2012 m. liepos 20 d.    
Nr. 29
(2004)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Vatikano II Susirinkimo misijų dekreto rengimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi
su generalinėje kapituloje išrinktu
Verbitų vienuolijos generaliniu
vyresniuoju kun. Haincu Kuliuke

Vizitas į verbitų namus

Laukiant rudenį įvyksiančio Vatikano II Susirinkimo 50-ųjų metinių sukakties minėjimo, tiek istoriniu, tiek ir praktiniu pobūdžiu įdomūs to svarbiausio XX amžiaus Katalikų Bažnyčios įvykio tiesioginių dalyvių prisiminimai ir vertinimai. Tarp pastarųjų (Susirinkimo tėvų ir ekspertų gyvų liko visiškai nedaug, tik apie 30) yra ir pats popiežius Benediktas XVI, kuris tuomet, prieš penkis dešimtmečius, dar jaunas, bet jau gerai žinomas teologijos profesorius Jozefas Ratcingeris, kaip Kiolno (Vokietija) kardinolo Jozefo Fringso padėjėjas ir ekspertas, dalyvavo rengiant kai kuriuos dokumentus. Apie tai Popiežius prisiminė liepos 9 dieną privačiai apsilankęs netoli jo vasaros rezidencijos Kastelgandolfo, kurioje dabar gyvena, prie Neni miestelio įsikūrusioje verbitų vienuolijos (Dieviškojo Žodžio draugija, Societas Verbi Divini, SVD) būstinėje, pavadintoje „Ad Gentes“ centru. Kaip tik čia 1965 metų pirmojoje pusėje vyko Vatikano II Susirinkimo Misijų komisijos, kuriai priklausė ir profesorius J. Ratcingeris, posėdžiai rengiant Dekretą apie Bažnyčios misijų veiklą, kuris irgi žinomas „Ad Gentes“ vardu. Susirinkimo tėvų balsavimu („už“ 2394, „prieš“ 5) dekreto tekstas po intensyvaus svarstymo ir redagavimo patvirtintas 1965 metų gruodžio 7 dieną ir tai buvo paskutinis Vatikano II Susirinkimo priimtas dokumentas.


Be Jėzaus tiesos – pragaro melas

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievas negali sulaikyti „savanorių“, žengiančių į... pragaro gelmę, nes Jo teisumas neišmatuojamas ir Jo įspėjantys žodžiai išsipildo (žr. Mt 8, 12). Jis absoliučiai gerbia žmonėms suteiktą laisvės dovaną ir džiaugiasi matydamas, kaip Jo vaikai tinkamai ir laisvai įprasmina ją. Bet dieviškas liūdesys suspaudžia Viešpaties Širdį, kai Jis regi neklusniuosius, savavališkai trypiančius laisvės idealų vėliavą ir skęstančius rafinuotos puikybės srutose.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija