2013 m. vasario 15 d.    
Nr. 7
(2031)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Prokuroras M. Dūda įkalins „teroristę“

Praėjusį penktadienį prokuroras Mindaugas Dūda Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu pasiūlė Eglę Kusaitę pripažinti kalta dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą ir skirti jai 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro „išsamiais“ tyrimais įrodyta, kokia baisi teroristė buvo nukenksminta 2009 m. spalio 24 d., kai Kaune ji buvo sulaikyta rengiantis išvažiuoti į Maskvą. Tariamos teroristės tikslas, pagal kruopščiai surinktus prokuroro įrodymus, – įvykdyti teroro aktą prieš strateginės reikšmės objektą. Iš pradžių pagal baigiamąją prokuroro kalbą negalima buvo suprasti, kas yra tas „strateginis objektas“ ir kur jis yra, tačiau ir kaltinamoji, ir į posėdį susirinkę gausūs stebėtojai – patriotiškai nusiteikę asmenys, buvę disidentai, laisvės kovotojai – per beveik penkias valandas trukusią kaltinamąją prokuroro kalbą buvo supažindinti, kad tas objektas yra Rusijos karinė bazė Čečėnijoje, o daugybė „taikių“ aukų, kurias esą rengėsi sunaikinti E. Kusaitė, reikia manyti, yra kariškiai, kurie tikrai prisidėję prie visuotinio čečėnų tautos naikinimo. (Tokių faktų prokuroras, gaila, nežino, nors iš Rusijos FSB galėtų nesunkiai šią informaciją gauti). Prokuroras įrodė, kad kaltinamoji netgi verbavo dvi klaipėdietes merginas taip pat vykti į Maskvą, žadėdama sumokėti po 20 tūkst. JAV dolerių, nors tai, kad „reikės susisprogdinti“, Eglės „parengtos“ teroristės Laura ir Neringa pačios nežinojo, bet svarbu, kad tai žino prokuroras. Tiesa, kaip jis pats įrodė, Eglė save apibūdino kaip neturtėlę, netgi „bomžę“, tad taip ir liko neaišku, iš kur ji būtų gavusi tokius pinigus sumokėti naujoms „pasamdytoms“ teroristėms, jeigu ji pati į Maskvą atvykti būtų galėjusi tik, kaip prokuroras įrodė, iš teroro akto „bendrininkų“ – brolio ir sesers Magmadovų – išreikalavusi 500 dolerių. Iš kur būtų suradusi net 40 tūkst. dolerių, prokuroras net nesiteikė išsiaiškinti, bet užtat gal penkis kartus pateikė svarius „neginčijamus“ įrodymus apie 500 dolerių gavimą (juos, kaip akivaizdų teroro įkaltį, prokuroras pasiūlė rekvizuoti iš kaltinamosios, o jai neturint jokio turto, prievarta išieškoti iš jos). Tokių tariamų prokuroro įrodymų jo baigiamojoje kalboje, trukusioje net penkias valandas, klausytis turėjo ir pati „teroristė“, ir jos motina, ir motinos sesuo, ir posėdžio stebėtojai, kurie vos sutilpo į didelę teismo salę. Taip pat visi turėjo klausytis įrodinėjimų ir apie net keturis Eglės vyrus čečėnus – matyt, prokuroras visiškai susipainiojo savo iš anksto susidarytoje „įrodymų“ sekoje, nes visiems žinoma, kad tik musulmonai vyrai gali turėti keturias žmonas, o ne atvirkščiai. Tad kokios nors logikos čia nėra. Užtat kraujo troškulys – didžiulis: prokuroras pareikalavo „teroristę“ suimti iškart teismo salėje, kai tik bus nuteista, ir gąsdino, kad ji pasirengusi užmušti bet kurį kataliką – esą tokią didžiulę teroristės neapykantą krikščionims jis įrodęs.


Valstybė, kuri veikia prieš savo piliečius, yra svetima valstybė

Vasario 8 dieną Lietuvos prokuratūra įžūliai paniekino ne tik visuomenės informacijos priemonėse paskelbtus nepriklausomų specialistų (ypač – signataro Algirdo Endriukaičio) E. Kusaitės bylos tyrimus. Ji ignoravo visus gynybos argumentus.

Vietoj jų teisme demagogiškai nuskambėjo su konkrečia byla nesusijęs terorizmo aktų įvardijimas, kažkodėl adresuotas teisiamajai, tarsi tai – mokyklinė pamoka. Juk šitaip ginant imperialistinės rusų valstybės tradiciškai vykdomą genocidą Čečėnijoje ir Kaukaze, reikia skelbti ilgoką pačios rusų valstybės teroristinių veiksmų sąrašą, pavyzdžiui, 1999 metais bombarduojant vadinamuosius humanitarinius koridorius, kai nužudyta ir suluošinta šimtai pabėgėlių moterų, vaikų ir senių, arba kai kartu su gyventojais (tarp kurių, beje, daugelis buvo rusai) sulygintas su žeme Grozno miestas, arba kai šimtai žmonių dingo masinėse kapavietėse po žvėriškų kankinimų, arba kai teisėtai iš prakeiktos SSSR išstojusios čečėnų tautos armijos karius iki šiol pagal Lietuvoje pažįstamą pokario tikrovę traktuoja kaip nusikaltėlius, gaudo po visą Europą ir naikina kalėjimuose, o pačioje Čečėnijoje ir Šiaurės Kaukaze vyksta neteisminiai susidorojimai, „dingsta“ žmonės, vyksta prekyba lavonais. Visi šie siaubai toli pranoksta vokiečių fašistų piktadarybes ir sadizmą. Lietuvos prokuratūra ir VSD, su teismų pagalba uzurpavę Lietuvoje valdžią, užtraukė visai tautai gėdą už valstybinį pataikavimą pačią Lietuvą daug metų kankinusiam kaimynui ir be jokios Užsienio reikalų ministerijos sankcijos, vien tiesioginiu VSD bendravimu su FSB (pervadintu KGB) ir lietuvių tautą įtraukė į faktinį karą prieš sukilusias ir kovojančias už laisvę Kaukazo tautas.


„Atsiprašymai“, pavardės, egzaminai...

Kalbos apie tai, kas atsitiko praėjusią savaitę santykiuose su lenkais, nenutyla iki šiol. Dar prieš šią savaitę prasidėjusį premjero Algirdo Butkevičiaus vizitą į Lenkiją toje kaimyninėje šalyje lankėsi ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris netikėtai „atsiprašė“ lenkų tautos už tai, kaip Lietuvos politikai nepagarbiai pasielgė tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio atžvilgiu, kai 2010 metais jam viešint Lietuvoje buvo nepritarta lenkiškų pavardžių rašymo daliniam įteisinimui. Atsiprašymą L. Linkevičius išsakė interviu įtakingam dienraščiui „Rzeczpospolita“. L. Linkevičius lenkų dienraščiui kalbėjo: „Tai didžiulė gėda. L. Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Tai, kas nutiko jo vizito metu, yra liūdna. Tuomet nebuvau Seimo narys, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija