Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Lietuvos bitininkų šventė

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Po šv. Mišių, pašventinus medų, maldininkai dar ilgai nesiskirstė, klausė muzikinių kūrinių ir apžiūrinėjo medaus indelius

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Kupiškio bitininkų draugijos vadovas Juozas Žeimantas atidengė koplytstulpį bitininkams

Floristinių herbų paroda

Lietuvos trispalvė pakelta prie bažnyčios bokšto

Prieš šventinant koplytstulpį bitininkams

Kupiškis. Rugpjūčio 3–5 dienomis čia vyko 36-oji Lietuvos bitininkų šventė „Bičiulių Lietuva – Kupiškiui“. Svarbiausia ir itin iškilminga buvo rugpjūčio 4-oji. Nuo Kupiškio Kultūros centro išsirikiavusi eisena, grojant Panevėžio rajono vaikų ir jaunimo pučiamųjų orkestrui „Aukštyn“ (vadovas Remigijus Svilys), su šokių grupe „Fiva“ žygiavo link Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios. Kupiškėnai ir atvykusių delegacijų atstovai nešė ilgą ir plačią (per visą gatvę) Lietuvos Respublikos vėliavą, o iš visos Lietuvos ir užsienio atvykusios bitininkų draugijos nešė savo vėliavas.

Iškilmingai eisenai įžengus į bažnyčios šventorių, vėliava ant specialių volų buvo iškelta ir apdengė dešiniojo bažnyčios bokšto sieną.

Šv. Mišių auka, pamokslas

Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, kan. Vladas Rabašauskas, kan. Saulius Filipavičius, kunigai Julius Grigonis ir Raimundas Simonavičius. Vyskupas dėkojo renginio organizatoriams, kad į bitininkų šventę įjungtos šv. Mišios, kurias aukoja kunigai-bitininkai. Vyskupas akcentavęs, kad medus atlieka tris svarbias funkcijas – vaisto, maisto ir aukos, – daugiau detalizavo pastarąją – korius ir vašką, iš kurio gaminama Velykinė žvakė. Vyskupas džiaugėsi, kad ši šventė vyksta Panevėžio vyskupijoje ir jis galįs įsijungti į šią šventę šv. Mišių auka, ja pradėdamas pagrindinę šventės dieną. Jį jaudino šventovėje gausiai susibūrę bitininkai, susibūrę tuo metu, kai Bažnyčia mini Arso kleboną šv. Joną Vanjė (1786–1859), troškusį ir raginusį visus susiburti į bičiulystės šeimą.

Kan. S. Filipavičius paminėjo, kad bitininkų renginius su šv. Mišiomis pirmasis susiejo buvęs ilgametis Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) prezidentas Jonas Balžekas (1925 02 04–2012 04 14). Tai vienas žymiausių šalies bitininkų, daugiau nei pusę šimtmečio tyrinėjęs bites, bitininkystei paskyręs savo knygas, mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnius, žinynus, pranešimus mokslinėse konferencijose. Kanauninkas ragino melstis ir už kitus iš įvairių Lietuvos bei užsienio vietovių į Amžinybę iškeliavusius bitininkus. „Jei žmonės tvarkytųsi kaip bitės, visur – ir šeimoje, ir valstybėje, – būtų ideali tvarka“, – bitę, kaip pavyzdį, kiekvienam žmogui pateikė kan. S. Filipavičius. Pamokslininkas apgailestavo, kad šiandien daugelis stengiasi nebegirdėti Dievo: horoskopai, raganavimai ir panašūs dalykai užgožia svarbiausius dalykus. Gyvenimo dovaną, nuolatinį judėjimą simbolizuoja bitės: atidarome avilį ir sakykime: „Ačiū Tau, Dieve, kad kuri tokį stebuklą. Mažas vabzdelis lydi mus nuo gyvenimo iki mirties. Svarbiausiais žmogaus gyvenimo momentais degama žvakė: krikštijant (apšviesti visus takus), per Šv. Komuniją (Dievas mums šviečia ir nuo šiol švies Eucharistijoje) ir išeinant į Amžinybę (tegul žvakės šviesa palydi per Amžinojo gyvenimo slenkstį). Dievas ragina atrasti Jį kaip gyvąją duoną, pripažinti ir išpažinti Jėzų kaip gyvąjį šaltinį. Tai ypač būdinga bičiuliams, kurie vienas su kitu dalijasi profesiniais įgūdžiais, patirtimi, tai darydami atlieka meilės darbus“, – sakė pamokslininkas kan. S. Filipavičius.

Po šv. Mišių Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje buvo pašventintas medus, koncertavo orkestras „Aukštyn“ (kelis kūrinius grojo ir pamaldose).

Šventėje, be Lietuvos regionų atstovų, dalyvavo svečiai iš Anglijos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos.

Oficialus šventės atidarymas

Po šv. Mišių šventės dalyviai – į Kupiškį atvyko per 4000 žmonių – rinkosi jau iš vakaro, arba ryte kiekvienos bitininkų draugijos šventei buvo sutikti prie tilto į salą Uošvės liežuvis. Pirmąsyk į Lietuvos bitininkų šventę atvyko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Renginį vedė šventės režisierė Vita Vadoklytė. Kalbėjo renginio organizacinio komiteto pirmininkas Kupiškio bitininkų draugijos vadovas Juozas Žeimantas. Dalyvius sveikino Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) prezidentas, prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius. Deja, belieka tik apgailestauti, kad tarp garbių svečių, kuriuos paminėjo LBS prezidentas, „nepastebėjo“ kartu su Prezidente esančio Panevėžio vyskupo J. Kaunecko. Tikinčiuosius tai itin šokiravo.

Molėtų bitininkams perdavus regalijas Kupiškiui, sveikino Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis. Jis Prezidentei įteikė paveikslą „Kupiškio bažnyčia“. Renginio dalyvius sveikino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas, kiti svečiai.

Bitininkų šventės tikslas – ne tik suburti visos šalies bitininkus, bet ir organizuoti geriausių bitininkų konkursą. Lietuvos bitininkų sąjunga organizavo edukacinį konkursą ,,Pažangiausias bitynas Lietuvoje 2012“, kuris buvo vykdomas dviem etapais: bitininkų draugijų sudarytos komisijos atrinko 3–4 pažangiausius bitynus, vėliau sąjungos sudaryta speciali respublikinė komisija atliko bitynų vertinimą. Šventės Kupiškyje metu paskelbti nugalėtojai.

Seimo narys Edmundas Pupinis įteikė Kaimo reikalų komiteto Padėkos raštus Molėtų, Lazdijų, Kupiškio geriausiems bitynams. Konkurso nugalėtojais tapo Kupiškio, Panevėžio, Kretingos, Mažeikių ir Utenos bitynai, specialius diplomus gavo Vilniaus, Ukmergės asmeniniai bitynai. Pirmoji konkursinė vieta pripažinta uteniškio Gedimino Skardžiaus bitynui.

Bitininkų koplytstulpio šventinimas, medelių sodinimas, floristinių herbų paroda

Po oficialaus šventės atidarymo buvo atidengtas ir vyskupo J. Kaunecko pašventintas bitininkų koplytstulpis.

Skambant Kupiškio folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ melodijoms buvo pasodinti medeliai, dekoratyviai augalai. Sodinant liepelę, talkino prezidentė D. Grybauskaitė.

Prie ąžuolų kalnelio buvo pristatyti floristiniai Lietuvos miestų ir rajonų herbai: kiekvieno rajono bitininkų delegacija savo miesto floristinį herbą kūrė nuo ankstyvo ryto ar net iš vakaro, kiti juos atsivežė iš namų.

Įvairiomis spalvomis skleidėsi gėlės 28 herbuose (Akmenės, Anykščių, Bartininkų, Biržų, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Klaipėdos r., Kretingos, Kupiškio, Marijampolės, Molėtų, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių, Švedijos, Švenčionių, Telšių, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Zarasų).

Plati šventės programa

Šventėje buvo labai įdomi ir turininga programa, kiekvienas pagal poreikį galėjo dalyvauti ten, kur traukė širdis: klausyti paskaitų ar žiūrėti spektaklių, dalyvauti įvairiuose konkursuose „Geriausi Lietuvos bitininkai ir jų bitininkavimo metodai“, gaminti šiaudinę skulptūrą „Nelaukta erkė“ (o vidurnaktį ją deginti), estradoje klausyti ir stebėti įvairiausių pasirodymų – folkloro ansamblių, šokių kolektyvų, kapelų, pučiamųjų instrumentų orkestrų (dalyvius linksmino 17 įvairių Kupiškio rajono kolektyvų ir muzikantų) – bei lankyti įvairias parodas ir kitus sumaniosios režisierės Vitos Vadoklytės giliai apmąstytus ir kruopščiai sudėliotus renginius.

Paskaitos ir spektakliai, mugė, parodos

Paskaitas gamtoje apie šiandienines aktualijas bitininkystėje, medaus ir bičių produktų naudą žmogaus organizmui, apie tai, kaip bičiulystė susijusi su senąja lietuvių kultūra, kaip bitelės suprantamos mūsų tautos pasaulėjautoje, pranešimus skaitė žinomi bitininkai – doc. dr. Algirdas Amšiejus, dr. Dalia Stasitytė-Buinevičienė, doc. dr. Algirdas Baltuškevičius ir kiti.

Tarp paskaitų svečiai turėjo progą išvysti mėgėjų teatrų arenoje gerai žinomo Skapiškio teatro „Stebulė“ spektaklį „Šiaudinė pastogė“, Skapiškio vaikų ir jaunimo teatro studijos „Ku–ku“ spektaklį „Pelytės Zitos gyvenimas“ (pjesės autorius Vytautas V. Landsbergis, režisierė Vita Vadoklytė).

Skambiai pavadinę šių metų šventę „Bičiulių Lietuva – Kupiškiui“, organizatoriai siekė, kad šalia paskaitų ir bitininkų susitikimų lietųsi dainos ir šokiai, o iš visų šalies kampelių sugužėję bičiuliai susipažintų su šio regiono kultūriniu paveldu.

Šventės metu veikė jau tradicine bitininkų švenčių puošmena tapusi mugė, kurioje galima buvo paskanauti ir įsigyti medaus ir kitų bičių pagamintų produktų: žiedadulkių, duonelės, bičių pikio, natūralaus vaško žvakių ir muilo.

Vyko bitininkystės eksponatų ir tapybos darbų paroda, moksleivių piešinių bei avilių ekspozicija. Amatų mugėje buvo prekiaujama bičių produktais ir tautodailininkų darbais.

Prezidentė D. Grybauskaitė dėmesingai lankė įvairias parodas, negailėdama laiko bendravo su šventės dalyviais, domėjosi ir žmonėmis, ir jų pagamintais produktais.

Sėkmingą 36-ąją Lietuvos bitininkų šventę „Bičiulių Lietuva – Kupiškiui“ lėmė režisierės Vitos Vadoklytės pastangos bei sumanumas.

Kitąmet respublikinę bitininkų šventę ketinama surengti Plungėje.

© 2012 „XXI amžius“