2012 m. liepos 7 d.    
Nr. 27
(2002)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

 

Šiame numeryje:

Kauno savivaldybė
nutraukė bylą prieš
jaunuolių akciją

Kai valstybėje
užmerkiamos akys
prieš prievartą

N. Venckienės
kreipimasis
į Prezidentę

Okupacija

Suvienijo
„demokratinis
centralizmas“

Menantis Maironį

Maironiui skirtas
penktadienis

Minėjimas Katedroje

Maironio lietuvių...

Paskutinysis
partizaninio
karo štabas

Kilnios iniciatyvos –
svarus derlius

Teroras ir naikinimas

Paminklas –
enciklopedija

Pagerbti žuvusieji
už Lietuvos laisvę

Koplyčia koplyčioje...

Rasos prie Ūlos

Pašventintas
paminklas laisvės
kovotojams

Tikėjimo kankiniai
kunigai prisiminti
maldoje

Mirė ilgametis
kapucinas

Valstybė nepamiršo
laisvės kovotojų

Petrinių šventimo Romoje bruožai

Mindaugas BUIKA

Iš popiežiaus Benedikto XVI
palijų priima Berlyno arkivyskupas
kardinolas Raineris M. Violkis

Vyskupiškas etniškumas ir bendrystė

Stiprioje ekumeninėje krikščioniškos vienybės dvasioje, dalyvaujant Stačiatikių Bažnyčios (Konstantinopolio patriarchatas) ir Anglikonų Bažnyčios (Vestminsterio abatija Londone) delegacijoms, popiežius Benediktas XVI celebravo Romos Bažnyčios dangiškųjų globėjų šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę. Birželio 29 dieną Vatikano bazilikoje aukotose šv. Mišiose buvo ryškus ir kitas tradicinis ganytojiškos bendrystės bruožas: Šventasis Tėvas įteikė palijus – hierarchinę valdžią ir vienybę su Popiežiaus Sostu simbolizuojančias baltos vilnos juostas su išsiuvinėtais juodais kryžiais – per pastaruosius vienerius metus jo paskirtiems 46 arkivyskupams metropolitams.


Vaikų lyčių tapatybė yra sakrališka 

Kun. Vytenis Vaškelis

Su gąsdinančia antrašte „Darželinukų tvirkinimas prasidės rudenį“ dienraštis „Respublika“ neseniai išspausdino straipsnį apie kai kuriuose Lietuvos vaikų darželiuose jau nuo rugsėjo pradedamą vykdyti projektą, kuriuo bus siekiama vaikeliams įkalti mintį, kad berniukai niekuo nesiskiria nuo mergaičių, o mergaitės – nuo berniukų, ir kad žmogaus lytis – tai ne jo prigimties dalykas, o asmeninio apsisprendimo reikalas. Šiuos nekintančius žmogaus prigimties tapatybės principus aukštyn kojomis ketinančios apversti programos iniciatoriai yra Norvegijos ir Švedijos vyriausybių įsteigtas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, kuris ir skyrė finansavimą jos įgyvendinimui.


Pasieniečio žūties metinės

Rūta Averkienė

Vytautas Landsbergis prie paminklo
A. Barausko žūties vietoje

Varėnos rajone pagerbta pirmoji Lietuvos okupacijos auka – prieš 72 metus birželio 15-osios naktį žuvęs Lietuvos kariuomenės atsargos viršila, Šaulių sąjungos narys, Alytaus apskrities pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2-osios Ūtos sargybos viršininkas vyr. policininkas Aleksandras Barauskas.

Ūtos kaime, A. Barausko tarnybos ir mirties vietoje, kur prieš septynerius metus šalia kelio išaugo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Varėnos šaulių pastangomis pastatytas atminimo ženklas – paminklas, amžinai priminsiantis šioje vietoje nutrūkusią pasieniečio – pirmosios okupacijos aukos – gyvenimo giją, susirinko daug garbingų svečių: europarlamentaras Vytautas Landsbergis, vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, Seimo narys Algis Kašėta, Varėnos rajono savivaldybės meras Elvinas Jankevičius, A. Barausko dukra Ona Brasiūnienė, kiti jo artimieji, Kaniavos seniūnijos seniūnė Janina Pavilonienė, Varėnos seniūnijos seniūnas Juozas Balevičius, Lietuvos kariuomenės bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovai, Ūtos, Dubičių, Rudnios bendruomenių nariai.


Paroda ir konferencija

Minint Žemaičių partizanų apygardos vado Vlado Montvydo gimimo 100-metį

Vlado Montvydo dukra Irena
Montvydaitė-Giedraitienė (centre)
su konferencijos pranešėjais

Žemaitijos partizanų leidinėlyje „Malda girioje“ yra labai pranašiški žodžiai: „Išauš Tėvynės laisvės valanda ir tada mes pagerbsime didvyrių kapus, didžiuosimės jų drąsa ir pasiaukojimu“. „Malda girioje“, kaip ir „Laisvės balsas“, „Kovojantis lietuvis“, buvo leidžiami paskutiniojo apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio rūpesčiu. Jis matė, kad vien ginklu sunku priešintis militaristinei valstybei. Savo vadovaujamoje apygardoje ypač gerai išvystė pogrindinę spaudą, kurios okupantai bijojo labiau nei šaunamo ginklo. Vadas nuolat ieškojo jaunų, gabių literatūrai patriotų, pats kartais ir spausdindavo, ir rūpinosi spaudos platinimu. Apie nesugaunamąjį partizaną, pasižymėjusį nepaprasta drąsa, sumanumu, ir šiandien Varnių apylinkėse pasakojamos legendos.


Paminėjo Birželio sukilimą

Kalba šaulys Augustinas Mylė

Žemaitijos rinktinės šauliai ir visuomeninių organizacijų atstovai birželio 23 dieną ilga motorizuota vilkstine pajudėjo link Židikų miestelio. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje dalyvavo šv. Mišiose, kurias už Birželio sukilėlius ir Šaulių organizaciją 93-iųjų įkūrimo metinių proga aukojo Židikų klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius, homilijoje išryškinęs Šaulių sąjungos nueito ilgo kelio vieną ryškiausių tarpsnių – daugumos šaulių dalyvavimą Birželio sukilėlių gretose.


Mokytojų tremtinių šeima

Janina Meškauskaitė

Vėjelis su mama Bakčiare
1945 metais

Norėčiau prisiminti vieną prieškario Zarasų gimnazijos mokytojų šeimą – muzikos mokytojo Mykolo Belžako ir dailės mokytojos Genovaitės Kindurytės-Belžakienės šeimą.

Apie M. Belžaką iškalbingiausiai pasako jo gyvenimo aprašymas, kurį jis parašė baigęs mokslus Kauno konservatorijoje. Tai, ką rašė savo autobiografijoje, jis vykdė šventai. Darbas su jaunąja karta, mokant ją meilės muzikai, buvo jo hobis, jo meilės, pasišventimo objektas. Dirbdamas Pasvalyje, Širvintose, o vėliau Zarasuose, jis visiškai atsidavė jaunosios kartos auklėjimui patriotizmo, tėvynės meilės dvasia. Apie tai liudija fotografijos ir jį pažinojusių žmonių prisiminimai.


Kaišiadorių vyskupijoje

Merkinės dekanate

Pagerbė kleboną

Kun. dr. Robertas Rumšas,
Kaišiadorių vyskupas Jonas
Ivanauskas ir generalvikaras
mons. Algirdas Jurevičius
Merkinės bažnyčioje teikiant
Sutvirtinimo sakramentą

MERKINĖ. Birželio 2 dieną parapijiečiai ir svečiai sveikino savo kleboną ir dekaną kun. dr. Robertą Rumšą su sidabriniu kunigystės jubiliejumi. Šv. Mišias Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukojo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Prieš šv. Mišias jubiliatas perskaitė Merkinės parapijos kanoninės vizitacijos pranešimą ir pranešė, kad Merkinės parapiją vizitavęs vyskupas J. Ivanauskas aplankė abi mokyklas, slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines, beveik visas Merkinės įstaigas ir organizacijas. Šiuo metu keturiasdešimt septyniuose parapijos kaimuose (kai kurie jau tušti) gyvena tik 1800 gyventojų (per laikotarpį nuo paskutinės vizitacijos 2002 metais mirė 530 parapijiečių, pakrikštyta tik 219 vaikų). Jaunimo mokymu rūpinasi ne tik parapijos klebonas kun. dr. R. Rumšas, bet ir tikybos mokytoja Jadvyga Lapelienė, kuri, pasak kunigo, „yra didelė Dievo dovana parapijai“. Milda Stoškutė ne tik moko tikybos, bet jau kelis dešimtmečius rūpinasi adoruojančių mergaičių būreliu ir procesijos dalyvėmis. Aktyviai veikia parapijos „Caritas“, vadovaujamas Zitos Bigelienės. Yra du chorai: senjorų ir jaunimo (30 asmenų), vadovaujami Kęstučio Breidoko.


Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Žmones jungianti Dievo malonė

Kalba kun. Vilius Sikorskas
Rimanto Grigo nuotrauka

ZARASAI. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 150-ųjų metinių minėjimo renginių ciklą papildė dar viena graži šventė – birželio 17 dieną per Šv. Antano atlaidus vykęs bažnytinių chorų festivalis „Cantate Domino“. Tądien susibūrė draugėn ir Viešpatį garbino penki Aukštaitijos chorai: Anykščių kamerinis choras „Salve cantus“ (vadovas Rimvydas Griauzdė), Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus bažnyčios kamerinis choras (vadovė Birutė Paukštienė), Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios votyvos choras (vadovas Marijanas Remeikis), Biržų kamerinis choras „Viktorija“ (vadovė Viktorija Morkūnienė) ir Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kamerinis choras „Canticum“ (vadovas Gražvydas Gasparavičius). Galingai ir jaudinančiai skambėjo jungtinio choro giedama procesijos giesmė, šv. Mišios Mass in Es-dur Bartholomeus ir per šv. Mišias giedotos klasikinės bei šiuolaikinių autorių giesmės. Po šv. Mišių chorai zarasiškiams padovanojo po porą gražiausių savo repertuaro giesmių.


Kauno arkivyskupijoje

Ukmergės dekanate

Krikšto diena

Kauno arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius, kancleris
mons. Adolfas Grušas, klebonas
kun. Rimantas Laniauskas (antroje
eilėje centre) ir Sutvirtinimo
sakramentą priėmusieji

PAŠILĖ. Šv. Barboros bažnyčioje birželio 24-ąją buvo švenčiami Šv. Jono Krikštytojo atlaidai. Parapijos klebonas kun. Rimantas Laniauskas jiems ruoštis pradėjo iš anksto. Į atlaidus atvyko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kuris teikė jaunimui Sutvirtinimo sakramentą. Šiemet parapijoje buvo gausus būrys sutvirtinamųjų, jie ruošti pagal Alfa kurso programą, kuri jau seniai yra paplitusi didmiesčiuose, bet Ukmergės krašte yra naujas dalykas. Tą sekmadienį šv. Mišias Šv. Barboros bažnyčioje aukojo Vilniaus arkivyskupijos bažnytinės teisės teol. lic. kun. Arūnas Kesilis. Jis pamoksle kalbėjo, kad šiuolaikiniam žmogui daug ko reikia pasimokyti iš Šventojo Rašto pranašų, taip pat ir iš šv. Jono Krištytojo, kuris buvo ryžtinga, atsakinga, kovojanti už tikėjimą asmenybė. Iš jo ryžtingumo gali pasimokyti ir sutvirtinamieji, ir visi pakrikštytieji žmonės. Krikštas yra pagrindinis kriščionybės ekumenizmo bruožas.


Kauno arkivyskupijoje

Ukmergės dekanate

Apie draugiškus santykius su Jėzumi

Procesijoje garbinamas
Švč. Sakramentas. Dešinėje –
klebonas kun. Gintautas Naudžiūnas

VEPRIAI. Švč. Mergeles Marijos, Rožinio Karalienės, parapija iškilmingai šventė Devintinių (Kristaus kūno ir Kraujo) šventę. Aplink Veprių Švč. Mergeles Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčią pagal liaudies pamaldumo tradicijas buvo paruošti altorėliai. Iškilmė prasidėjo šv. Mišiomis, kurių metu 15 vaikų pirmą kartą priėmė į širdeles Jėzų Kristų – Pirmąją Komuniją. Pamokslo metu parapijos klebonas kun. Gintautas Naudžiūnas kvietė vaikus susidraugauti su Jėzumi ir tapti tikrais Jo draugais, dažnai palaikyti su Juo santykį, ateiti sekmadieniais į šv. Mišias ir kuo dažniau priimti Eucharistiją, nuklydus nebijoti per Susitaikinimo sakramentą sugrįžti prie Dievo ir atstatyti draugiškus santykius su Jėzumi. Po šv. Mišių vyko iškilminga procesija, kurioje dalyvavo parapijos choras, pasipuošę Pirmąją Komuniją priimantys vaikai, jų tėveliai ir visi parapijiečiai. Po procesijos vaikai su tėveliais parapijos klebonijoje suruošė agapę. Klebonas kun. G. Naudžiūnas tėvelius kvietė švęsti artimiausią šventę – Šv. Onos atlaidus. Taip Vepriuose yra kuriama parapijos bendruomenė.


Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Po dvejų pamaldų pagerbė zakristijoną

ŠILALĖ. Birželio 24-ąją šventėme Šv. Jono Krikštytojo šventę. Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje po Votyvos šv. Mišių, kurias aukojo vikaras kun. Justinas Palubinskas, vardadienio proga buvo pagerbtas jau trečiąjį dešimtmetį šioje šventovėje zakristijonu dirbantis Jonas Masidunskis. Suvokdami, kokia garbinga ir iškili yra Šv. Jono Krikštytojo šventė, bei norėdami vardadienio proga pagerbti ilgametį šios bažnyčios zakristijoną, šilališkiai gausiai rinkosi ir į Sumos šv. Mišias. Jas aukojo vikaras kun. relig. m. mgr. Vytautas Tamašauskas. Po Sumos šv. Mišių, kun. V. Tamašauskas irgi išsakė pačius gražiausius žodžius vardadienį šventusiam zakristijonui J. Masidunskiui, pavadindamas jį šaunuoliu ir darbštuoliu Jonuku, ne tik patarnaujant kunigams šv. Mišiose, bet ir savo asmeninėmis lėšomis turtinant bei gražinant Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią. Pasak kun. V. Tamašausko, beveik visi bažnyčioje esantys kilimai, bei kitokie papuošimai, pagražinimai – zakristijono asmeninė parama, jo įdedamas triūsas. Netgi pačiam J. Masidunskiui, pasak jo paties, malonu pabuvoti prie vieno iš gražiausių Šilalės bažnyčioje esančių Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčios (Porciunkulės) altoriaus. Čia Jonukas paaukojo gražiausią kilimą, priderino prie šio garbingo ir iškilaus altoriaus kitus papuošimus. Daug triūso jis įdeda tvarkydamas bažnyčios šventoriaus aplinką, nuolat prižiūrėdamas žaliuojančią veją. Jo iniciatyva šventoriuje, vietoje seno, sukiužusio kryžiaus, atsirado naujas iškilus kryžius su dviejų baltų angelų skulptūromis. Tad nenuostabu, kad po abejų šv. Mišių ilgametį Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios zakristijoną J. Masidunskį už jo atsidavimą šiai tarnystei, už įdedamą triūsą bei asmeninę fundaciją Šilalės parapijos tikintieji vardadienio proga apdovanojo gėlėmis, išsakydami nuoširdžiausius palinkėjimus, kuriuos palydėjo nuoširdžiais plojimais. Bažnyčios choras, vadovaujamas Antano Kazlausko, varduvininkui paskyrė pačią gražiausią giesmę.


Žemaičių Kalvarijos atlaidų pradžia

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Liepos 1 dieną tradiciškai netoli Žemaičių Kalvarijos esančiame Panų Kalne, kur stovi koplyčia, 16 val. šv. Mišiomis prasidėjo Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Tos dienos popietę į šį, nuo XVI amžiaus žemaičių branginamą kalnelį, rinkosi gausus būrys piligrimų. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupo vikaras, Telšių vyskupijos kurijos moderatorius apašt. protonot. Juozapas Pranciškus Gedgaudas, koncelebravo Telšių kunigų seminarijos vicerektorius, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. Remigijus Saunorius, Seminarijos dvasios tėvas mons. Vytautas Steponas Brazdeikis, Seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas ir kiti atvykę kunigai. Pamokslą šv. Mišių metu pasakė kan. A. Sabaliauskas. Šv. Mišiose giedojo Alsėdžių parapijos sumos choras.


Maironio pėdsakais

Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaryta mansarda   

Romas BACEVIČIUS

Maironio sesers Kotrynos
vaikaitis Mindaugas Babonas
muziejuje eksponuotoje
parodoje rodo Maironio sesers,
savo senelės Kotrynos Mačiulytės-
Lipčiuvienės nuotrauką

Birželio 28-ąją, Maironio mirties dieną (jis mirė 1932 m.), poeto vardu pavadintame muziejaus trečiajame aukšte vyko mansardos, kurią įrengti svajojo pats tautos dainius, atidarymas. Muziejaus darbuotojai laiptus, vedančius į mansardą, nubarstė rožių žiedlapiais, iškėlė vėliavą, perrištą juodu kaspinu. Įrengtą mansardą pašventino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis žvilgtelėjo pro mansardos langą ir parodė savo darbo kabineto Kauno arkivyskupijos kurijoje langą.


Tegu JIE bijo

Saulius Stoma

Šitas tekstas galėtų vadintis „Kas bijo Neringos Venckienės“. Tačiau toks straipsnis jau buvo. Be to, dauguma ir taip žino, kas bijo visuomenės pakilimo bangos ir naujos politinės jėgos. Tai TIE, kurie tiesą ir teisingumą šioje valstybėje bando nuplauti į kanalizaciją, kaip nuplaunami TIESOS užrašai miestų aikštėse.

JŲ baimė tokia stipri, kad priverčia daryti kvailystes, elgtis neteisiškai, šiurkščiai, o vėliau dar labiau bijoti. Baimė ir neteisėti veiksmai susieja tarsi nusikaltėlių gaujoje. Prievartos sankcionavimas ir pritarimas jai sujungia stipriau nei pažiūros. Politinė kairė ir dešinė čia gali keistai sutapti. Apsisprendimas dėl pritarimo ar nepritarimo prievartai vyksta kitoje, nepolitinėje, vertybių skalėje. Žinoma, kartu tai ir politinis apsisprendimas.


Spaudos laisvei – dar vienas Lietuvos teisėsaugos akibrokštas

Gintaras Visockas

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės nuosprendis ir nustebino, ir šokiravo. Lietuvos teisėsaugos verdiktą, nepalankų kritišką nuomonę apie leidėją Vitą Tomkų ir jo „Respubliką“ pareiškusiam Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui, derėtų įsidėmėti visiems. Ar tai nėra dar viena pergalė jėgų, kurios siekia mums užčiaupti burnas, kad bijotume viešai reikšti bet kokią kritišką nuomonę, kad nedrįstume kelti jokių versijų, kad nebandytume lyginti faktų, skaičių, kad nenorėtume domėtis viešų asmenų gyvenimu ir jų darbine veikla? Mano supratimu, minėtos teisėjos nuosprendis sudaro sąlygas dar vienai labai pavojingai tendencijai. Jei ir aukštesniosios instancijos teismas palaikys šios teisėjos sprendimą, tai bus ženklas, jog nuo šiol mes, Lietuvos piliečiai bei Lietuvos gyventojai, neturime teisės remtis viešojoje erdvėje pasirodžiusia neigiama informacija. Jokia. Bent jau rizikuojame tapti kriminaliniais nusikaltėliais. Žinoma, teoriškai teisės remtis viešaisiais šaltiniais iš mūsų niekas neatėmė. Bet praktiškai jos nebelieka, nes teisė skleisti nuomones, idėjas ir mintis, tik pamanyk, nėra absoliuti. Suprask, LŽS pirmininkas D. Radzevičius, prieš skelbdamas savo kritiškąjį rašinį, neįsitikino informacijos tikslumu, teisingumu, galų gale jos nepatikrino keliais nepriklausomais šaltiniais.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija