Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Mirė poetė Liūnė Sutema

Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė)

Sausio 17-ąją Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagos priemiestyje Lemonte, mirė poetė Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė). Jai buvo 85-eri. Poetės brolis – rašytojas Henrikas Nagys (1920–1996), o vyras – prozininkas Marius Katiliškis (1914–1980). Jos gyvenimas pilnas sukrėtimų – po sunkios ligos mirė vyras prozininkas M. Katiliškis, vėliau neteko sūnaus ir dukters. Liūnė Sutema gimė 1927 m. liepos 5 dieną Mažeikiuose. Tėvai nuolat kilnojosi iš vienos vietos į kitą (Radviliškis, Kaunas, Šilutė, Kėdainiai). Būsima poetė pradinę mokyklą baigė Kėdainiuose. 1944-aisiais su tėvais pasitraukė į Vakarus, 1945 metais Vokietijoje baigė gimnaziją, Insbruko ir Freiburgo universituose studijavo vokiečių literatūrą. Vėliau pasitraukė į JAV ir apsigyveno Lemonte. Ji nebuvo nė karto sugrįžusi į Lietuvą. Neturėdama lietuviško paso, neatvyko pasiimti ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kuria 2007 metais apdovanota už dvasinės saugos poeziją rinkinyje „Tebūnie“.

Liūnė Sutema pradėjo rašyti 1944 metais, išleido eilėraščių rinkinius „Tebūnie tarytum pasakoj“ (1955), „Nebėra nieko svetimo“ (1962), „Bevardė šalis“ (1966), „Badmetis“ (1972), „Vendeta“ (1981), „Graffiti“ (1993). „Poezijos rinktinė“ (1992) ir „Tebūnie“ (2006) išleistos Lietuvoje. Poetė buvo apdovanota V. Krėvės literatūros premija už poezijos knygą „Badmetis“, Lietuvių rašytojų draugijos premija už „Vendetą“, skirtą vyro atminimui. „Eilėraščius gimdau, kad galėčiau gyventi ir kvėpuoti. Eilėraščiai yra mano terapija. Eilėraščiais išsikalbu, išsispjaudau, lyg nuėjusi pas psichiatrą“, – viename interviu yra sakiusi ji.

Liūnė Sutema priklausė „bežemių“, „neornamentuotos kalbos generacijai“. Lietuvoje buvo išleista tik viena jos poezijos rinktinė. Likusios pasirodė JAV. Rašyti poetę paskatino brolis H. Nagys. Be savo kūrybos, poetė dar vertė poeziją iš vokiečių ir latvių kalbų. Poeziją, recenzijas ir vertimus spausdino išeivijos periodikoje: „Metmenyse“, „Naujienose“, „Nepriklausomoje Lietuvoje“, „Dirvoje“, „Užuolankoje“.

Z. Nagytė-Katiliškienė JAV gyveno ir be paso, ir be pilietybės. Ji turėjo išsaugojusi nepriklausomos tarpukario Lietuvos pasą, kuris niekada nebuvo keistas. Neturėdama galiojančio paso, Liūnė Sutema negalėjo išvykti iš JAV ir po pasitraukimo į Vakarus niekada nebeatvažiavo į Lietuvą. Poetė save laikė gimtojo Buknaičių kaimo Mažeikių rajone piliete. Ji niekada nesikreipė dėl Lietuvos pilietybės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą mirus poetei Z. Nagytei-Katiliškienei (Liūnei Sutemai). „Netekome ryškiausios Bežemių kartos poetės, gilios ir novatoriškos kūrėjos Liūnės Sutemos. Tragiškos lemties ir daugybės gyvenimo išbandymų nepalaužta poetė išsaugojo vidinę stiprybę ir besąlygišką meilę Lietuvai. Nuoširdus ir tikras kalbėjimas apie žmogų ir tautos atsakomybę visiems laikams išliks lietuvių poetinėje ir istorinėje atmintyje“, – sakoma šalies vadovės užuojautoje.

Prezidentas Valdas Adamkus sakė, kad tai buvo artimas, mielas žmogus, su kuria jis ilgus metus bendravo ir dirbo. Gyvendamas Čikagos priemiestyje, buvo kaimynais, dažnai su ja tekdavo matytis ir kalbėtis. Pasak V. Adamkaus, jis su Liūnės Sutemos šeima bendravo dalyvaudamas organizacijos „Santara Šviesa“ veikloje.

© 2013 „XXI amžius“