2012 m. lapkričio 9 d.    
Nr. 42
(2017)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Kronika

Maironio paminėjimas

Bronius VERTELKA

Apie Maironio pėdsakus Panevėžio
krašte pasakojo kraštotyrininkė,
bibliotekininkė Stasė Mikeliūnienė

Lietuvos maironiečių draugijos
pirmininkui Eugenijui Urbonui
paauksuotą Maironio metų
medalį įteikia šios draugijos
sekretorė Birutė Goberienė

Panevėžio Dailės galerijoje spalio 18-ąją vyko tautinio atgimimo žadintojo, drąsaus Tėvynės laisvės šauklio, poeto, prelato Jono Mačiulio-Maironio 150-ajam gimtadieniui skirta šventė.

Apie iškilaus kūrėjo buvimą Panevėžio krašte pasakojo kraštotyrininkė, bibliotekininkė Stasė Mikeliūnienė. Kilus Pirmojo pasaulinio karo audrai, Krekenavos klebonas kun. Kazimieras Kazlauskas pakvietė buvusį bendramokslį Maironį pagyventi pas save. Poetas greitai pritapo prie naujos aplinkos, prie žmonių, noriai mezgė su jais ryšį. Pamilo Varnakalnio pušynėlį, po kurį vaikščiojant jo mintyse gimdavo nauji posmai. Krekenaviečiai pamatę, kad svečias mėgsta vaikštinėti Linkuvės upelio pakrantėmis, jam pastatė suolelį. 1915–1918 metais Maironis gyveno klebonijoje (ji 1989 metais sudegė ir neatstatyta). Čia būdamas mėgo tvarką, nevengė fizinio darbo. Tebeošia šventoriuje jo sodinti medžiai. Su klebonu kun. K. Kazlausku važinėdavo po apylinkes, neaplenkė Upytės, klausėsi pasakojimų ir legendų apie žiaurųjį dvarininką Čičinską. Gyvendamas Krekenavoje, Maironis sukūrė baladę „Čičinskas“. Čia tęsė ir 1911 metais pradėtos poemos „Mūsų vargai“ rašymą. Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas 2010 metų pavasarį, ieškodamas kažkokių dokumentų Panevėžio vyskupijos kurijos archyve, aptiko šios poemos rankraščio dalį. Tai patvirtino, kad poema „Mūsų vargai“ tikrai buvo rašoma Maironiui gyvenant Krekenavoje. Poetas mėgo bendrauti su Panevėžio kunigais, artimą ryšį palaikė su Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonu kun. Juozapu Stakausku. Kartą, lankydamasis pas jį, Maironis pabuvojo bažnyčios choro repeticijoje. Jis pastebėjo dailiai nuaugusią, raudoną rožę į kasas įsisegusią merginą. Maironis čia pat sukūrė eilėraštį „Nesek sau rožės prie kasų“, o muziką jam per naktį parašė vargonininkas Vladas Paulauskas. Dainą atliko dar mažai žinoma Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, vėliau tapusi profesionalia dainininke.

Maironio pėdsakų galima rasti ir Paįstryje, jis artimai bendravo su vyskupu Kazimieru Paltaroku. Panevėžyje pastačius Kristaus Karaliaus katedrą, 1930 metais ją pašventino prelatas J. Mačiulis-Maironis. Prieš kelias dienas apie Maironio buvimą Panevėžio krašte Dailės galerijoje pasakojusiai S. Mikeliūnienei teko kalbėtis su garbaus amžiaus seserimis Puzinaitėmis. Jos prisiminė, kaip per šias iškilmes nešė pagalvėles, mergaitės barstė gėles, o Maironis sakė pamokslą. Poetas parašė himną Kristui Karaliui. Į 1926 metais įkurtą Panevėžio vyskupiją atkeltas kun. Augustinas Liepinis, dirbęs Katalikų centro vadovu, „Bangos“ spaustuvės vedėju ir „Panevėžio balso“ redaktoriumi, minėdavo, jog į miestą prie Nevėžio krantų atvykdavęs Maironis pasikalbėti, padiskutuoti.

Kalbėjo projekto „Išauskime juostą Maironio eilėmis“ vykdytoja Kristina Žvirblienė. 15 metrų ilgio juostą, kurioje įprasminti Maironio eilėraščio „Lietuva brangi“ posmai, audė miesto ir rajono jaunieji – nuo šešiamečių iki abiturientų. Vykdant projektą, veikė edukacinė programa, kuri supažindino su juostų audimo papročiais, pasakota, kaip ir kada jos buvo aukojamos. Minint Maironio 150-ąjį gimtadienį, juosta pabuvojo Skapiškyje ir Kupiškyje, o vasarą ją eksponavo Panevėžio bendruomenių rūmuose. Maironio paminėjimo šventėje Dailės galerijoje juosta buvo išskleista.

Aktyviausiems, kūrybingiausiems Maironio idėjų puoselėtojams Lietuvos maironiečių draugijos pirmininkas Eugenijus Urbonas ir šios draugijos Panevėžio skyriaus vadovė Vitalija Masiulienė įteikė Padėkos raštus, o sekretorė Birutė Goberienė pirmininkui E. Urbonui įteikė paauksuotą Maironio metų medalį. Apdovanotąjį sveikino gerai pažįstantys žmonės, linkėjo jam toliau eiti poeto nutiestu keliu.

Buvo pristatyta ir Eugenijaus Urbono knyga „Maironio kelias“. Apie ją kalbėjęs Kazimiero Paltaroko gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas teigė, jog ši knyga – kaip Maironiečių draugijos veiklos metraštis. Knygos autorius ir sudarytojas E. Urbonas pasakojo apie savo kūrinį ir priminė, jog kitais metais bus minimos 150-osios valstiečių sukilimo metinės, tad maironiečiams neteks sėdėti sudėjus rankas. Galerijoje knygą buvo galima įsigyti.

Šventėje pasirodė miesto muzikos mokyklos kanklininkės, mokyklų skaitovai, etnografiniai ansambliai. Žinomas dainininkas Danielius Sadauskas iš Vilniaus atliko dainas, sukurtas pagal Maironio eiles. Šventę baigė visiems dainuojant „Lietuva brangi“.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija