Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Rinkimų
    pradžiamokslis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kai ieškoma naudos partijai

Seimo rinkimų „kampanijos“ metu visi susidūrėme su tuo, ką galima įvardyti 5–6 partijų diktatūra.

Ji pavojingesnė už bet kurį atvirai rodomą autokratinį valdymą, nes apgaudinėja valstybės piliečius tariama demokratija ir jau iš anksto (pagal susidarytą ir savo įstatymais patvirtintą tvarką) neprileidžia prie valstybės valdymo demokratiškai ir patriotiškai nusiteikusių piliečių. Tokių politikų sudaryto plano dėka rinkimų kampanijos metu jų rankose atsiduria dešimtis milijonų ar net milijardus litų valdančios ministerijos ar valstybinės bendrovės, kurių finansinių išteklių pagalba finansuojami vienos ar kitos partijos kandidatai (vienas tokių paskutinių pavyzdžių yra Vilniaus vicemeras Adomavičius, savo rankinėje turėjęs kelias dešimtis tūkstančių litų, „rengęsis“ juos įdėti į rinkimų sąskaitą). Ir tam netrukdo vis kaitaliojami „politinių partijų rėmimo“ įstatymai. Ministerijas išsidalinusios „parlamentinės“ partijos valdo ir iš Europos Sąjungos atplaukiančius pinigų srautus. Partijos kaip kokie klanai veikia pagal savo susikurtus dėsnius ir aplinkybes slaptai ar net atvirai ir viena kitai netrukdydamos. (Kai praėjusią savaitę paaiškėjo, jog į V. Romanovo sukurtos partijos sąskaitą per vieną dieną iš 22 asmenų įplaukė 220 mln. litų, nė vienas politikas, nė viena partija, net mokesčių inspekcija nė žodeliu neužsiminė apie tokį „stebuklingą“ pinigų iš dangaus kritimą į milijonieriaus maišą.) Tad ar verta stebėtis, kad valstybėje jau paskutinius 7–10 metų nevyksta jokios pažangos, tik didžiulius mastus pasiekusi politinė korupcija ir visus rekordus pasaulyje sumušusi emigracija, kurią įvairiais savo gražbyliavimais pateisina ir net skatina užsienio žiniasklaidoje „laimėjimais“ ir „krizės sutramdymu“ nuolat besigiriantis, į „šviesią ateitį“ Lietuvą vedantis premjeras? Apie kokį valstybės gelbėjimą tautai gali meluoti tokie politikai, jeigu, kaip liudija viena Seimo narė, premjeras A. Kubilius dar 2008 metų pabaigoje Turniškėse, savo kelių draugų būrelyje, „prie butelio“ pasakė, kad pensijas reikia rėžti kuo greičiau, ir jie, tie 600 tūkst. pensininkų, vis tiek po trejų metų „viską pamirš“. Seimo narė, pasakodama apie tokius „valstybės valdymo“ metodus, dar pridūrė, kad Seimo „partinių“ ar „koalicinių“ klanų sistemoje esi tik vargšas varžtelis – jei nesi jų „chebroje“, jei neturi „kiaulės akių“, tampi niekam nereikalingu. Štai taip elgiasi tie kai kurių garbinami „valstybininkai“, pasirengę pasauliui parodyti, kaip gelbsti valstybę.