Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Kronika

Paminėtas Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną jubiliejus

Genovaitė Baliukonytė

„Prancūzų“ kariai

Joninių išvakarėse Kaune, Nemuno saloje, vyko istorijos festivalis „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“. Dešimtys tūkstančių žiūrovų stebėjo Napoleono I armijos prieš 200 metų vykusio persikėlimo per Nemuną atkartojimą. Artėjant šiam tarptautiniam gyvosios istorijos festivaliui Kauno muziejuose buvo surengtos teminės parodos: birželio 8 dieną Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo atidaryta paroda „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“, skirta apžvelgti to meto įvykius, o birželio 21 dieną Kauno miesto muziejuje įvyko parodos „Napoleonas ir Lietuva. 1812 m.“ atidarymas.

Kronika

Pažaislio festivalyje – Maironio jubiliejui skirtas koncertų ciklas

Kazimieras Dobkevičius

Kauno valstybinis choras Jiezno Šv. arkangelio Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje. Dešinėje – dirigentas prof. Petras Bingelis

Birželio 15-ąją, penktadienį, Žiežmarių Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje, birželio 16-ąją, šeštadienį, Jiezno Šv. arkangelio Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje bei birželio 17-ąją, sekmadienį, Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje įvyko koncertai, skirti Maironio 150-osioms gimimo metinėms. Kauno valstybinis choras drauge su aktoriumi Rimantu Bagdzevičiumi trijose Lietuvos bažnyčiose pristatė vieną pagrindinių šiemetinio Pažaislio muzikos festivalio programų, dedikuotą Maironio metams. Choras atliko lietuvių kompozitorių kūrinius Maironio eilėmis, didžiojo lietuvių tautos dainiaus poeziją skaitė aktorius R. Bagdzevičius.

Neužmirštami apaštalai Paulius ir Petras

Kun. Vytenis Vaškelis

Kodėl birželio 29 dieną švenčiame dviejų apaštalų – Petro ir Pauliaus – šventę? Nes Dievą jie savo garbinga kankinyste pašlovino beveik tuo pačiu metu, valdant krikščionių persekiotojui Neronui, 64 arba 67 metais. Remiantis tradicija yra žinoma, kad Petrą nukryžiavo žemyn galva, ir jis buvo palaidotas Vatikano soduose, palei Triumfo kelią. Pagoniškų tautų apaštalas Paulius buvęs nukirsdintas ir palaidotas prie Ostijos kelio.

Pasauliečių pranciškonų šventė

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Grupelė pasauliečių pranciškonų ir jiems prijaučiančių: iš kairės: Modesta Černiauskienė, Marius Černiauskas, Danutė Zajenčkauskienė, Jūratė Širkienė, Valdas Pileckas, Zofija Aliukonienė, Edvardas Macijauskas, Nerijus Čapas, Mindaugas Taškūnas, Jūratė Špukaitė šventei pasibaigus.

Birželio 17 dieną, sekmadienį, pasauliečiai pranciškonai Marijampolėje organizavo renginį, skirtą šventosios Klaros Asyžietės pasišventimo Dievui 800 metų ir arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju 25 metų jubiliejams, pavadintą „Blogį nugalėk gerumu. Taika ir gėris“ („Vinco Malum in Bonum. Pax et Bonus“). Renginys pradėtas Palaimintojo J. Matulaičio MIC koplyčios Lūginėje ir muziejaus Marijampolėje aplankymu.

Bažnyčios vaidmuo miesto visuomenėje

Kristina Bondareva

VšĮ „Dienos namai“ direktorė

Renginio dalyviai, svečiai ir organizatoriai Šv. Angelų Sargų bažnyčioje

Kasmet birželio viduryje Alytus švenčia miesto gimtadienį. Šia proga įprasta prisiminti bei pagerbti įžymius kraštiečius, pagarsinti jų nuveiktus darbus, ugdant alytiškių dvasingumą, keliant socialinę gerovę. Oficialioje šventės dalyje teikiamos regalijos išrinktiems miesto garbės piliečiams, miestelėnai raginami sekti iškilių asmenybių pavyzdžiu.

Šiemet, pažymint 431-ąsias Magdeburgo teisės suteikimo Alytui metines, į Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčią šv. Mišių aukai už kraštiečių santarvę bei vienybę susirinko buvęs šios, o dabar Lukšių parapijos klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda ir Alytaus parapijų klebonai: – Šv. Angelų Sargų parapijos – dekanas g. kan. Arūnas Užupis, Šv. Kazimiero parapijos – kun. Darius Vasiliauskas, Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijos – mons. Leonas Jakimavičius, Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos – kun. Valdas Simanaitis. Šv. Mišių liturgijoje dalyvavo Dainavos krašto ateitininkų valdybos pirmininkas Almantas Geležius su Šv. Benedikto gimnazijos ateitininkėmis. Į šv. Mišias atvyko Alytaus meras Jurgis Krasnickas, vicemerės Nijolė Makštutienė bei Danguolė Juozapavičienė, „Marijos radijo“ bendradarbiai Liutauras Serapinas, Evaldas Kondrotas, Regina Pakalnienė, Dalia Mockevičienė, Šv. Benedikto gimnazijos atstovai, miesto bendruomenės nariai.

Kai vyrauja „teisiškai nepamatuoti bei konjunktūriškai neatsakingi sprendimai“

Gintaras Visockas

Tikriausiai nieko kito ir nereikėjo tikėtis – Lietuvos parlamentas panaikino Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Šis Seimo daugumos žingsnis lyg ir suprantamas, lyg ir teisingas. Tačiau – tik iš pirmo žvilgsnio. Po birželio 26-osios balsavimo tiesos ir teisingumo Lietuvoje nepadaugėjo nė per nago juodymą. Už tai nepasitikėjimo Lietuvos teisėsaugos sprendimais ir Temidės tarnais – dar daugiau. Jeigu kalbėsime argumentais tų, kurie reikalauja preciziškai tiksliai laikytis kiekvienos įstatymo raidės, turėtume pripažinti, jog mažąją Deimantę iš globėjos antstolė galėjo atimti tik dabar, po birželio 26-osios balsavimo, kai N. Venckienė oficialiai prarado teisinę neliečiamybę, o ne ankstų gegužės 17-osios rytą, kai ją dar saugojo teisinės neliečiamybės statusas. Šią nuostatą ypač akcentavo visuomeninės komisijos Garliavos įvykiams ištirti nariai, birželio 21-ąją Seimo konferencijų salėje žurnalistams išdėstę savo argumentus bei raginę parlamentarus „nepriimti teisiškai nepamatuotų bei konjunktūriškai neatsakingų sprendimų“.

Vienybė Seime?

Socialdemokratai ir konservatoriai pasmerkė N. Venckienę

Antradienį Seimo komisija nusprendė atiduoti Kauno apygardos teismo teisėją Neringą Venckienę į prokuratūros rankas: ji gali būti suimta bet kurią minutę, nuteista ir pasiųsta į kalėjimą net už tariamas penkias prokurorų jai inkriminuojamas veikas, o iš tiesų vien už tai, kad su broliu atskleidė pedofilų prievartautos mergaitės tragediją. Tą pačią dieną, antradienį, Seimas „skubos tvarka“ patvirtino komisijos sprendimą N. Venckienę atiduoti prokuratūros ir „teisėtvarkos“ susidorojimui. Taip Seimas, praradęs bet kokią garbę, „užbaigia savo darbus“. Kas tie komisijos nariai, balsavę už susidorojimą su teisėja? Už siūlymą panaikinti N. Venckienės teisinį imunitetą balsavo komisijos pirmininkas, konservatorius Evaldas Jurkevičius, konservatorius Stasys Šedbaras, socialdemokratai Julius Sabatauskas, Jonas Juozapaitis, liberalė Dalia Kuodytė, liberalcentristė Arūnė Stirblytė. Evaldas Lementauskas, kaip ir buvo skelbęs anksčiau, komisijos posėdyje nedalyvavo dėl pirmininko E. Jurkevičiaus diktatūrinio „vadovavimo“. Kiti penki komisijos nariai – Rytas Kupčinskas, Naglis Puteikis, Jonas Ramonas, Mečislovas Zasčiurinskas ir Rimas Antanas Ručys – nesutiko su nuožmiu sprendimu ir balsavo prieš.