2012 m. rugsėjo 7 d.    
Nr. 33
(2008)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Ignoruojamos bažnytinės apeigos

Kasdieniai dienos darbeliai ir rūpesčiai keičia vieni kitus. Kasdienė aplinka nuteikia tolimesniems darbams ir užmojams. Ir kunigo gyvenime svarbūs dalykai – šv. Mišios, brevijoriaus skaitymas, ruošimasis pamokslams, bendravimas su žmonėmis, kambarių, kitų buitinių dalykų tvarkymas. Netikėtas susirūpinusių lankytojų klebonijoje pasirodymas nukreipia dėmesį nuo pasaulio rūpesčių ir įpareigoja nedelsiant vykti į ligoninę ar namus pas sunkiai sergantį ligonį.

Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijoje ligonių lankymas dažnas atvejis. Žinoma, labai liūdnas dalykas, kai artimieji kviečia kunigą pas ligonį, o šis jau sunkios būklės, be sąmonės. Ką darysi, kito pasirinkimo ir nėra. Ligoninėse medikai ypatingą dėmesį skiria sunkiai sergantiems ligoniams. Medikamentai, aparatūra, tvarka ir švara – toks kiekvienos ligoninės vaizdas. Kiek teko per aštuonerius metus dirbti Klaipėdoje, didžiosiose miesto ligoninėse medikai mielai pagelbsti kunigui pasiruošti atlikti religines apeigas.

Liūdniausias dalykas įvyko liepos 8 dieną apie 14 valandą Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje, lankant sunkiai sergančią močiutę. Prieš tai reanimacijos palatoje medicinos sesuo man užsiminė, kad ligonę norės apžiūrėti daktaras. Aš pasitikslinau, ar iki daktaro apžiūrėjimo suspėsiu suteikti Ligonių sakramentą. Medicinos sesuo garantavo, kad laisvai suspėsiu. Kaip įprasta, meldžiausi prie ligonės. Tačiau pasirodžiusi medicinos sesuo pasakė keletą darbų, kuriuos nedelsiant turi padaryti, ir paprašė nutraukti maldas. Prašiau, kad dar leistų sukalbėti „Tėve mūsų“ maldą ir palaiminti. Medicinos sesuo sutiko. Užbaigęs būtinas maldas paskubomis nuo palangės nukėliau ligonių lankymui skirtą lagaminėlį. Sesutė tuoj pat pripuolė su žirklėmis kirpti medalikėlį nuo ligonės kaklo. Aš bandžiau prieštarauti „Kam to reikia? Ar negali jis būti ligoniui ant kaklo?“ Sesutė ėmė sakyti virtinę ateistinių pasityčiojimų: kam čia jų reikia, visokių prisikabina...

Daug teko matyti gydytojų, medicinos seserų ir ligonių, tačiau, kad tuo pačiu metu leistų aplankyti ligonį su sakramentais ir nedelsiant imtų vyti kunigą, besimeldžiantį prie ligonio, – pirmas atvejis lankantis Klaipėdos ligoninėje.

Kas pasikeitė laisvės metais? Marksistinę-lenininę ideologiją pakeitė automobilių, internetų blizgesys, kuris gožia Amžinybės supratimą. Kas apčiuopiama, kas neša pelną, kas sumaterialėjusiai dvasiai teikia didžiausią malonumą, tam pirma vieta, todėl galima su ateistinių nuostatų pilnomis smegenimis stumti kunigus, visiškai ignoruoti Bažnyčią su religinėmis apeigomis.

Kun. Alvydas VAITKEVIČIUS

Klaipėda

Redakcijos prierašas. Atsiprašome, kad dėl vietos stokos skaitytojų rašinius spausdiname pavėluotai ir esame priversti trumpinti. 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija