2013 m. sausio 4 d.    
Nr. 1
(2025)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Tęstinumas tęsiasi

Keičiantis Seimo daugumai, vėl iškyla klausimas apie ekonominės ir kitokios politikos tęstinumą, tačiau galime kalbėti tik apie korupcinės sistemos, kuri Lietuvoje tvirtai įleido nė kiek per 20 metų nepajudintas šaknis, tęstinumą. Esu tikras, kad korupcijos šaknų nepuls laužyti ir naujoji vyriausybė, kokia ji bebūtų. Nėra ko ir galvoti apie šalies iškopimą iš duobės, kol yra kibios korupcijos šaknys.


Žemė nemoka verkti

Lietuvoje turimas žemės fondas (6 530 023 ha) – vienintelis ir niekuo nepakeičiamas valstybei bei jos žmonėms, įgalinantis teikti didžiulę potencinę naudą, dabar yra paliktas be reikalingo valstybės dėmesio.

Lietuvoje nėra išvystytos pramonės, todėl žemė, miškai bei vandenys nuo seniausių laikų mūsų tautai laidavo pragyvenimą, teikė materialinę ir dvasinę stiprybę. Mūsų bočiai ir tėvai mylėjo, išradingai naudojo ir brangino žemę, net pamiškes, pelkes, griovius bei su kaimynais besiribojančias ežias nušienaudavo arba nuganydavo.


Nuo pažadų iki Šventojo Rašto

Baigėsi rinkimų spektaklis. Tai ne jumoro vaizdelis, ne pasakos inscenizacija ir ne tragikomedija, nes tai, kas vyko, įvyko ir dar ilgai tęsis. Viskas pernelyg rimta ir svarbu, kad, nusileidus uždangai, galėtume juoktis. Trys šimtai įstatymų pažeidimų ir dešimtys teisminių procesų! Kas gali būti absurdiškiau, jeigu tokio mąsto apgaulę ir neteisybę išplukdė einantys įstatymų kurti, vargą ir skurdą kirsti, Valstybės paslaptis saugoti? Nei šviesos, nei tiesos nelemta pamatyti. Rankos, marškiniai ir sąžinės purvinos, vėliavos išdraskytos. Tai – kriminalinio siužeto spektaklis.


Darbo partijos byla – politinė, partinė, kriminalinė

Seimo laikinoji tyrimo komisija, sprendusi, ar siūlyti Seimui leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris Darbo partijos atstovus – Viktorą Uspaskichą, Vytautą Gapšį, Vitaliją Vonžutaitę – girdėjo šių atstovų tvirtinimą, kad byla esanti politinė, neva dėl to neliečiamybė neturi būti naikinama.

Jei kas paklaustų mūsų Seimo narių, diplomatų, valstybės pareigūnų bei kitų asmenų, save laikančių politikais, kas yra tauta, valstybė, politika, demokratija, pilietinė visuomenė, kuo skiriasi politinė veikla nuo partinės, sulauktume įvairiausių atsakymų, vertų net ir televizijos laidos „Klausimėlis“. Besiklausant daugelio aukštus postus valstybėje užimančiųjų kalbų, susidaro įspūdis, kad ne visi jie šias sąvokas supranta. Kad p. Uspaskichas ir kiti įtariamieji nesupranta, kas yra politika, – akivaizdu. Tenka trumpai jiems paaiškinti.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija