2012 m. gruodžio 7 d.    
Nr. 46
(2021)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Kronika

Subatjuokis – iš nieko

Bronius VERTELKA

Humoro šventės vedėja Violeta
Mičiulienė dovanojo smagių akimirkų

Subačiaus stotis. Gana šaltai ir vėjuotai spalio 7-ajai vakarėjant, į Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietės centrą suko vis nauji automobiliai. Jų privažiavo tiek, kad neliko laisvų vietų sustoti. Iš lengvųjų mašinų išlipusieji, šventiškai pasipuošę, suko kultūros centro durų link. Nenusivilko paltų ar striukių, kadangi salė nežadėjo šilumos. Tačiau joje visos kėdės buvo užimtos. Taigi pirmąjį spalio sekmadienį Subačiuje vyko humoro šventė „Subatjuokis“. Bilietai į ją jau senokai buvo išparduoti.

Šventės siela buvo televizijos ekranuose dažnai pasirodanti Stefutė – vietos kultūros centro renginių režisierė Violeta Mičiulienė, sugebėjusi puikiai įsijausti į mokytojos, turinčios 30 metų darbo stažą, vaidmenį. Ji dėvėjo raudoną kepuraitę, avėjo tokios pat spalvos ilgaaulius batus. Ir visa tai, kaip pati sakė, jai kainavo „dešimt litų“. Esą, pirko padėvėtų drabužių turgelyje.

Šventės pradžioje režisierė pristatė buvusį savo mokinį Raimondėlį – anekdotų karaliumi tituluojamą Raimondą Šilanską. Šis su žiūrovais bemat rado glaudų ryšį. Komikui plojimų jie tikrai nepagailėjo. Gera buvo tai, kad čia atrodė viskas tikra. Dainininkė Asta prisipažino, kad Subačiuje lankosi pirmą kartą, tačiau kelio į čia, sakė, nepamiršianti. Atliko ji ir dainą iš savo naujausio albumo. Nenoriai nuo scenos žiūrovai paleido žinomą „Sadūnų“ kapelą iš Zarasų rajono. O Šimonių bernai, kaip teigė šventės vedėja, 15 kilometrų ėję pėsčiomis dulkėtu vieškeliu į Subačių, kadangi ten nebėra mokyklos, taip grojo ir dainavo, kad smagu buvo klausytis.

Niekam neprailgo daugiau nei dvi valandas (be pertraukos) trukusi meninė programa. Šventė buvo padaryta, galima sakyti, iš nieko. Jos rengėjai iš politikų nepaėmė nei cento. Tačiau gražiai buvo padėkota vakaro atlikėjams, jiems įteiktos kuklios dovanėlės. „Ačiū, kad buvot. Iki negreito kito pasimatymo“, – susijaudinusi kalbėjo V. Mičiulienė. Mat lapkritį buvo numatyta pradėti kultūros centro renovaciją. Tačiau garsioji komikė nesiruošia palikti Subačiaus: čia ji gimė, augo ir baigusi aukštuosius meno mokslus grįžo gyventi.

Kupiškio rajonas
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija