2012 m. liepos 20 d.    
Nr. 29
(2004)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

N. Venckienė: kiek laiko valstybė bus verčiama teisėsaugos kloaka?

Neringa Venckienė praėjusią savaitę išplatino laišką, kuriame apžvelgia teismo sprendimą, jog antstolė Sonata Vaicekauskienė vykdydama teismo sprendimą paimti mergaitę veikė teisėtai. N. Venckienės nuomone, būtent antstolė S. Vaicekauskienė, galimai piktnaudžiaudama tarnyba bei viršydama jai suteiktus įgaliojimus, organizavo priverstinį mergaitės perdavimą motinai Laimutei Stankūnaitei. Pateikiame visą N. Venckienės laišką.


Dėl vieno laiško

Gavome skaitytojo Antano M-ėno laišką, pasirašytą „Vilniaus tikinčiųjų vardu“. Kadangi laiškas parašytas anonimiškai (nenurodytas nei adresas, nei telefono numeriai, kuriais galima būtų susisiekti), visos jo pavardės nenurodome (tai gali būti ir išgalvota, o gal ir kokio jo nemėgiamo žmogaus pavardė, kad viešindami ją patirtume nemalonumų). Laiško tema – prieš du mėnesius prievarta policijos įvykdytas mažos mergaitės pagrobimas Garliavoje. Nesuprantama ir labai įtartina, kad A. M-ėnas kreipiasi į mus Vilniaus tikinčiųjų vardu – juk žinoma, kad yra skirtingai tuos įvykius traktuojančių įvairių pažiūrų žmonių. Todėl geriau tai įvardinti kaip vieno skaitytojo, o ne didelės bendruomenės nuomonę. Laiško pradžioje A. M-ėnas labai smulkiai ir aiškiai „prisimena“ prieš aštuonetą ir daugiau metų buvusius santykius tarp Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio. Pasirodo, jis žino daugelį smulkmenų. Stengdamasis būti „objektyvus“, bara ne tik D. Kedį, bet ir L. Stankūnaitę. Išvardijęs tuos jam „žinomus“ faktus, klausia: „Turbūt sutiksite, kad išdėstytų faktų negalima paneigti?“. Išties mes negalime patvirtinti (ir dar viešai skleisti) tų „faktų“, nes tikrai „su žvake nestovėjome prie besimylinčiųjų lovos“. Tai, matyt, darė A. M-ėnas. Tačiau laiško autorius vis dėlto tiesmukiškai nekaltina D. Kedžio įvykdytomis dviejų žmonių žmogžudystėmis. Matyt, jis žino, kad byla D. Kedžiui, nebuvo pradėta, t.y. autorius nesivadovauja plačiai paskleistomis „žiniomis“ apie „akivaizdžius įkalčius“. Tačiau jis nepaaiškina, kodėl policija ir prokuratūra, turėdamos tokius „įkalčius“, baudžiamosios bylos D. Kedžiui nekėlė. Tikriausiai žinojo, kad „akivaizdus“ žudikas yra ne tas nusikaltėliu vadinamas D. Kedys, o kitas ar kiti? Išties, A. M-ėnas „turi“ daug informacijos, tačiau ji būna neteisinga, subjektyvi ar net melaginga. Pavyzdžiui, jis netgi neteisingai pateikia prieš metus ar daugiau „XXI amžiuje“ (kažkodėl pavadinęs jį dienraščiu) D. Kedžio „lyginimą“ su V. Pociūnu. Turime atkreipti tiek A. M-ėno, tiek kitų skaitytojų dėmesį, kad tai greičiausiai buvo tik kažkurio vieno asmens, galbūt pas mus anksčiau dirbusio apžvalgininko nuomonė. Jos stengdavomės neplatinti ar net eliminuoti. Kita vertus, toks „lyginimas“ turėjo kitą prasmę – buvo lyginamos tik šių dviejų žmonių paslaptingai įvykusios mirtys, fizinis jų likvidavimas, o ne jų asmenybės, poelgiai, veiksmai. Tad neverta ieškoti to, ko nėra.


Prezidente Adamkau, šalį valdo ne minia, o naujoji nomenklatūra

Povilas Gylys

Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkas

Prieš keletą dienų prezidentas Valdas Adamkus pareiškė: „Jei minia pradeda diktuoti valstybei, tai – tragedija“. Tas pasisakymas sukėlė komentarų laviną. Nemaža komentatorių dalis, taip pat ir šių eilučių autorius, mano, kad Ekscelencija tokiais pareiškimais prisideda prie politinės antikultūros, pasireiškiančios „runkelių“, „šunaujos“, „patvorinių“, „violetinių“ niekinimo vien dėl to, kad pastarieji turi savo nuomonę, stiprinimo ir sklaidos. Žmonės, suvokiantys fundamentalių demokratijos principų ir mūsų Konstitucijos turinį, neturėtų svaidytis tokiomis frazėmis.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija