2012 m. gruodžio 21 d.    
Nr. 48
(2023)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Kronika

46 dailininkai rodo religinį meną

Dvyliktoji katalikų dailininkų religinio meno paroda „Gloria Deo 2012“

Daiva Valatkienė,

Birštono sakralinio muziejaus muziejininkė

Grupė parodos dalyvių su kuratorėmis

Gražų ir žiemišką pirmą gruodžio bei Advento sekmadienį Birštono sakraliniame muziejuje buvo atidaryta paroda „Gloria Deo“. Į pristatymą atvyko dailininkai su šeimomis, draugais, muziejaus bičiuliai, kurorto svečiai.

„Gloria Deo“ parodos atgaivinimo idėjos autorė yra menotyros mokslų daktarė Laimutė Šinkūnaitė. Nuo 1994 metų vėl pradėta organizuoti religinio meno paroda „Gloria Deo“. Ši iniciatyva ne tik atgaivina gražią bažnytinio meno praeitį, bet parodo gyvą religinio meno santykį su šių dienų gyvenimu, meno reikšmę Bažnyčiai ir Bažnyčios įtaką menui ir jį puoselėjantiems bei kuriantiems. Dėl ligos menotyros mokslų daktarė Laimutė Šinkūnaitė nedalyvavo, bet perdavė visiems kuo nuoširdžiausius linkėjimus.


Išnašos

„Jis buvo tikras Petras – uola...“

Alvyra Grėbliūnienė

Iš dešinės: sūnus Kęstutis,
dukra Margarita, knygos sudarytoja
Vida Mažrimienė. Knygą pristato
bibliotekos direktorė Laima
Žėkienė (kairėje)

Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Nulla dies sine linea“ Gediminas Pempė“ pristatyme. Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė, pristatydama renginį, kalbėjo, kad jai džiugu pristatyti kuklų, be galo darbštų žmogų, kuris visą gyvenimą praleido su knyga. Tik jis ne rašytojas, ne poetas, o dailininkas, grafikas, žymiausias šrifto meistras Gediminas Pempė (1921–2008). Direktorė išvardijo gausų jo kūrybos palikimą, priminė keletą citatų. Štai viena iš jų: ,,Pirmiausia reikia knygą, jos rankraštį perskaityti. Juk viršelis – tarsi „marškiniai“ ar „švarkas“ knygai, ir turi jį „pasiūti“. Kūrinys yra autoriaus. Reikia į jį įsiklausyti ir jau tada spręsti apie kūrinio formą ar išvaizdą“.


Išnašos

Atkeliavo net dešimt metų laukta monografija

Asta Gvildienė

Vyriausiasis „Gelgaudiškio“ monografijos
redaktorius Antanas Andrijonas dėkojo
savo kraštiečiams, be kurių pagalbos
nebūtų surinkęs tokios gausybės naujų
istorinių faktų, šimtų ypatingą vertę
turinčių nuotraukų, piešinių ir žemėlapių

Į Gelgaudiškio dvaro rūmus tiek vietinius gyventojus, tiek tolimus svečius sukvietė neeilinis įvykis – su dideliu nekantrumu lauktos monografijos „Gelgaudiškis“ sutiktuvės. Įspūdingo dydžio dviejų dalių knygas, sveriančias net po penketą kilogramų, pristatė šiame krašte gimęs, augęs ir mokslus krimtęs pats monografijos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Antanas Andrijonas, šiandien gerai žinomas Lietuvos žurnalistas ir poetas.


Išnašos

Originaliai aktualizuotas Maironis

Alfredas Guščius

Maironis šiais jubiliejiniais metais buvo „gaivinamas“, prikeliamas, aktualizuojamas visokiausiais būdais – stilizuotais portretais, pilietiniais eilėraščiais miestų transporto stotelių vitrinose, koncertais, parodomis, spektakliais. Sulaukėme originalios knygos „Šešėlis JMM“*, kurią parašė poetė, prozininkė Aldona Ruseckaitė, nuo 1976 metų dirbanti Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir jau daug metų čia einanti direktorės pareigas. Taigi autorės talento amplua labai tinkamas tokio masto atsakingai užduočiai. Ji – rašytoja, muziejininkė, archyvarė.


Išnašos

Ir jie čia buvo...

Vytautas BAGDONAS

Knyga „Ir mes čia buvom...“

Anykštėnai rašytojai ir žurnalistai, Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatai, Anykščių rajono garbės piliečiai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis pasižymi kūrybiškumu. Tad šis šeimyninis „duetas“ skaitytojus vis pradžiugina naujomis knygomis. Kartais nauja savo knyga pradžiugina Milda, kartais – Vygandas. Skaitytojams šių autorių parašytos, išgyventos, išpuoselėtos kiekvienos naujos knygos pasirodymas būna tarsi šventė. Juk abu rašytojai gerai visiems anykštėnams pažįstami, gerbiami žmonės, o jų ranka – „lengva“, parašyti kūriniai lengvai skaitomi, yra gerai suprantami, įdomūs. Visuomet skaitytojų laukiamos ir tos knygos, kurių autoriai būna abu sutuoktiniai.


Kronika

Teatrų festivalio uždaryme – apdovanojimai

Rūta Averkienė

Geriausia aktore pripažinta
Daiva Stumbraitė

Varėnoje baigėsi beveik visą mėnesį trukęs trečiasis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Spalio 1-ąją jis prasidėjo šv. Mišiomis ir legendinės režisierės pagerbimo renginiu Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos įsteigtos D. Tamulevičiūtės premijos įteikimu laureatui Kauno dramos teatrui už spektaklį „Liūdnas Dievas“ ir D. Tamulevičiūtės režisuotu spektakliu „Viskas apie moteris“, kurį suvaidino Klaipėdos dramos teatro aktoriai (apie tai rašyta „XXI amžiaus“ nr.40).


Kronika

Kauno valstybiniam dramos teatrui suteiktas nacionalinio teatro statusas

Vyriausybė spalio 31-ąją pritarė siūlymui Kauno valstybiniam dramos teatrui suteikti nacionalinio teatro statusą. Nacionalinio teatro statusą Kauno valstybiniam dramos teatrui nuspręsta suteikti už išskirtinę teatro veiklą: nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą, produktyvų bendradarbiavimą su lietuvių dramaturgais, nuoseklią edukacinę veiklą ir išskirtinio kūrybinio braižo repertuarą. Kauno valstybinis dramos teatras – pirmasis profesionalus Lietuvos dramos teatras. Nacionalinio teatro statusą taip pat turi Lietuvos nacionalinis dramos teatras bei Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.


Paveldas

Zyplių dvaras atvėrė naują istorijos puslapį

Romas BACEVIČIUS

Dailiai pasidabinusios dvaro damos
šiltai sutiko kiekvieną svečią

Dar 1998 metais „XXI amžiuje“ spausdinome straipsnį „Zyplių dvaras – nejaugi tik praeitis?“ (nr. 19). Tada, lankydamasis šiame griūvančiame dvare, prie centrinių dvaro rūmų nufotografavau užrašą: „Žmonės! Nustokit griauti ir niokoti rūmus. Gėda paminklo niokotojams!“, kuris vienintelis „saugojo“ šį unikalų Lietuvos architektūros paveldo kampelį. Pasakodamas apie šį kažkada klestėjusį, kaip teigia istorijos šaltiniai, trečiąjį šimtmetį skaičiuojantį dvarą rašiau, kad jo ateitis neaiški. Žvelgdamas į griūvančius ir griaunamus dvaro pastatus kartu su kalbintais pašnekovais mažai teturėjau vilties, kad Zyplių dvaro centriniai rūmai po keturiolikos metų švęs restauravimo iškilmes, o keli aplinkiniai pastatai atgims net anksčiau. Po dešimtmetį trukusių restauravimo darbų neseniai atvėręs duris dvaras atrodo tikrai įspūdingai. Tačiau kelias iki to atgimimo nebuvo lengvas. Reikėjo rengti įvairius projektus, visokius veikėjus įtikinėti, kad šis dvaro ansamblis turi perspektyvą, o tik tada tikėtis finansinės paramos. Kai tapome Europos Sąjungos (ES) dalimi, restauravimo reikalai pajudėjo sparčiau.


Kronika

Karališkojo vieškelio kryžkelėje

Daiva Červokienė

Aukštadvario regioninio parko
Lankytojų centro ekspozicija

AUKŠTADVARIS. Gruodžio 6 dieną Regioninio parko lankytojų centre atidaryta nauja ekspozicija, kurios tema „Aukštadvaris – Karališkojo vieškelio kryžkelė“.

Aukštadvario regioninio parko Lankytojų centras yra šalia reikšmingiausio, per miestelį einančio kelio. Jau XVII amžiaus pradžioje per Aukštadvarį ėjęs Karališkasis vieškelis jungė Vilnių, Trakus, Birštoną ir Kauną, todėl neatsitiktinai atnaujinto Aukštadvario regioninio parko Lankytojų centro ekspozicijos tema – „Aukštadvaris – Karališkojo vieškelio kryžkelė“.


Kronika

Ketvirtis amžiaus – tai jaunystė

Benjaminas ŽULYS

Neseniai savo gyvavimo 25 metų jubiliejų paminėjo Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos padalinys – biblioteka „Skrydis“, įsikūrusi Žaliakalnyje, Kalniečių gatvėje. Minėjime, kuriame dalyvavo nemažas būrys skaitytojų, buvusios  bei dabartinės darbuotojos prisiminė praėjusius metus bei šių dienų rūpesčius. Bibliotekos vadovė Milda Vitulskienė pastebėjo, kad pati Vinco Kudirkos biblioteka neseniai atšventė 85 metų sukaktį, tad „Skrydžio“ gyvenimas esąs nedidelis šio laiko tarpsnis, bet ketvirtis amžiaus tiek kiekvieno žmogaus, tiek ir bet kurios bendruomenės dienų tėkmėje yra džiugus ir jaunatviškas metas. Apie tai byloja ir gausus šios bibliotekos skaitytojų būrys. Buvo prisiminta jos gyvavimo pradžia Biržų gatvėje. Tai buvo itin kukli, ankšta, bibliotekos darbui nepritaikyta patalpa, todėl po kurio laiko ši kultūros įstaiga buvo perkelta į dabartinį pastatą, žymiai erdvesnį ir patogesnį tiek darbuotojoms, tiek lankytojams. Čia, kaip ir kitose bibliotekose, veikia internetas.


Kronika

Kultūros centrai tarsi feniksai kuria valstybės gerovę   

Penkių apdovanojimo „Auksinis Feniksas“
nominacijų laureatai (iš kairės):
VŠĮ „Aukštaitijos siaurasis
geležinkelis“ direktorius Gintaras
Kerbedis, Tauragės rajono meras
Pranas Petrošius, UAB „Plungės
Laguna“ valdybos pirmininkas Almutis
Bieliauskas, Kalvarijos savivaldybės
mėgėjų teatro „Titnagas“ režisierius
Kestutis Krasnickas, Anykščių
kultūros centro direktorė Diana
Petrokaitė, Plunges kulturos centro
direktorius, LKCA prezidentas Romas
Matulis

Lapkričio 28 dieną Vilniaus rotušėje įvyko išskirtinės reikšmės kultūrinis įvykis, didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos – veiklos dešimtmetis. Lietuvos kultūros centrų asociacija savo gretose turi 139 kultūros centrus ir jų filialus, atstovauja daugiau nei 4000 darbuotojų. Daugiau nei 70 tūkstančių kultūros savanorių aktyviai veikia šalies kultūros, meno kūrimo ir sklaidos, tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo plėtros, įstatymų bazės, reglamentuojančios kultūros sritį, gerinimo, žmogiškųjų išteklių ir kultūros paslaugų konkurencingumo didinimo, kultūros edukacijos, šalies kultūros politikos formavimo ir kituose svarbiuose valstybės gerovės kūrimo procesuose.


Išnašos

Dailininko ir žurnalisto žvilgsnis  Molėtų 625 metų jubiliejų ir istoriją

Daiva ČERVOKIENĖ

Vaidotas Žukas

Kuo krašto istorijai svarbūs tie įvairiose kaimo vietovėse sodybas nusipirkę ir nemažai laiko ten praleidžiantys Lietuvos šviesuoliai, kūrėjai? Kas lemia, kad vieni jų aktyviai įsilieja į to krašto kultūrinį gyvenimą, o kiti lieka nuošalyje? Apie tai kalbėjomės su dailininku ir žurnalistu, 1989 metais įkūrusiu „Lietuvos katalikų radijo“ redakciją ir beveik dešimtmetį jai vadovavusiu Vaidotu Žuku po jo knygos „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta“ pristatymo Lietuvos Mokslų akademijoje.


Kronika

Atmintį įamžino tremtiniai ir politiniai kaliniai

Rūta Averkienė

Varėnos politinių kalinių
ir tremtinių ansamblio „Viltis“
kompaktinė plokštelė

„Tauta, užmirštanti praeitį, neturi ateities...“ Šie žodžiai ne vieną kartą ir ne vienoje vietoje skambėjo nuo pat Atgimimo pradžios iki šių dienų minint įvairias Lietuvos pokario istorijos datas.

Varėnos kultūros centre, deja, jau negausiai susirinkę Varėnos krašto tremtiniai ir politiniai kaliniai irgi kalbėjo apie netolimos Lietuvos istorijos įamžinimo ir atminties svarbą.


Maironio pėdsakais

Maironio take – poeto atminimo ženklas

Bronius VERTELKA

Taip atrodo Maironio takas

Panevėžys. Spalio 23-ąją Respublikinę Panevėžio ligoninę ir V. Žemkalnio gimnaziją skiriančiame Maironio take buvo atidengtas atminimo ženklas, pastatytas miesto savivaldybės lėšomis ir skirtas poeto prelato Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Iškilmėje dalyvavo miesto vadovai, bendruomenės nariai, moksleiviai, maironiečiai. Buvo skaitomos poeto eilės, dainuojamos pagal jo žodžius sukurtos dainos. Prižiūrėti atminimo ženklą prisiekė V. Žemkalnio gimnazijos maironiečiai.


Maironio pėdsakais

Maironis ir mes

Kaunas. Lapkričio 20 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko konferencija „Maironis ir mes: tautos pasakojimas“, skirta poeto 150-osioms gimimo metinėms. Ją organizavo Kauno rajono švietimo centras ir rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinis būrelis. Renginį vedė lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos mokytoja ekspertė Zigrita Petraitienė ir Vandžiogalos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Alma Pauželienė. Į šią konferenciją atvyko svečių: Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė, Kauno rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriaus ugdymo poskyrio vyr. specialistė Dalia Brazienė, Vaižganto muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas. Renginyje dalyvavo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, muziejaus darbuotojai. Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos mokiniai.


Maironio pėdsakais

Diena su Maironiu

Lina Kovalevskienė

Mokinių programa

Ignalina. Maironiui šiemet – 150 metų. Neišsipildė didžio poeto žodžiai – „Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo, ir niekas manęs neminės...“ Romantiškasis dainius, tautiškumo ir pilietiškumo puoselėtojas vis dar tebegyvena nemirtingoje poezijoje ir žmonių širdyse. Jo mylinti dvasia plevena virš kalvų ir klonių, upių vingių, piliakalnių, giedrame pavasario danguje, gėlių žieduose, skamba paukščių balsais ir dainomis... Minėdamos poeto jubiliejų ir pagerbdamos jo šviesų atminimą visos Ignalinos rajono mokyklos organizavo įvairius renginius. Lapkričio 14 dieną gimnazijų ir vidurinių mokyklų atstovai susirinko į bendrą žodžio ir muzikos šventę.


Maironio pėdsakais

Festivalis „Po Maironio liepom“

Dainuoja Kauno miesto
mišrus choras „Diemedis“

Krekenava. Chorinės muzikos festivalis „Po Maironio liepom“, skirtas paminėti Maironio 150-ąsias gimimo metines, Krekenavoje prasidėjo dar per didžiuosius Žolinės atlaidus ir baigėsi lapkričio 4 dieną. Buvo suorganizuotos net trys chorinės muzikos dienos.

Žolinės atlaidų dieną koncertas vyko aikštėje prie Bazilikos. Maironio eiles skaitė ir renginį vedė Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktorius A. Paulavičius, dainavo Krekenavos kultūros centro vokalinis ansamblis „Gija“ (vad. V. Kavaliauskienė) ir Kėdainių miesto mišrus choras „Ave musica“ (vad. A. Viesulas), solo kūrinius atliko Rasa Juzukonytė, jai akompanavo Aušra Motuzienė. Kauno miesto mišrus choras „Diemedis“ (vad. A. Petrauskas) susirinkusius nustebino subtiliu sakralinės muzikos ir Maironio dainų a capella atlikimu. Naujai suskambėjo dainomis tapusios Maironio eilės „Burtai“, „Vasaros naktys“. Giesmę „Marija, Marija“ ir antruoju Lietuvos himnu vadinamą „Lietuva brangi“ kartu dainavo visi susirinkusieji.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija