2012 m. birželio 29 d.    
Nr. 26
(2001)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Nemuno
krašto
vaivorykštė


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Bendruomenėse

Renginiais paminėtas tautos dainius

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie ką tik atidengto koplytstulpio
Maironiui (autorius tautodailininkas
Bronius Bickus). Iš kairės: Ukrainos
ambasadoriaus patarėja Zoja Olijnyk,
Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis
ambasadorius Lietuvos Respublikoje
Valerijus Žovtenko, dr. Aldona
Vasiliauskienė, „Pienių vyno“ festivalio
organizatorė ir režisierė Vita Vadoklytė
ir Skapiškio seniūnas Valdas Juškevičius

2012-ieji – tautos dainiaus Maironio (prelato Jono Mačiulio, 1862 10 21–1891–1932 06 28) metai, skirti jo gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Šia proga renginiai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose. Jie skiriasi savo turiniu ir forma, tačiau jų visų tikslas – pagerbti iškilų dvasininką, tautiškumo žadintoją ir stiprintoją, lietuvybės puoselėtoją, paskleisti apie jį kuo daugiau žinių. Gegužės mėnesį įdomūs renginiai, skirti Maironiui, vyko Skapiškyje (Kupiškio r.). Skapiškis – vienintelė vieta Kupiškio dekanate, užfiksuota poeto kūryboje: 1895 metais leidinyje „Pavasario balsai“ išspausdintas eilėraštis „Užkeiktas Skapiškio varpas“, apie ežere nuskendusį varpą. Maironis Skapiškyje pagerbtas dviejuose renginiuose: Skapiškio pagrindinėje mokykloje vykusia respublikine mokinių konferencija ir tradiciniu tarptautiniu liaudies teatrų festivaliu „Pienių vynas“.


Bendruomenėse

Atstatytas kryžius

Birutė Nenėnienė

Istorinį bendruomenei įvykį
paežeriečiai panoro įamžinti
bendroje nuotraukoje kartu
su kunigu Vytautu Kajoku, seniūnu
Gintu Bakūnu ir kitais svečiais

PAEŽERIAI. Vietos bendruomenės iniciatyva atstatytas kaimo kryžius. Gausiai dalyvaujant paežeriečiams ir svečiams, kryžių pašventino Alvito parapijos klebonas kun. Vytautas Kajokas.

Į susirinkusius kreipėsi ir visiems rėmėjams bei talkininkams dėkojo Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas, seniūnaitis Arvydas Pakarskas. Kryžiaus meistras yra Kybartų seniūnijos gyventojas kryždirbys Povilas Jucius, kurio rankomis sukurti apie dešimt kryžių jau yra papuošę ne vieną kaimą.


Bendruomenėse

Atstatytas kryžius

Birutė Nenėnienė

Į Skiemonis atvyko apaštalinis
nuncijus Lietuvoje arkivyskupas
Luigi Bonazzi (centre). Kairėje –
kun. Sigitas Sudentas, dešinėje –
dekanas mons. Stanislovas
Krumpliauskas, kairėje toliau –
Anykščių rajono meras
Sigutis Obelevičius

PAEŽERIAI. Vietos bendruomenės iniciatyva atstatytas kaimo kryžius. Gausiai dalyvaujant paežeriečiams ir svečiams, kryžių pašventino Alvito parapijos klebonas kun. Vytautas Kajokas.

Į susirinkusius kreipėsi ir visiems rėmėjams bei talkininkams dėkojo Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas, seniūnaitis Arvydas Pakarskas. Kryžiaus meistras yra Kybartų seniūnijos gyventojas kryždirbys Povilas Jucius, kurio rankomis sukurti apie dešimt kryžių jau yra papuošę ne vieną kaimą.


Bendruomenėse

Nuncijaus viešnagė atnaujintoje bažnyčioje

Dr. Aldona Kačerauskienė

Į Skiemonis atvyko apaštalinis
nuncijus Lietuvoje arkivyskupas
Luigi Bonazzi (centre). Kairėje –
kun. Sigitas Sudentas, dešinėje –
dekanas mons. Stanislovas
Krumpliauskas, kairėje toliau –
Anykščių rajono meras
Sigutis Obelevičius

SKIEMONYS. Dabartinė Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčia (Anykščių r.) pastatyta 1884 metais kun. K. Bernatavičiaus rūpesčiu. Prieš metus Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas seniai beremontuotą bažnytėlę pavedė atnaujinti kun. Sigitui Sudentui, šios šventovės administratoriui, kuris su malonumu ir jam būdingu entuziazmu ėmėsi šios užduoties vykdymo.


Bendruomenėse

Pirmasis paminklas palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui

Ričardas PASILIAUSKAS

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas
Luigi Bonazzi prisiminimui iš Skardupių
išsivežė šiaudinį angelą

SKARDUPIAI. Gegužės 20 dieną čia atidengtas paminklas Palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui. Tai kol kas pirmasis Palaimintajam įamžinti skirtas kūrinys Lietuvoje. Ant paminklo (jo autorius – skulptorius Zigmas Buterlevičius) postamento, kuriam akmuo buvo atvežtas iš Širvydų kaimo laukų, užrašytas arkivyskupo J. Matulaičio šūkis „Nugalėk blogį gerumu“.


Istorija ir darbartis

Pajevonys mini bažnyčios jubiliejų

Pajevonio bažnyčios griuvėsiai
po Pirmojo pasaulinio karo

Vilkaviškio vyskupijos Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčia liepos 7 dieną švęs 170-ies metų jubiliejų. Šv. Mišios prasidės 11 val.

Pirmąją bažnyčią Pajevonyje pastatė Teodoras Skuminas (Tiškevičius), Naugarduko vaivada. 1589 metais bažnyčiai fundaciją suteikė Stepono Batoro žmona Ona Jogailaitė, o 1600 metais ją patvirtino Zigmantas Vaza. Taigi bažnyčia jau turėjo 21 valaką žemės, buvo sudarytas dvarelis, kurį valdė lietuviškai kalbantis kunigas. Bažnyčia buvusi medinė, kryžminio plano, turėjusi tris altorius. Prasidėjus karams Lietuvos–Lenkijos valstybėje visuomenė didelį dėmesį skyrė sielos reikalams, sudarydama sąlygas plėtotis Katalikų Bažnyčiai. Vilniaus vyskupijos sinodo duomenimis, 1669 metais Pajevonio parapija priklausė Alvito, arba Paširvinčio, dekanatui. Yra išlikusių istorinių dokumentų apie aukštų vyskupijos asmenų vizitacijas dekanato parapijose. Štai 1668 metais gruodžio mėnesį Alvito dekanatą, Vilniaus vyskupo Aleksandro Sapiegos pavedimu, vizitavo Vilniaus kanauninkas Žemaičių dekanas Kauno prepozitas Benediktas Žuchorskis. Anot jo, Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios būklė gera, nors pastatas be pamatų, tačiau pastatytas bokštelis (copula), sudėtos akmeninės grindys, laiptai ir langai geros būklės, altoriai išpuošti. 1674 metų rugsėjį Pajevonyje lankėsi Gracianopolio vyskupas Vilniaus arkidiakonas Mikalojus Slupskis, padedamas notaro Jokūbo Kleino. Vizitacijos metu buvo registruojamas bažnyčios inventorius ir bažnyčia įvardijama kaip apleista nors ir turėjo didelę fundaciją. O štai 1700 metų vizitacijos duomenimis, kurią, Vilniaus vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio pavedimu vykdė Alvito dekanas Jonas Kazimieras Sobolevskis, bažnyčia pavadinta labai sena.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija