Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Atmintis  

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26)

Aptariamoje nuotraukoje (iš kairės) sėdi: Danutė Brazytė-Bindokienė, Bernardas Brazdžionis, Nijolė Jankutė-Užubalienė, stovi Kazys Bradūnas, Jonas Minelga, Anatolijus Kairys, Julija Švabaitė-Gylienė, Česlovas Grincevičius, Danutė Lipčiūtė-Augienė, Apolinaras Bagdonas, Alfonsas Šešplaukis- Tyruolis, Stasė Petersonienė, Adolfas Markelis.brazdzionis-braz6.jpg

1988, gegužės 28 d.

Malonus kolega,

dar tebegyvenam Maironio sukakties nuotaikomis, tai ir laišką rašau ant lapo su Maironio portretu, kuris man patinka.

Minėjimų, paskaitų, kitų programų progomis tenka susitikti ne vien tiek, kiek pridedamoje fotografijoje matyti. Joje, sakyčiau, daugiausia mano ideologijos žmonės. Yra Čikagoje ir kitaip nusiteikusių, kurie norėtų vadintis liberalais, formaliai su jais gal ir nesipykstame, bet ir didelio nuoširdumo nerodoma. Aš pats asmeniškai, kiek atsimenu, artimų ir ne taip artimų draugų per savo gyvenimą turėjau iš visų srovių rašto žmonių, pradedant asmenimis meno draugijoje „Šatrijoje“, kuriai priklausė ir J. Grušas, ir J. Paukštelis, ir J. Keliuotis, ir A. Vaičiulaitis, ir A. Tyruolis, ir baigiant pačiais kairiaisiais, kaip Cvirka, Šimkus, Banaitis, ir nepriklausomas – Henrikas Radauskas. Su juo poezijos temomis daugiausia buvo galima pasikalbėti, nes jis labiausiai buvo apsiskaitęs, jokia „politika“ tartum nesidomėjo, abiem patiko tie patys žymieji užsienio poetai, dalinomės jų rinkiniais, Anna Achmatova, Borisas Pasternakas, Igoris Severianinas buvo tarp mus dominančių autorių. Rekomendavau leidyklai jo pirmą rinkinį „Fontaną“, paskui parašiau gerą recenziją, bet publika jo nelepino – per metus nupirko tik 7 egzempliorius. Kalbėjom eiliuotais posmais. Turėjo sąmojaus, greit rado žodžiui rimą.