2012 m. liepos 7 d.    
Nr. 27
(2002)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Nemuno
krašto
vaivorykštė


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Žvilgsnis

Pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę

Rūta Averkienė

Renginio Merkinės kryžių kalnelyje
dalyviai. Centre sėdi apylinkių
partizanas Juozas Jakavonis
su žmona Zose

Merkinė. Kryžių kalnelyje birželio 14-ąją tradiciškai paminėta Gedulo ir Vilties diena bei pagerbti laisvės kovų dalyviai. Kasmet laiko tiltai šioje vietoje suveda gyvuosius ir mirusiuosius kovotojus.

Šiemet Dainavos krašto partizanų pagerbimo šventė prasidėjo šv. Mišiomis Merkinės švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Jas aukojo Merkinės dekanas kun. dr. Robertas Rumšas.

Po šv. Mišių ilga eisena su Lietuvos oro pajėgų pučiamųjų orkestru priešakyje pasuko į Kryžių kalnelį. Čia sunkiais pokario metais atgulė per 700 nekaltų žmonių, kurie buvo nukankinti, išžudyti, nuteisti be teismo... Šiandien toje vietoje pašventinta daugiau kaip du šimtai kryžių.

Prie 1994 metais statytos koplytėlės susirinko nedaug jau garbaus amžiaus sulaukusių partizanų, jų ryšininkų, tremtinių. Kasmet Kryžių kalnelyje vykstančiuose renginiuose dalyvaujantieji primena, kad kova prieš blogį niekuomet nesibaigia, o žuvusių partizanų dvasios palikimas šiandien saugomas mūsų atmintyje ir širdyse.

Renginys prasidėjo Lietuvos oro pajėgų pučiamųjų orkestro sugrotu Lietuvos himnu. Merkiniškis, tremtyje gimęs Algimantas Černiauskas, kalbėdamas apie skaudžią mūsų tautos patirtį, priminė liūdną tremties statistiką. Jis paminėjo, jog kol kas lieka atviras klausimas, ar 1994 metais pastatyta koplyčia ir apskritai ši vietovė, kur ne tik susirenkama pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę, tėra tik pokario kovų už laisvę ženklas, ar jis simbolizuoja pokario kovas ir Lietuvos okupacijos aukas. Šiai, vienai iš labiausiai lankomų, Varėnos krašto vietų labai aktualus išlikimo klausimas. Kviesdamas nežiūrėti partiškumo, susivienyti, A. Černiauskas sakė, kad šioje vietoje turi plazdėti visų partijų vėliavos, vardan atminimo išsaugojimo tų žmonių, kurie kovojo už mūsų šiandieną.

Varėnos rajono savivaldybės meras Elvinas Jankevičius, į minėjimą susirinkusiems laisvės kovų dalyviams linkėdamas sveikatos ir gražių dienų, kalbėjo, kad ant Lietuvos laisvės aukuro sudėtų aukų – mūsų tautos sūnų ir dukrų, mūsų senelių, tėvų, brolių – patriotizmas, drąsa turi neįkainojamą vertę. Svarbiausia tai, kad mes galime puoselėti lietuvybę, galime didžiuotis, kad esame lietuviai, ir nebijoti, kad kas nors mus ištrems, nuskriaus ar nubaus... Rajono vadovas pasidžiaugė, kad šiemet minėjimo dalyvius Merkinės kryžių kalnelis pasitiko atsinaujinęs – tarybos narių iniciatyva ir rūpesčiu atnaujinta keturiasdešimt medinių kryžių, išpjauti ir apgenėti medžiai, krūmokšniai, sutvarkyta teritorija.

Seimo narys Algis Kašėta paminėjo Žaliamiškyje žuvusio Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštyje 1949 metais užrašytus nuogąstavimus: „Baisu ir pagalvoti, jei okupacija tęsis dar penkis metus“. Pasak A. Kašėtos, jau tada partizanų vadas numatė, kaip okupacija sunaikins tautos dvasią. „Čia ir yra atsakymas, kodėl ir dabar, jau laisvoje šalyje gyvendami, labai dažnai taip sunkiai susikalbame. O juk dėl valstybės gerovės turime kalbėti vienu balsu“, – kalbėjo jis.

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Seimo narė Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė prisipažino, jog jai ši vieta – šventa, nes šiose apylinkėse buvo jos tėvelio ir jo bendražygių laisvės kovų erdvė. Ji dėkojo visiems, prisidedantiems prie gražios tradicijos susirinkti ir pagerbti žuvusiųjų laisvės kovotojų atminimą.

Skaudų pokarį ir kovas Merkinės apylinkėse prisiminė Juozas Jakavonis, bene vienintelis gyvas likęs aukšto rango Merkinės apylinkių partizanas, su žmona Zose gyvenantis Kasčiūnų kaime. Pokario metais dvidešimtmečiui jaunuoliui buvo lemta būti legendinių Pietų Lietuvos partizanų vadų – Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago ryšininku, o jo tėvų sodyboje buvo įrengtas bunkeris – partizanų vadavietė. Čia buvo įrengta spaustuvėlė, rengiami ir spausdinami štabo dokumentai, leidžiamas partizanų pogrindinis laikraštis „Laisvės varpas“. Enkavėdistų suimtas J. Jakavonis buvo žiauriai kankinamas Merkinėje ir Varėnoje, nuteistas 15 metų lagerio ir tremties, buvo išvežtas į Kolymos rūdynus. Netekęs sveikatos po trylikos metų sugrįžo į Lietuvą. Prieš septynerius metus išleista jo atsiminimų knyga „Šalia mirties“. Ji – tarsi tiltas, jungiantis dabartį su praeities istorijos bedugne, istorijos vadovėlis moksleiviams, kad jie skaitytų ir suvoktų, kokia didelė yra Nepriklausomybės kaina.

J. Jakavonio dukra Angelė Rukštelienė kalbėjo apie būtinybę jau dabar susirūpinti partizanų vadaviečių atstatymu ir išsaugojimu. Pirmiausia tai reikia padaryti Varėnos krašte, kur vyko nuožmiausios partizaninės kovos. „Tai yra mūsų istorija ir dar yra gyvų liudininkų, kurie galėtų jaunimui ir visiems besidomintiems papasakoti apie pokario laisvės kovas gyvai“, – siūlė partizano J. Jakavonio dukra.

Kryžių kalnelyje vykusiame laisvės kovų dalyvių pagerbimo minėjime buvo ir kitų kalbėtojų.

Renginio dalyvius sujaudino Merkinės etnokultūros klubo „Kukumbalis“ ir Merkinės folkloro ansamblio padainuotos partizanų dainos.

Visi metų naštos dar neišvarginti partizanai, jų ryšininkai, tremtiniai brangina kiekvieną susitikimą su kovų dalyviais, likimo broliais ir sesėmis. Orūs ir susikaupę jie tylos minute pagerbia Sibire sušalusius, nukankintus, žuvusius dėl laisvės... Jie ir yra pirmieji ir patys tikriausi atkurtos Nepriklausomybės signatarai, todėl ir jų dainuojamų dainų pagrindinis leitmotyvas – begalinis laisvės troškimas ir pasiryžimas: „Ir kas gi mus nugalės, jeigu mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjom mirtį...“

Varėnos rajonas
Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija