Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Penktadienio pokalbiai

Kūryba ir tikėjimas

Dailininkė Eglė Jesulaitytė

Niekas geriau už jus, genialūs grožio architektai, nepajėgūs pajusti patoso, su kuriuo Dievas Kūrinijos aušroje apžvelgė savo rankų darbą. Šio jausmo atšvaitai nesuskaičiuojamą daugybę kartų yra spindėję jūsų akyse, kai pagauti slėpiningos garsų ir žodžių, spalvų ir formų galios, jūs kaip kiekvieno amžiaus menininkai žavėdavotės savo įkvėpimo kūriniu, pajusdami jame kūrimo slėpinio, kuriame Dievas, vienintelis visų daiktų Kūrėjas, norėjo leisti jums tam tikru būdu dalyvauti, aidą. Tokia mintis ataidi iš Jono Pauliaus II „Laiško menininkams“ (1999), kurio kontekste pakviečiau dailininkę tekstilininkę Eglę Jesulaitytę, nuolatinę katalikų dailininkų religinio meno parodų „Gloria Deo“ dalyvę, apžvelgti jos kūrybos erdvę.

Susitikimai

Kelionė per amžių sandūras

Aušra ŠUOPYTĖ

Stanislovas Abromavičius

Šių metų liepą Kauno įgulos karininkų ramovės salėje vyko iškili šventė – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis „Tremtinys“ (leidžiamas nuo 1988 metų) pakvietė savo skaitytojus, rašančius į šį laikraštį ir bendraminčius į 1000-ojo numerio iškilmingą paminėjimą. Net nuostabą kėlė taip gausiai susirinkę skaitytojai. O kiek vėliau ir tikroji priežastis paaiškėjo: be iškilmingos oficialiosios dalies, dar buvo pristatoma kauniečio rašytojo Stanislovo Abromavičiaus knyga „Tremties vaikai“. Ją čia pat buvo galima įsigyti. Šios knygos herojai – kone visi susirinkusieji, tremtyje kentę badą ir šaltį vaikai – dabar jau – nebe vaikai. Daugelis buvusių 1941–1952 metų tremtinių godžiai skaitė išspausdintas eilutes, žiūrinėjo nuotraukas ir ne vienas sunkiai patikėjo, kad ši knyga – apie juos.

Susitikimai

Nedžiugios mintys apie kultūrą – prie pustuščio aruodo 

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius

Mokyklos kaime uždaromos dėl menko gimstamumo ir emigracijos, blanksta  kultūros židinių žiburiai. Apie tai, kaip sunkmetis paveikė provincijos kultūrą, kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas JOCIUS.

Kaip pajutote krizę?

Mus smarkiai  nuskriaudė materialiai. Prikirpus finansavimą, sumažėjo ir darbuotojų skaičius, ir renginiams skirtos lėšos. Aišku, tai atsiliepė ir pačiai veiklai. Ir anksčiau ta padėtis buvo vargana, jau nekalbant apie tai, kad kultūros darbuotojų atlyginimai ilgą laiką nekilo, todėl žmonės  prarado interesą dirbti. Labai liūdna, kad sunku bendrauti kolektyvams su kitų regionų kultūros darbuotojais, nes neturime lėšų transportui. Norint dalyvauti, pasirodyti kitiems, negalime nuvažiuoti... Valdžios nurodymas kasmet sutaupyti kad ir 5% darbo užmokesčio fondo kultūrai reiškia ne sutaupyti, o kažko atsisakyti. Kultūra ta sritis, kuri nesukuria materialaus produkto, todėl ir valdžios požiūris toks, „kad valgyt svarbiau negu dainuot“, tačiau ar taip nevykdome Tautos genocido? Net ir tremties metu lietuviai, neturėdami ką valgyt, dainuodavo, ir tas jausmas būti lietuviu padėdavo išgyventi. Turėdami turtingą kultūra gal visi mes būtume mažiau pikti, lengviau išgyventume negandas.

Kronika

Literatūros premija – piligriminei kelionei

Loreta CIKAITĖ

Prie laureato ąžuoliuko Novelistų ąžuolyne Veliuonoje. Priekyje – Gasparas Aleksa

Veliuona. Iš Veliuonos kilęs rašytojas Gasparas Aleksa visuomenei ilgokai buvo žinomas tik kaip gydytojas, chirurgas, ortopedas-traumatologas. 1970-aisiais, baigęs Kauno medicinos instituto gydomąjį fakultetą, gavo paskyrimą į Šakius. Čia vadovavo chirurgijos, vėliau traumatologijos skyriams, kartu su bendradarbiais paskelbė daug mokslo straipsnių, atliko apie tris tūkstančius operacijų, asistavo savo chirurgijos mokytojui Vytautui Purliui atliekant pirmąją dirbtinio klubo sąnario persodinimo operaciją Lietuvoje.

Kronika

„Kadagio“ šventėje – įspūdingas koncertas

Rūta Averkienė

Šoka „Kadagys“

Varėna. Kultūros centro pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Kadagys“ šiemet švenčia 40 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Daugybę kartų koncertavęs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse jubiliejaus proga „Kadagys“ varėniškiams ir svečiams padovanojo įspūdingą koncertą, kuriame šoko ne tik kolektyvo nariai. Jubiliatus šokiais ir dainomis sveikino jaunieji varėniškiai bei Lietuvos edukologijos universiteto dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“.

Kronika

Romansinio dainavimo šventė

Violeta Develienė

Anykščiai. Lapkričio 17 dieną Kultūros centre vyko kasmetinė regioninė romansinio dainavimo atlikėjų šventė „Aukštaitijos žiedynai“. Tai jau 8-oji šventė, kurios organizatorė Anykščių kultūros centro etnografė Regina Stumburienė šiemet pasveikino vienuolika kolektyvų, atvykusių iš visos Aukštaitijos.

Tautosakos rinkėjai vis daugiau užrašo šiuolaikinės liaudies kūrybos pavyzdžių – romansų. Tai populiariausias XX amžiaus liaudies muzikinis paveldas. Romansai tapo neatskiriama miesto folkloro dalimi. Anykštėnai vieni pirmųjų šalyje pradėjo rengti Utenos apskrities romansų festivalį – šventę „Aukštaitijos žiedynai“. Čia sukviečiami ne tik apskrities, bet ir aplinkinių Aukštaitijos rajonų romansinio-romantinio dainavimo puoselėtojai.

Kronika

Grafų Zubovų valdose apsigyveno knygos

Bibliotekos Plungės dvaro laikrodinėje-oranžerijoje atidarymo pradžia

Plungė. M. Oginskio dvaro laikrodinėje-oranžerijoje spalio 13 dieną iškilmingai atidaryta viešoji miesto biblioteka. Taip išsipildė vietos gyventojų, kultūros darbuotojų svajonė biblioteką turėti ne specialiai tam tikslui pastatytame naujame pastate, bet vertingame kultūros paveldo objekte. Pasak vienos iš atidarymo dalyvių, Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, Plungės dvaro laikrodinės-oranžerijos sėkmingo atgaivinimo istorija yra dar vienas liudijimas, kiek daug kultūros paveldui gali nuveikti aktyvios ir išradingos vietos bendruomenės.

Kronika

Subatjuokis – iš nieko

Bronius VERTELKA

Humoro šventės vedėja Violeta Mičiulienė dovanojo smagių akimirkų

Subačiaus stotis. Gana šaltai ir vėjuotai spalio 7-ajai vakarėjant, į Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietės centrą suko vis nauji automobiliai. Jų privažiavo tiek, kad neliko laisvų vietų sustoti. Iš lengvųjų mašinų išlipusieji, šventiškai pasipuošę, suko kultūros centro durų link. Nenusivilko paltų ar striukių, kadangi salė nežadėjo šilumos. Tačiau joje visos kėdės buvo užimtos. Taigi pirmąjį spalio sekmadienį Subačiuje vyko humoro šventė „Subatjuokis“. Bilietai į ją jau senokai buvo išparduoti.

Kronika

Pasipriešinimą prisiminus

Bronius VERTELKA

1968 metais susiklosčiusią politinę situaciją Čekoslovakijoje atskleidė vilnietis Petras Algis Mikša

Panevėžys. Aplankius tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio tėviškę Zaosės vienkiemyje, Panevėžyje vyko konferencija „Pasipriešinimas šiapus ir anapus „geležinės uždangos“, kurią organizavo Panevėžio Kraštotyros muziejus ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.

Susirinkusius bibliotekos Konferencijų salėje sveikino miesto meras Vitalijus Satkevičius. Tylos minute buvo pagerbti žuvę ir nukankinti už tautos laisvę. Konferenciją vedė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Julius Beinortas ir Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas.

Kronika

Prisiminė Maironį

Viduklė. Spalio 19 dieną į Raseinių viešosios bibliotekos Viduklės filialą rinkosi literatūros mylėtojai. Ten buvo paminėtos poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-osios gimimo metinės. Renginį daina „Už Raseinių, ant Dubysos“ pradėjo Viduklės kultūros namų mišrus kvartetas, gražia fleitos melodija ir Maironio eilėmis prisijungė jaunieji meno mylėtojai Berta Skimutytė ir Martynas Volfa. Renginio svečiai – Raseinių rajono literatų klubo „Dubysa“ nariai – skaitė savo kūrybą. Dainavo Viduklės kultūros namų folklorinio ansamblio dainininkės.

Kronika

Varžėsi kapelos

Širvintos. Lapkričio 8 dieną Kultūros centre 22 kartą įvyko tradicinė kapelų šventė-varžytuvės „Kaimynėli, būki svečias“. Šventė šiemet buvo skirta iškiliam lietuvių tautos dainiui ir poetui Maironiui atminti. Į varžytuves buvo atrinktos geriausios regionų kapelos.

Varžytuvėse dalyvavo Panevėžio miesto liaudiškos muzikos kapela „Pokūda“, Panevėžio rajono Miežiškių liaudiškos muzikos kapela „Rudenėlis“, Širvintų kultūros centro kapela, Jonavos suaugusių švietimo centro kapela „Lankesa“, Utenos rajono Sudeikių liaudiška kapela „Sudeikiečių gaida“, Rokiškio choreografijos mokyklos kapela „Bučkis“, Radviliškio liaudiškos muzikos kapela „Radvija“ ir jaunimo liaudiškos muzikos kapela „Samanyčia“ iš Visagino. Pagal konkurso reikalavimus, kiekviena kapela į savo repertuarą turėjo įtraukti dainą pagal Maironio tekstą. Komisijos pirmininkas Vytautas Juozapaitis prisipažino, kad į tokio pobūdžio privalomą kūrinį žiūrėjo kiek skeptiškai ir manė, kad kapeloms tai pernelyg sunki užduotis, tačiau tikrai visos kapelos su tuo susitvarkė puikiai. Ypač visus sužavėjo mažieji Visagino atlikėjai, nes nė viena kita kapela tokių jaunų muzikantų neturėjo. Kapelas vertino komisija, kurią sudarė pirmininkas kompozitorius Vytautas Juozapaitis ir nariai: Lietuvos liaudies kultūros centro muzikinio folkloro sektoriaus vyr. specialistas Arūnas Lunys, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja Vita Majerienė, Meno mokyklos mokytoja metodininkė Aldona Pažusytė ir vaikų bei jaunimo renginių režisierė Birutė Šinkūnaitė.

Kronika

Panevėžio menininkų viešnagė

TAURAGĖ. Spalio 19 dieną B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos renginių lankytojai sulaukė ypatingų svečių. Į susitikimą su tauragiškiais atvyko Panevėžio menininkų būrys: poetė Elvyra Pažemeckaitė, fotomenininkė Marija Šileikaitė-Čičirkienė, dainų autorius ir atlikėjas Sigitas Stankūnas bei Panevėžio lėlių vežimo teatro režisierius Antanas Markuckis. Kiekvienas jų turėjo ką papasakoti publikai. E. Pažemeckaitė skaitė savo poezijos posmus. Beje, ji perėmė moderatorės vairą ir puikiai valdė publiką. Fotografijos meistrė M. Čičirkienė atvežė puikių portretų seriją, kuriuos dar kurį laiką galės matyti bibliotekos lankytojai. Dainų autorius ir atlikėjas S. Stankūnas užbūrė visus savo melodijomis ir balsu, o renginio pabaigoje tiesiog privertė visus atsistojus dainuoti dainą apie Panevėžyje praėjusią jaunystę. Panevėžio lėlių vežimo teatro režisierius A. Markuckis unikalus ne tik tuo, kad turi vienintelį Europoje tokį teatrą, kad yra gavęs Hanso Kristiano Anderseno premiją Danijoje, bet ir mokėjimu pasakoti apie savo darbą, nuotykius ir kasdienybę. Į susitikimą su Panevėžio kūrėjais atėjo gausus būrys žiūrovų. Ir ypač smagu, kad didžiąją dalį jų sudarė jaunimas.

Kronika

Poezija ir dainos

TAUJĖNAI. Spalio 21 dieną čia atvyko svečiai iš Raseinių rajono – Ariogalos literatų klubas „Atgaiva“ (vadovas A. Kišonas) ir Butkiškės bendruomenės vokalinis ansamblis „Butkiškė“ (vadovas A. Bautronis). Kolektyvai parodė jungtinę programą „Išbarstytų dienų karoliai“, skirtą Maironiui. Tai įvyko po šv. Mišių Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje. Renginio pradžioje apie Maironį įdomiai papasakojo Rita Kišonienė, ji paskaitė ir savo kūrybos eilių. Ansamblis „Butkiškė“ padainavo daug gražių dainų apie Lietuvą, keletas jų buvo pagal Maironio tekstus. Muzikinius kūrinius keitė poetų D. Šukaitienės, V. Paulauskienės, V. Šulskio, A. Kišono kūrybos eilės. Programą paįvairino R. Pivoro atlikta daina pagal A. Kišono eiles, kurias jis parašė dar gyvendamas netoli Taujėnų, Baleliuose.

Kronika

Uteniškių sėkmė

Alanta. Lapkričio 8 dieną Alantos dvaro muziejuje-galerijoje pristatyta aštuntoji regioninė konkursinė liaudies meistrų darbų paroda „Aukso vainikas 2012“. Šiemet parodoje dalyvavo 73 Utenos, Zarasų, Ignalinos, Visagino ir Molėtų rajonų tautodailininkai. Konkursinės parodos tikslas – išaiškinti pretendentus, galinčius dalyvauti respublikinėje tautodailininkų darbų parodoje-konkurse, kurio metu išrenkami Lietuvos liaudies kultūros centro įsteigtos nominacijos „Aukso vainikas“ laureatai. Vaizduojamosios dailės srityje visas tris nominacijas laimėjo uteniškės tautodailininkės Nijolė Nagienė (I vieta), Anelė Araminienė (II vieta), Genovaitė Adiklienė (III vieta). Taikomojo liaudies meno srityje pirmosios vietos nominacija atiteko Vytautui Valiušiui. N. Nagienės ir V. Valiušio darbai keliaus į respublikinę tautodailės parodą ir rungsis dėl „Aukso vainiko“ apdovanojimų.

Kronika

Juozas Tūbelis kūrė Lietuvą

Benjaminas ŽULYS

Juozas Tūbelis apie 1925 metus

Kauno visuomenė paminėjo Nepriklausomos Lietuvos patrioto, valstybės ir visuomenės veikėjo, Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio 130 metų gimimo jubiliejų. Minėjimas įvyko Istorinėje LR prezidentūroje. Simboliška, kad čia daug kartų lankėsi J. Tūbelis, drauge su prezidentu Antanu Smetona, kitais valstybės veikėjais sprendė aktualius šalies valdymo klausimus. Minėjimą surengė akademinė asociacija „Consilia academica“, Rokiškio rajono, iš kurio žemių kilo J. Tūbelis, savivaldybė ir Istorinė LR prezidentūra. Reikšmingas sutapimas, kad tuo metu buvo minima Lietuvos kariuomenės diena bei Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus 161-osios gimimo metinės. Tai susirinkusiems priminė asociacijos prezidentas akademikas Leonardas Kairiūkštis, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Šis dar gana jaunas politikas sakė apie prieškarinį Lietuvos gyvenimą žinąs iš literatūros, įvairių kitų šaltinių ir iš savo šviesios atminties senelio (profesoriaus, buvusio Kauno medicinos instituto rektoriaus Juozo Kupčinsko) pasakojimų. Minėjime kalbėjo kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Jis J. Tūbelio asmenybę siejo su šių dienų Lietuvos gyvenimu, pastebėjo, kad ligi šiol tokio dvasinio bei organizacinio lygio žmogaus Lietuvoje nėra. Tai buvo neeilinė asmenybė, žmogus, nesiekęs sau išskirtinio dėmesio, o dirbęs vien Lietuvos labui ir gerovei. Prezidentas sakė su skausmu stebėjęs neseniai įvykusią rinkimų į Lietuvos Seimą kampaniją ir pačius rinkimus. Tai esą buvęs tikras cirkas. Šiandien, sakė jis, mums labai trūksta J. Tūbelio. Lietuva vis dar neatsigauna po 50 sovietinės priespaudos metų.

Kronika

Nutilo „Tėviškės vyturio“ giesmė...

Vytautas Bagdonas

Dailininkas, poetas, pedagogas Donatas Šilinis 2008 m. rugpjūčio 15-ąją, per Svėdasų miestelio gimtadienį

Lapkričio 24-ąją iš Kauno buvo parlydėtas ir amžinojo poilsio tėviškėje – Svėdasuose – atgulė dailės pedagogas, dailininkas, poetas Donatas Šilinis.

Jis gimė 1928 m. rugsėjo 2 d. sename Bajorų kaime netoli buvusio grafo Marikonio dvaro. Svėdasuose užbaigė progimnaziją. Susidomėjęs daile, įstojo mokytis į Kauno taikomosios dailės technikumą. Čia, kaip ir Svėdasų mokykloje, jis kūrė ir eilėraščius, tapo aktyviu literatų būrelio nariu. Jaunas menininkas toliau siekė mokslo Dailės institute. Po to ne vieną dešimtmetį darbavosi dailės mokytoju-metodininku Kauno „Aušros“ gimnazijoje, kurioje įdiegtas vaizduojamosios dailės profilis, tapo akademinio piešimo studijų vadovu. D. Šilinis visą prasmingą savo gyvenimo kelią paskyrė dviems mūzoms: dailei ir poezijai. Jis buvo Lietuvos dailės ugdytojų draugijos, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. Mėgo tapyti peizažus, miestų ir miestelių vaizdus, istorinio ir kultūrinio paveldo objektus, gėlių natiurmortus. Ypatingą vietą jo kūryboje užėmė gimtųjų Svėdasų vaizdai.

Kronika

Nuo Raguvos iki Kaprio

Živilė BALTĖ

Aleksandras Tarabilda prie ąžuolinio kryžiaus, žyminčio dailininko Jono Mackevičiaus gimimo vietą Almos Tarabildienės nuotrauka

Prieš 140 metų Aukštaitijoje gimė būsimas dailininkas Jonas Mackevičius. Žymaus tapytojo, grafiko Mykolo Elvyro Andriolio anūkas pasaulio šviesą išvydo 1872 m. birželio 18 d. netoli Raguvos esančiame Pakrityžio kaime. Gyvenimo keliai nuvedė į Rusiją. Jam teko gyventi Italijoje – Romoje, Kaprio saloje. Mirė Šveicarijoje 1954 m. liepos 25 d. Dailininkas žinomas toli už Lietuvos ribų kaip puikus portretistas. Jo meistriškais peizažais žavėjosi prel. Adomas Jakštas-Dambrauskas. „Ramybės tapytoju“ jį vadino kun. A. Šmulkštys-Paparonis. Nemažą paveikslų kolekciją buvo surinkęs Anykščių bažnyčios klebonas mons. Albertas Talačka (1921–1999).