Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Rinkimų
    pradžiamokslis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Popiežius apie pasauliečių atsakomybę už Bažnyčią

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI maloniai bendrauja su katalikais pasauliečiais

Laiškas Katalikų akcijos susitikimui

Artėjančių Tikėjimo metų šventimo perspektyvoje ir Naujosios evangelizacijos uždavinių kontekste svarbus yra popiežiaus Benedikto XVI priminimas apie katalikų pasauliečių atsakingą veiklą ne tik perdėtai sekuliarizuotoje visuomenėje, bet ir jų reikšmingą paskirtį pačios Bažnyčios gyvenime. Apie tai Šventasis Tėvas rašė savo sveikinimo laiške, pasiųstame rugpjūčio 22–26 dienomis Rumunijos mieste Jasuose vykusiam Katalikų akcijos VI tarptautiniam forumui, kurio tema buvo „Pasauliečių bendra atsakomybė Bažnyčioje ir visuomenėje“. Katalikų akcija, kurios koncepciją iškėlė ir XX amžiaus pirmoje pusėje teologiškai pagrindė popiežius Pijus XI, yra Vatikano pripažinta įvairius tikinčiųjų pasauliečių sąjūdžius bei organizacijas vienijanti struktūra, kurios tikslas skatinti ir derinti katalikų dalyvavimą parapijų bei bendruomenių gyvenime. Šiuose pasaulietinio apaštalavimo darbuose kartu su aktyvia religine praktika pabrėžtinai yra taikomi Bažnyčios socialinio mokymo principai ir pripažįstamas Bažnyčios hierarchų dvasinis vadovavimas.

Rumunijoje vykusiame susitikime dalyvavo atstovai iš 35 pasaulio šalių (daugiausia iš Europos), kuriose yra įsteigtos ir veikia Katalikų akcijos nacionalinės diecezinės bei parapijų struktūros. Prieš Antrąjį pasaulinį karą (1919–1940) Katalikų akcija nepriklausomoje Lietuvoje (kuri vadinta Katalikų veikimo centru) buvo viena stambiausių viso kontinento mastu katalikų pasaulietinių sąjūdžių ir organizacijų sąjunga. Jai priklausė apie tris dešimtis įvairių profesijų, jaunimo, moterų, kultūros, sporto draugijų su šimtais tūkstančių narių. Katalikų veiklos centras su savo būstine Kaune leido vieną populiariausių Lietuvoje spaudos organą „Mūsų laikraštis“, rūpinosi religinės literatūros ir katalikiškojo švietimo plėtra.

Po komunistinio režimo žlugimo XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje, nepaisant palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II paraginimų gaivinti buvusį gerai organizuotą Katalikų veiklos centrą su brandesne ir platesnės apimties tikinčiųjų pasauliečių socialine ir evangelizacine veikla, kol kas dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių pastangos tą daryti nebuvo labai sėkmingos.

Dievo malonės Motina

Kun. Vytenis Vaškelis

Kilusi iš karaliaus Dovydo giminės, gimusi be dėmės, kas prie Jos artės, tas Dievo šviesą lies... Dievo Sūnus pas mus iš dangaus ateidamas per Mergelę Mariją didžiai pagerbė kiekvieno žmogaus prigimtį, nes ne kokiam nors kitam Žemės padarui, bet būtent tik žmogui suteikė dieviško tapatumo savybių, kurios, tiesa, dėl pirmykščio neklusnumo Kūrėjui buvo praradusios harmonijos spindesį. Tačiau Visagalis nenusigręžė nuo žmogaus, vaikščiojančio su nuodėmių kupra, ir sumanė iš nebūties pašaukti kitokį žmogų, kuris jau nuo pat prasidėjimo momento būtų apdovanotas tokia nekaltumo palaima, kuri pranoksta kiekvieno klystančio žmogaus dorybingumą.

Jubiliejinio mitingo rengėjai tėvynėje pasigenda ryžto ir drąsos

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Prie Adomo Mickevičiaus paminklo paminėtas 1987 rugpjūčio 23-osios mitingo Vilniuje 25-metis

Jau ketvirtis amžiaus mus skiria nuo istorinio 1987 rugpjūčio 23-osios mitingo Vilniuje. Tą dieną prie iškilaus poeto, Laisvės šauklio Adomo Mickevičiaus paminklo Lietuvos laisvės lygos (LLL) ir jos lyderio Antano Terlecko sukviesti vilniečiai, sostinės svečiai, nepabūgę sovietinių represinių struktūrų persekiojimų, pirmąsyk išdrįso viešai ištarti Tiesos žodžius apie nusikalstamo SSRS ir Vokietijos kruvinųjų diktatorių – Stalino ir Hitlerio – sandėrį. 1939 m. rugpjūčio 23 ir rugsėjo 28 d. pasirašyti Molotovo-Ribentropo slaptieji protokolai ilgiems dešimtmečiams palaidojo Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių nepriklausomybę, suluošino tūkstančių vietos gyventojų likimus, o pačias Baltijos šalis privedė prie ekonominės bei socialinės atskirties nuo kitų civilizuotų Europos valstybių.

Paminėta Laisvės diena

Albertas Griganavičius

Ginkūnų memoriale svečiai gieda Marijos valandas

Rugpjūčio 25-ąją, Padėkos ir Vilties žygio į Šiluvą išvakarėse, Šiauliuose paminėta Laisvės diena. Kaip ir kasmet su Fatimos Dievo Motinos statula atvyko atstovai iš tarptautinės Tradicijų, šeimos ir nuosavybės (TFP) organizacijos, kuri, Lietuvai vaduojantis iš okupacijos gniaužtų, savo iniciatyva 26 Vakarų pasaulio šalyse per keturis mėnesius surinko 5,3 milijono parašų, reikalaujančių pasaulio vyriausybes Lietuvą pripažinti nepriklausoma valstybe. Tie parašai, aplaistyti juos renkant avarijoje žuvusių amerikiečio vairuotojo Fredo Porfilio ir kino studento Daryl Huango krauju, 1990 metų gruodžio pradžioje buvo nuvežti į Maskvą Michailui Gorbačiovui. Šis žygdarbis, Gineso rekordų knygoje įregistruotas kaip didžiausia žmonijos istorijoje tokio pobūdžio akcija, padėjo pamatus šiltiems ir nenutrūkstantiems Lietuvos ir TFP ryšiams.

Tiesos žodis sudrebino sovietinės imperijos pamatus

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Kovo 11-osios akto signataras Balys Gajauskas pasakoja apie lagerį „Permė-36“

Prieš dvi savaites Lietuvoje buvo plačiai paminėtos Lietuvos laisvės lygos surengto viešo mitingo Vilniuje, prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo, 25-osios metinės. Seimo rūmuose, Konferencijų salėje, visą dieną vykusiame forume „Tiesos sakymas griaunant blogio imperiją“ dalyviai akcentavo, jog 1987 m. rugpjūčio 23 d. vykęs mitingas tapo drąsos ir vilties simboliu bei ryžtingo Lietuvos kelio į Nepriklausomybę atspirties tašku.

Gyvojo Rožinio kongresas

Vlada Čirvinskienė,

Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos vadovė

Grupelė Pasvalio dekanato maldininkių ir savanorių Pasvalio klebonijos sode

Saulėtą liepos 28-osios rytą maldininkai iš Anykščių, Biržų,Krekenavos, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Utenos, Zarasų dekanatų susirinko į VIII Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio kongresą „Blogį nugalėkime gerumu“, vykusį Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Kongresas susilaukė ir svečių iš Kaišiadorių, Vilniaus, Iš viso atvyko apie 800 dalyvių. Daugiausia buvo iš Pasvalio, Panevėžio dekanatų.

Didysis fizikų atradimas ir kalbotyra

Milžiniškas atomo mikrodalelių greitintuvas, kurį sudaro 27 km ilgio žiedas, esantis po žeme Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje, yra pats sudėtingiausias iš kada nors sukurtų mokslinių instrumentų, kainavęs net apie 10 milijardų litų. Manoma, kad jis pajėgus sudaryti tokias sąlygas, kokios buvo iškart po Didžiojo sprogimo, ir galbūt padės atskleisti Visatos kilmės paslaptį. Jis jau atskleidė profesoriaus Peterio Higgso bozoną, dar vadinamą Dievo dalele, rodančią šviesos pavertimą mase. Apie visa tai mąstant prisimena Louiso Pasteuro žodžiai Šiek tiek mokslo paragavęs žmogus nutolsta nuo Kūrėjo, o tikras mokslininkas prie jo artėja.

Reikalinga radikali teisėtvarkos ir teisėsaugos reforma

Dr. Algirdas Bikulčius

Teisė yra valstybės karkasas, griaučiai. Pasitikėjimą valstybe, jos santvarka, valdžia lemia jos teisėtvarka, teisėsauga. Lietuvoje pasitikėjimas jomis yra tragiškai mažas ir toliau sparčiai mažėja. Paskutiniai tyrimų duomenys liudija, kad per vieną – birželio – mėnesį pasitikėjimas prokuratūra sumažėjo nuo 18,6 iki 14,5 proc., o teismais – nuo 17,3 iki 15,5 proc. Pasitikėjimas Lietuvos Seimu, kuris leidžia įstatymus ir organizuoja jų vykdymą, smuko iki 8,5 proc. Tai yra liudijimas, kad valdžių nužmogėjimas yra katastrofiškas. Net valstybinių švenčių proga girdime viešą nuoskaudą: „Ne už tokią Lietuvą kovojome“.

Kai paralyžiuotas savisaugos instinktas

Gintaras Visockas

Strateginių ir tarptautinių studijų centro direktorius Janušas Bugajskis paskelbė savo poziciją apie svarbiausią perrinkto Rusijos prezidento Vladimiro Putino uždavinį – reintegruoti buvusias sovietines respublikas (apie šio politologo poziciją išsamiai rašo portalas delfi.lt). J. Bugajskio mintys – įsidėmėtinos, nieko gero nežadančios nei Lietuvai, nei Latvijai, nei Estijai. Būtent todėl, kad šis politikos ekspertas skambina pavojaus varpais, būtina įsidėmėti visas jo įžvalgas, išguldytas diskusijoje „Šiaurės Europos šviesa ir šešėliai: saugumo ir tapatybės modeliai“. Tose pastabose nieko ypatingai naujo lyg ir neišgirdome. Kad Vašingtonui Baltijos valstybių likimas nėra prioritetinis, – akivaizdu. Kad Europos Sąjungos vadovybė dėl ekonominės ir finansinės krizės dar labiau abejinga Rytų Europos valstybių perspektyvoms, taip pat matome. Akivaizdu, jog Kremlius verste verčia Baltijos valstybes abejoti, ar NATO tikrai gintų mus bet kokios karinės konfrontacijos metu. Rusija superka žiniasklaidos priemones, kad po to tuose leidiniuose galėtų mus kritikuoti ir smerkti. Rusija išnaudoja tautinių mažumų kozirį, esą Lietuvos nacionalistai engia lenkų ar rusų tautines mažumas. Rusija net susidraugavo su Lenkija, kad ši jai netrukdytų šeimininkauti Briuselio bei Strasbūro koridoriuose. Šių šalių suartėjimas dar labiau atveria galimybes Kremliui po savo padu spausti Baltijos valstybes, nes draugaudama su Kremliumi Lenkija norom nenorom priversta pyktis su Baltijos valstybėmis, taigi – ir su Lietuva. Ypač dera įsidėmėti priemones, kuriomis, anot politologo J. Bugajskio, mes esame terorizuojami (diplomatiniu spaudimu, žiniasklaida, asmeniniais ir profesiniais kontaktais, ekonominėmis vilionėmis, šantažu ir papirkinėjimais). O kaip į tai žada atsakyti Baltijos valstybės? Ironiškai kalbant, mes savo jėgas ir energiją koncentruojame į priemones, kurias pasitelkę galėtume teisminėn atsakomybėn patraukti solidaus amžiaus sulaukusius buvusius KGB generolus ir pulkininkus, kurie Lietuvoje siautėjo gūdžiais sovietiniais metais.