Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Žvilgsnis

Koplyčia koplyčioje...

Šioje koplyčioje yra dar viena – pirmoji – koplytėlė

Atlaidų dalyviai miške priešais koplyčią

Šv. Mišias aukoja Kvėdarnos ir Pajūralio parapijų klebonai kunigai (iš kairės) Juozas Rudys ir Kazys Žąsytis

Koplyčių vidus

Kvėdarnos parapijos choras

Drungeliškė. Šilalės dekanato Kvėdarnos parapijoje, Drungeliškėje, beveik pačiame miške, stovi Švč. Jėzaus Širdies koplyčia. Šios koplyčios atsiradimo istorija yra įdomi.

O buvo taip. Kur dabar stovi toji koplyčia, kadaise buvo nemažas akmuo. Devynioliktame šimtmetyje vienas žmogus ant to akmens rado Jėzaus Nazariečio statulėlę. Jis nunešė ją į Kvėdarnos bažnyčią. Po kurio laiko, jo nuostabai, toji statulėlė ir vėl atsirado ant to paties akmens. Kai net trečią kartą tai pasikartojo, dievobaimingas žmogelis toje vietoje pastatė koplytėlę ir patalpino joje tą jam tris kartus apsireiškusią Kristaus Nazariečio statulėlę, taip norėdamas „pašventinti“ miškus, apsaugoti juos nuo niekaip nepagaunamų miško vagių. Šitaip padaryti jam pataręs Rietavo kunigaikštis Irenėjus Oginskis. Sunku dabar pasakyti, ar tai buvo tiesa, ar visa tai yra tik savotiška legenda, bet yra žinomas tikras faktas, kad maždaug apie 1840 metus koplytėlė su Jėzaus Nazariečio statulėle jau stovėjo. Dar yra pasakojama, kad apie 1930 metus vietos gyventojui Kazimierui Stankevičiui (Stankui) sapne pasirodęs Kristus, kuris apsukęs su lazda nemažą ratą, paprašęs pastatyti tokio didumo koplyčią, kokio buvo ratas. Prisisapnavusio Kristaus nurodymo nevalia neįvykdyti, todėl K. Stankevičius didžiai susirūpinęs ėjo per žmones, pasakodamas šį sapną, ir rinko pinigus. Kadangi tai buvo paties Kristaus nurodymas, neturtingi to meto žmoneliai aukų koplyčios pastatymui nepagailėjo. Sukaupus reikiamą sumą lėšų, maždaug apie 1937 metus, virš minėtos mažosios koplytėlės buvo suręsta dar viena – didesnė. Šios dvi medinės viena kitoje stovinčios koplyčios, vadinamos mediniais dievnamiais, atspindi tradicinę liaudies architektūrą. Bet svarbiausia, kad koplyčios koplyčioje Lietuvoje niekur kitur nepamatysi – tik Drungeliškėje.

Šiandien Drungeliškėje esanti koplyčia koplyčioje yra labai branginama ir gerbiama. Ji ir šiandien laikoma stebuklinga. Tikima, jog čia galima pasveikti nuo įvairiausių negalavimų. Pavyzdžiui, skaudamą vietą reikia apsirišti kaspinėliu ir meldžiantis eiti apie koplytėlę keliais, tada pagysi. Po to kaspinėlis paliekamas koplytėlėje. Dar prieš porą dešimtmečių stebino ir galybė į koplyčią žmonių suneštų veidrodžių, jų šukių. Tai aukos, meldžiant pagerinti regėjimą. Nuo galvos skausmo gelbėtasi užsidedant medinį Jėzaus Nazariečio vainiką. Matyt, suabejojus, ar veidrodžiai bei kaspinėliai atitinka Katalikų Bažnyčios kanonus, jie vieną dieną iš šventovės pašalinti, tačiau koplyčioje yra nemažai žmonių paliktų įvairios paskirties ir vertės šventųjų skulptūrėlių bei paveikslėlių.

Stebuklingu laikomas lomoje šalia koplyčios srovenantis šaltinėlis. Į jį susirinkęs vanduo tebenaudojamas gydymui. Archaiškos apeigos, pasakojimuose minimas anksčiau čia buvęs akmuo, leidžia spėti, kad ši vieta laikyta šventa dar pagonybės laikais.

Ištikus bėdai ar norėdami padėkoti už suteiktą sveikatą, žmonės į Drungeliškes atvyksta ir iš aplinkinių kaimų, ir iš tolimesnių Kvėdarnos parapijos gyvenviečių, ir net iš tolimiausių Lietuvos vietų.

Kasmet paskutinįjį birželio sekmadienį pagal iš Vatikano gautą dekretą šioje Švč. Jėzaus Širdies koplyčioje vieną kartą per metus yra aukojamos šv. Mišios, tiksliau, Gvaldų – Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies atlaidai. Kadangi koplyčia priklauso Kvėdarnos parapijai, todėl ir atlaidais rūpinasi šios parapijos klebonas, šiuo metu Kvėdarnos parapijos klebonas kun. Juozas Rudys.

Įspūdingi buvo šių metų atlaidai, sutapę su Šv. Jono Krikštytojo švente. Į juos suplaukė minios tikinčiųjų iš Kvėdarnos, Pajūralio ir netgi Rietavo bei Šilalės parapijų. Buvo klausoma išpažinčių, dalinama Komunija. Tos dienos atlaidus vedė Kvėdarnos ir kaimyninės Pajūralio parapijų klebonai kunigai Juozas Rudys ir Kazys Žąsytis. Giedojo Kvėdarnos parapijos choras. Homiliją pasakė Pajūralio parapijos klebonas kun. K. Žąsytis.

Jau tapo tradicija po atlaidų visiems gražiai pabendrauti, pasiklausyti vietos saviveiklininkų koncerto. Ir šiemet po atlaidų miško aikštelėje klausytasi nuotaikingo Judrėnų (Klaipėdos rajonas) ir Visdžiaugų kaimų dainorėlių bei muzikantų koncerto.

Nuoširdžiai pasimeldę, kupini legendomis apipintų įspūdžių ir išklausę koncertą bei gardžiai pasivaišinę Grimzdų kaimo „Saulėtekio“ bendruomenės sočia koše, atlaidų dalyviai atsisveikino iki kitų metų.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

© 2012 „XXI amžius“