. Ir kartu su karštligiška skuba atsiranda naujų įkalčių. Skubantieji daro klaidų, nes juos gena galimų pokyčių valstybėje ir teisingo teismo baimė. Štai Laimutė Stankūnaitė pagaliau atskleidė, kodėl reikėjo jėga plėšti jos dukrą iš gimtųjų namų. Jeigu tą elementarią tiesą iki šiol suprato tik Neringos Venckienės šalininkai, dabar ji aiškėja visiems, kurie dar nori kažką suprasti. Televizijos žinioms L. Stankūnaitė pranešė prašanti pakartotinai apklausti mergaitę pedofilijos byloje, nes ji jau neigia buvusi seksualiai išnaudota. „Mergaitė pradeda prisiminti savo ankstesnį gyvenimą, dėl ko atsirado ta melaginga istorija. Kai ji bus stipri dalyvauti apklausoje, tai bus padaryta“.


Vaikas yra Adomas

Skiriama Mergaitei

Algirdas Patackas

Adomas, pirmasis žmogus, buvo vaikas. Dievas sukūrė žmogų „pagal savo paveikslą ir panašumą“, sukūrė jį vaiku. Nes Dieve yra visko, yra ir vaiko. Tobulas žmogus yra vaikas. Vaikas yra tikrasis žmogus. Vaikas turi visa, ko reikia tobulam žmogui, ir turi svarbiausia, ko reikia tobulybei – tyrumą, castitas. Šventajame Rašte dar rašoma – „kaip vyrą ir moterį jį sukūrė“. Reiškia, Adome slypėjo ir vyras, ir moteris, o tai gali būti tik vaike. Vaikas dar nėra nei vyras, nei moteris (angeliukai!), šis virsmas įvyks vėliau.


Tiesos lauksime rudenį

Barbora Kirkilaitė

Sąjūdžio laikai jau atrodo nerealūs, Tautos susirinkimams Lietuvoje matuojami antrankiai.

Kieno vardu po gegužės 17-osios visuomenei primygtinai demonstruojama galia?

Necypaukite Jūs, tie nepatenkintieji, nes ir iki jūsų ateisime ir lygiai tokiais pačiais būdais parodysime, kas yra Jūsų spalvotomis kreidelėmis bandoma kurti TIESA...


Nepaskelbtas karas...

Su Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckiene po gegužės 17-ąją padaryto brutalaus pogromo prieš jos globojamą (globą buvo paskyręs teismas) brolio dukrelę Deimantę vyksta moralinis, politinis ir teisinis susidorojimas. Birželio pradžioje Generalinė prokuratūra pareikalavo Seimo atimti iš N. Venckienės teisinę neliečiamybę už neva padarytus jos nusikaltimus. Prokuratūros reikalavimu sudaryta Laikinoji Seimo komisija, kurios daugumą sudaro teisėjai priešiški Seimo nariai E. Jurkevičius, D. Kuodytė, A. Stirblytė, S. Šedbaras, J. Sabatauskas, J. Juozapaitis, R. A. Ručys ir E. Lementauskas, pasirengę jau birželio 19-ąją įvykdyti Prokuratūros nurodymą. Tik teisėją gynę Seimo nariai Naglis Puteikis, Rytas Kupčinskas, Jonas Ramonas priešinosi neteisėtam ir amoraliam sprendimui. N. Venckienės gynimą apsunkino ar net darė neįmanomą tai, kad komisijos nariams neleista, nors ir žadėta iš Prokuratūros pusės, peržiūrėti policijos šturmo metu nufilmuotos medžiagos, kurioje aiškiai būtų matęsi neteisėti ir antiįstatyminiai policijos veiksmai, pagrobiant iš namų mažąją mergaitę, daužant jai artimus, kitus mergaitę nuo prievartos saugojusius žmones, pačią N. Venckienę. Pasirodo, kad tą filmuotą medžiagą pateikti Seimo komisijai ir kitoms institucijoms yra uždraudusi antstolė S. Vaicekauskienė, pati davusi įsakymus paklusniai policijai mergaitės pagrobimo metu, ir nei policija, nei Prokuratūra, nei teismai, „nei Maskva“ negali pakeisti antstolės „sprendimo“. O kai kaltinamoji N. Venckienė antradienį pati komisijai pristatė visą iš interneto paimtą filmuotą vaizdo ir garso medžiagą, kurioje teisėjos rėmėjai užfiksavo įvykių Garliavoje eigą, teisėjos priešininkai, raginami E. Jurkevičiaus, atsisakė ją peržiūrėti, o D. Kuodytei reikalaujant netgi išvarė žmones iš posėdžio salės, paskelbė posėdžius darysianti uždarus ir dar savaitei pratęsė „susidorojimo darbą“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija