2012 m. spalio 19 d.    
Nr. 39
(2014)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Maironio pėdsakais

Prie paminklo nevysta gėlės

Bronius VERTELKA

Tytuvėniškė Ona Kalasauskienė,
pasakojusi apie geradarį
Tadą Kalasauską

Paminklas Maironiui Tytuvėnuose

Maironis mėgo gražias Tytuvėnų apylinkes ir dažnai svečiuodavosi pas kleboną kun. Antaną Jančiauską, bičiulius Sofiją ir Eugenijų Riomerius Tytuvėnėlių dvare netoli Tytuvėnų. Čia jis lankėsi ir prieš savo mirtį. Dailininkė Sofija Riomerienė 1924 metais nutapė poeto portretą, Maironis ta proga jai parašęs eilėraštį.

Tytuvėnų centre – Maironio vardu pavadinta gatvė. Šalia jos, skverelyje, greta bernardinų vienuolyno ir bažnyčios ansamblio, – paminklas žymiam poetui, prelatui dr. Jonui Mačiuliui-Maironiui. Kūrinio fundatorius – tytuvėniškis Tadas Kalasauskas, autorius – skulptorius D. Lukoševičius. Kartą Maironis stebėjo vaikų rodytą spektaklį, kuriame vaidino ir T. Kalasauskas. Maironiui patikęs jo vaidinimas ir berniukui už tai jis padovanojęs 5 litus. Jau tada mokinys pažadėjo už tuos pinigus ateityje pastatyti Maironiui paminklą...

Dabar prie Maironio paminklo, stovinčio pačioje garbingiausioje Tytuvėnų miesto vietoje, šiltuoju metų laiku nevysta gėlės. Čia žmonės užsuka pabendrauti, pasišnekučiuoti ar šiaip pailsėti. Šią vasarą čia vyko miesto bendruomenės šventė, kurioje buvo minimos Maironio 150-osios gimimo ir 80-osios mirties metinės. Skverą Tytuvėnų centre tvarko ir prižiūri miesto seniūnija (seniūnas Romas Čerkauskas).

Apie geradarį T. Kalasauską, kurio aukomis pastatytas paminklas kūrėjui, „XXI amžiui“ pasakojo jo brolio žmona Ona Kalasauskienė. Mintis įamžinti poeto atminimą kilo jam dar būnant paaugliu. Kun. K. Razminas, subūręs vaikus, vaikščiojo po mišką ir klausinėjo jų, ką jie gero žada ar norėtų padaryti. Tadukas prisipažino, kad jo svajonė – pastatyti paminklą Maironiui. Tik 1995 metų birželio 24-ąją ji išsipildė. Prie paminklo poetui T. Kalasauskas tada pasakė: „Aš savo pasižadėjimą įvykdžiau“.

Pagal profesiją T. Kalasauskas buvo buhalteris, daug metų gyveno Tytuvėnuose, dirbo melioracijos statybos valdyboje. Paskui buvo iškeltas į Kapsuko (dabar Marijampolės) miškų ūkį, o vėliau, iki išėjimo į pensiją, buvo Daugėlių statybinių medžiagų kombinato vyr. buhalteris. O. Kalasauskienės vyro Jaroslavo Prano pageidavimu ir noru, jo palaikai buvo pervežti į Tytuvėnus ir palaidoti šeimos kape. T. Kalasauskas buvo pastatęs ir kitų paminklų.

O. Kalasauskienės sūnus saugo poeto gipsinį biustą, kuris vėliau nulietas iš bronzos. Moteris yra didelė Maironio eilių gerbėja, nemažai jų moka atmintinai. Dažnai su dukromis eina pabūti prie poeto paminklo, prie kurio prisimena savo giminaitį Tadą – jo statytoją.

Po gaisro, pridariusio nuostolių vienam nuostabiausių XVII–XVIII amžių Rytų Europos architektūros kūrinių, O. Kalasauskienė aukojo naujam bažnyčios stogui.

Tytuvėnai, Kelmės rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija