|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Šiltoje bažnyčioje ir Dievas arčiau... Bronius VERTELKA
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Mažosios Bazilikos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas sakė, jog buvo pritrenktas sužinojęs, kad už šventovės 17 tūkstančių kubinių metrų erdvės šildymą (300 radiatorių sekcijų) teks pakloti 7000 litų kas mėnesį. Greitai sukosi elektros skaitiklis, bet nebuvo jokio efekto: tai kaip mirusiam žvakė. Vandenį įšildydavo tiek, kad neužšaltų radiatoriuose. Kadangi nuo mūro sienų sklido drėgmė, atrodė labai šalta. Kunigas pamatė, kad perniek išmetami dideli pinigai, o tokio šildymo nauda labai menka. Ir tas šaltis, anot klebono, nepadėjo nei maldai, nei bendruomeniškumui, nei bandymams pritraukti jaunąją kartą maldai. Reikėjo ieškoti išeities iš tokios padėties. Antrus metus Krekenavoje klebonaujantis kun. G. Jankūnas pasakojo, jog kažkur buvo matęs ar girdėjęs apie naudą nešantį šildymą infraraudonaisiais spinduliais, tačiau nebuvo regėjęs, kaip tai reikėtų įrengti. Tada ėmė domėtis internete, užmezgė ryšius su verslininkais. Viską darė pasitardamas su pastoracine tarnyba, kad paskui tikintiesiems neatrodytų, jog tai vien klebono išmonė ar užgaida. Tokios sistemos įrengimas kainavo 43 tūkstančius litų. Lėšas skolinosi net iš vyskupijos kurijos. Klebonas mano, kad turės iš ko grąžinti. Apie suaukotas lėšas byloja netoli šventovės paradinių durų kabantis termometro formos piešinys, ties kurio padalomis užrašomos vis naujos sumos. Vasarį tikisi sukaupti 30 tūkstančių litų. |
||
|
|
||
Apšildyti bažnyčią ne ugnį trobos krosnyje užkurti Pranciškus ŽUKAUSKAS
Šilalės parapijos tikintieji džiaugiasi, kad jų graži ir jauki, raudonų plytų mūrinė gotikinio stiliaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia yra apšildoma. Prasidėjus žiemos šalčiams, šioje šventovėje jauku ir miela kunigams aukoti šv. Mišias, nes nešąla rankos. Nedreba nuo šalčio ministrantai ir adorantės. Darniai ir skambiai liejasi gausus Šilalės bažnyčios choro, vadovaujamo ilgamečio vargonininko Antano Kazlausko, giesmės. Netgi kai kurios gėlės, žalumynai, nepaliesti šalčio, veši visą žiemą. Pagyvenę žmonės kartais pasako, jog Šilalės bažnyčioje šilčiau negu jų komunaliniuose būstuose... |
||
|
|
||
Keliavome po Lenkijos šventoves
Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugija kasmet organizuoja piligriminę kelionę į Lenkijos išgarsėjusias šventas vietas. Pernai, lapkričio 1011 dienomis, kartu su 47 piligrimais teko laimė ir mums, penkioms rožinio mylėtojoms iš Rokiškio dekanato, apsilankyti stebuklais garsėjančiose vietose. Šeštadienio ankstų rytą mašina, vairuojama Irenos Saikalienės, laimingai pasiekėme Panevėžį. Įsėdome į užsakytą autobusą ir 5.30 val. jau važiavome Lenkijos link. Buvo labai malonu, kad kartu su mumis keliavo Pasvalio kunigas Miroslavas Anuškevič ir vienuolė kotrynietė Monika iš Panevėžio. |
||
|
|
||
Kiekvienam žmogui Dievas davė gyvybę bei parūpino vietą gyventi. Jos pavadinimas Gimtinė. Tai įpareigoja kiekvieną žmogų rūpintis savo gyvenamąja vietove, stiprinti ją dvasiškai, puošti gražiu pavyzdžiu bei kilniais darbais. Klysta tie, kurie sako, kad Lietuvoje nieko įspūdingo nėra arba kad mūsų miestas Pasvalys bei jo apylinkės neįspūdingi savo paveldu. Tai netiesa, taip paprieštarautų katalikės moterys, kurios jau vienuolikti metai organizuoja dvasines ir kraštotyrines konferencijas ,,ant ratų Parymokim prie tėviškės slenksčio ir vis suranda ar sužino kažką naujo, negirdėto ir gali papasakoti ir parodyti svečiams. Šios pažintinės konferencijos yra organizuojamos vasarą. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |