Kurianti
Lietuva

2013 metai

1863 metų sukilimo metai

Pilsudskiai

Gintautas Ereminas

XVI–XVII amžiaus sandūroje gyvenęs prancūzų filosofas Renė Kartezijus Dekartas (1596–1650) yra pasakęs žodžius, giliai įsirėžusius į žmonių atmintį – „cogito, ergo sum“ („mąstau, vadinasi esu“).

Tai skatina nepriklausomą istoriką, tyrinėjantį XIX–XX a. Lietuvos istoriją, objektyviau nagrinėti faktus, susijusius su dviem skirtingais, vienu metu koegzistavusiais pasauliais – lietuvių tautiniu atgimimu ir Lietuvos dvarų kultūros atstovais.

Atmintis

Budėjęs kartu su tauta

Vytauto Pijaus Raibikio portretas

Mirė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Marijampolės skyriaus vadovas, buvęs politinis kalinys bei partizanas dimisijos kapitonas Vytautas Pijus Raibikis-Leopardas.

Jis gimė 1928 metais Piliūnų kaime, Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčių ūkininkų Elenos Kirieliūtės ir Juozo Raibikių šeimoje. Tėvai turėjo 15 hektarų ūkį. Raibikiai buvo to meto Lietuvos kaimo šviesuoliai, kuriems už bet ką buvo svarbesnė knyga. Nors ūkyje dažnai stigdavo pinigų, jie prenumeravo net kelis tuo metu leidžiamus laikraščius ir žurnalą „Karys“. Kaip tik tas žurnalas ir suformavo Vytauto svajonę tapti Lietuvos karininku. Jis pradėjo lankyti Parausių pradžios mokyklą. Joje dirbo talentingas mokytojas Mečislovas Česnavičius, šaulių būrio vadas, dėvintis gražią uniformą, tad berniukui tapo didžiuliu autoritetu. Kai 1941 metais ir šis puikus mokytojas, ir mamos brolis Kostas Kireilius buvo ištremti į Sibirą, Vytautas, atsiklaupęs prie kryžiaus, prisiekė atkeršyti bolševikams...

Atmintis

Rašytojo Vytauto Tamulaičio 100-metis

Vasario 12 dieną Vilniuje, Rašytojų klube, paminėtos Vytauto Tamulaičio – rašytojo, redaktoriaus, vertėjo, 11 knygų autoriaus – 100-osios gimimo metinės. Jis gimė 1913 m. sausio 17 d. Sutkiškių kaime, Paežerėlių vls., Šakių apskrityje. Mokydamasis Marijampolės Marijonų gimnazijoje pradėjo savo kūrybinę veiklą – ėmė rašyti žinutes ir straipsnelius į to meto vaikų žurnalus. Pirmosios knygos – „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“ ir „Kiškelio užrašai“ – buvo išleistos 1935 metais. Jau pirmąja  knygas jis iškilo kaip svarbiausias pasakojamojo žanro vaikams kūrėjas, didelis gamtos, ypač vabzdžių, gyvenimo žinovas, sugebąs vaizdingai piešti mažąjį pasaulį. Kiti jo kūriniai: apysaka vaikams „Ateina pavasaris“, „Vytuko užrašai“, (1937), „Naktis ant Nemuno“ (1938) „Vieną kartą“ (1942), „Sugrįžimas“ (1948), „Svirplio muzikanto kelionės“ (1950, 1960). Jungtinėms Tautoms 1970-uosius paskelbus vaikų metais, vaikų rašytojų konkurse buvo išrinkta 30 geriausių vaikų literatūros kūrėjų, vienas iš jų buvo ir lietuvių rašytojas V. Tamulaitis. Konkursui jis parašė apsakymą „Petriuko vėliava“.

Kronika

Literatūros festivalis

Bronius VERTELKA

Vyskupas Jonas Kauneckas ir poetas Vladas Braziūnas kilę iš Pasvalio krašto

Rūmai Respublikos g. 14 – bene jaukiausi, tvarkingiausiai atrodantys ir labiausiai lankomi Aukštaitijos sostinėje. Juose įsikūrusioje Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyksta svarbiausi miesto renginiai.

Dvi dienas kultūros šventovėje vyko XI literatūros festivalis „Panevėžio literatūrinė žiema“, skirtas Maironio 150-osioms gimimo metinėms ir  viešosios bibliotekos 90-mečiui paminėti. Renginys sulaukė gausaus dalyvių būrio. Bibliotekos fojė veikė knygų mugė, kurioje dalyvavo leidyklos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Aukštaitijos regiono.

Kronika

Nelietuviai džiaugėsi Lietuvos gimtadieniu

Benjaminas ŽULYS

Kaune, be lietuvių, gyvena, dirba, mokosi daug kitų tautų atstovų – rusų, ukrainiečių, baltarusių, žydų, latvių, estų, totorių gruzinų. Įvairiais keliais patekę į Laikinąją sostinę, jie čia rado prieglobstį, užsiėmimą, daug kas sukūrė šeimas, tapo visaverčiais miesto visuomenės nariais. Nemažą jų dalį vienija Kauno įvairių tautų kultūros centras, įsikūręs Senamiestyje. Čia pažymimos savos nacionalinės šventės, lietuvių valstybinės, tautinės, religinės datos, surengiami koncertai, parodos, nes kūrybingų žmonių esama kiekvienoje bendruomenėje.

Kronika

Vieno lito premija – dirbančiam be išeiginių

Kauno poeto, dažnai dar vadinamo Laisvės alėjos kavinių gyventoju, Gintaro Patacko kūryba įvertinta dar vienu – „Vieno lito“ – apdovanojimu. Jis Kauno Menininkų namuose įteiktas vasario 11-osios vakarą. Nors prieš 14 metų tuometinio Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Kauno skyriaus pirmininko Petro Palilionio iniciatyva įsteigta „Vieno lito“ premija į ją pretendavusių kūrėjų buvo priimta gana skeptiškai, dabar apdovanojimas jau laikomas solidžiu bei trokštamu pripažinimu.

Kronika

Paskatinta jaunoji prozininkė

Bronius VERTELKA

Penktoji K. Barėno literatūros premijos laureatė Jurga Tumasonytė

Sausio 14-ąją atėjusieji į Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salę turėjo progą susipažinti su 2012 metų Kazimiero Barėno literatūros premijos laureate Jurga Tumasonyte. Tokį įvertinimą ji pelnė už trumposios prozos knygą „Dirbtinė muselė“.

Premija įsteigta kraštiečių – Marijos ir Kazimiero Barėnų – sumanymu paskatinti jauną gabų prozininką. Ji skiriama už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausiai vertinamą jaunojo autoriaus (iki 35 metų) prozos knygą.

Kronika

Jono Marcinkevičiaus literatūrinė premija

Devintasis Jono Marcinkevičiaus literatūrinės premijos laureatas Alvydas Šlepikas

Radviliškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtos kraštiečio, rašytojo Jono Marcinkevičiaus literatūrinės premijos 2012 metų laureato Alvydo Šlepiko pagerbimo iškilmės. A. Šlepikas apdovanotas už knygą „Mano vardas – Marytė“. Renginį pradėjo Radviliškio muzikos mokyklos gitaristų ansamblis, vadovaujamas Mariaus Atstopo. Skaitovas – Šeduvos gimnazijos mokinys Elvis Skukauskas – perskaitė J. Marcinkevičiaus žodžius, bylojančius apie meilę gimtinei. Šventėje dalyvavo poetas, režisierius, aktorius, scenaristas A. Šlepikas, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Ivanauskytė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Kacevičienė, bibliotekos bičiuliai ir kiti svečiai. Dalyviai supažindinti su rašytojo J. Marcinkevičiaus biografija ir kūryba, su ankstesniais jo vardo premijos laureatais, pristatytas naujasis laureatas A. Šlepikas. Šventės dalyviai klausėsi minčių apie premijuotąją knygą „Mano vardas – Marytė“, kurioje aprašomas po Antrojo pasaulinio karo vokiečių vaikų badas ir skurdas, bandymas susiieškoti maisto Lietuvoje. E. Skukauskas perskaitė kelias ištraukas iš šios knygos. Apie ją kalbėjo ir pats autorius. Jis papasakojo apie knygos priešistorę, apie tai, kaip rinko medžiagą, kaip bendravo su vadinamaisiais „vilko vaikais“, kokių patyrė išgyvenimų, netikėtumų rašydamas knygą. Po to paskaitė vieną iš naujausių savo kūrinių – humoristinį apsakymą Molėtų tarme.

Kronika

Padėka gimtąjį kraštą garsinančiai dailininkei

Daiva Beliokaitė

Ona Šimaitytė-Račkauskienė

Šiemet Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūnijos įsteigta 17-oji Ievos Simonaitytės premija rašytojos 116-ųjų metinių proga skirta Onai Šimaitytei-Račkauskienei – profesionaliai dailininkei, grafikei, kurios ne vienas kūrinys skirtas Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto ir vieno iš gražiųjų jo kampelių – Agluonėnų – įprasminimui. Grafikos srityje yra pelniusi apie 30 apdovanojimų, surengusi parodų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 1000 litų premija antrus metus skiriama iš Savivaldybės biudžeto.

Kronika

Įvertintos trys liaudies dailininkės

Monika Bičiūnienė – įdomiausia XX amžiaus primityviosios tapybos kūrėja. Jos tapyba lyginama su pasaulyje pripažintų primityvistų kūryba – tai liudija ir Pasaulinė primityviojo meno enciklopedija, kurioje galima rasti M. Bičiūnienės pavardę bei kūrinių reprodukcijas. Pasak menotyrininkės Marijos Kuodienės, ,,būtų galima pavadinti ją primityviosios tapybos klasike. M. Bičiūnienė yra nepaparastai unikali, individuali menininkė, savitu meniniu mąstymu atskleidusi esmines mūsų tautinės tapatybės ypatybes.“

Kronika

Vyriausybės premijos

Vasario 6 dienos posėdyje ministrų kabinetas už nuopelnus trylikai, atrinktiems iš 48-ių, kultūros ir meno atstovų nusprendė skirti Vyriausybės kultūros ir meno premijas. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos – tai kasmet skiriamos premijos, siekiant skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus, taip pat ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Premijos dydis – 44 tūkst. 200 litų.

Kronika

Žemaitės premija

Užventyje (Kelmės r.) įteikta 42-oji Žemaitės literatūrinė premija. Jos laureatu tapo Vladas Kalvaitis už knygą „Sustiprinto režimo barakas“. Tytuvėnuose gyvenantis laureatas sakė, kad gauti Žemaitės premiją jam didelė garbė. „Nuo pat vaikystės ji man mylimas žmogus. Tai ir „Rudens vakarai“ ir „Kelionė į Šidlavą“, kur patiems teko vaikščioti. Tai yra mūsų kalbos šaltinis, mes visi turime mokytis iš Žemaitės kalbos, kuri tiesiog mokėjo pasakyti labai trumpai ir vaizdžiai“, – sako Žemaitės premijos laureatas V. Kalvaitis.

Kronika

Kalbėti tarmiškai – prestižo reikalas

Sausio 5 dieną  Raudondvario dvare buvo galima išgirsti klegant įvairiomis Lietuvos regionų tarmėmis – čia įvyko pirmasis renginys, skirtas Tarmių metams. Raudondvaris yra Vakarų Aukštaitijos pakraštyje, beveik pačiame Lietuvos viduryje, o atgimstantis dvaras traukia savo jaukumu, todėl ši vieta puikiai tiko Seimo paskelbtų Tarmių metų sutiktuvėms.

Rajone – gausus palikimas

Kronika

Anykščiuose pašlovintos tarmės

Vytautas BAGDONAS

Šiaulių universiteto profesorius Skirmantas Valentas A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ ištrauką perskaitė tarmiškai

Anykščių rajono savivaldybė kartu su rajono kultūros ir švietimo įstaigomis ir Lietuvių kalbos institutu organizavo Tarmių dieną. Anykščių kultūros centre ta proga buvo atidarytas „Tarmių kaimelis“, kuriame galėjai pavartyti įvairius mokslinius ir mokslo populiarinimo leidinius apie tarmes, atskirų regionų šnektas, kompiuterių monitoriuose surasti gausybę informacijos apie naujausias kalbotyros mokslo žinias, tarmių tyrimus, pabendrauti su mokslininkais. Daug mokslinės literatūros ir kitos vaizdinės medžiagos pristatė Lietuvių kalbos institutas bei šios mokslo įstaigos padalinys – Lituanistikos židinys (Lietuvių kalbos centras). Ne vienas Tarmių dienos dalyvis vartė knygas „Rytų aukštaičiai kupiškėnai“, „Rytų aukštaičiai uteniškiai“, „Vakarų aukštaičiai šiauliškiai“, „Vakarų žemaičiai“, „Rytų aukštaičiai vilniškiai“, „Kupiškėnų žodynas“, „Kaltanėnų šnektos žodynas“, „Dieveniškių šnektos žodynas“ ir daugelį kitų, stebėdamiesi, kiek daug nedidelėje mūsų šalyje yra skirtingų tarmių, šnektų. Šiaulių universiteto ir kitų Žemaitijos regiono mokslo įstaigų atstovai atsivežė į Anykščius nemenką krūvelę leidinių: „Šiaurės Lietuva“, „Žemaičių žemė“, „Šiaurietiški atsivėrimai“, „Žemygala“, „Žiemgala“, „Varpai“ ir kitokius. Tarmių dienos Anykščiuose dalyviai galėjo susipažinti „neakivaizdiniu būdu“ su Šiuolaikinio kalbos muziejaus veikla, tikslais ir uždaviniais. „Tarmių kaimelyje“ buvo galima išgirsti skambančius ir kitų kalbų žodžius, nes čia savo tarmes knygose, mokslo populiarinimo žurnaluose, CD ir DVD diskuose, kompiuterių ekranuose ir, žinoma, gyva kalba pristatė kalbininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Turkijos, Slovėnijos bei kitų užsienio šalių. Kai kurie anykštėnų svečiai buvo itin išradingi ir savo šalis pristatė netradiciškai. Antai, Turkijos atstovai ne tiktai rodė atsivežtą literatūrą bei kitą informacinę medžiagą, bet ir visus vaišino neįprasto skonio saldainiais...

Kronika

Aukštaitiškas vakaras

Kaunas. Kultūros centre „Tautos namai“ vyko aukštaitiškas vakaras, kuriame kauniečiams buvo pristatytas Ukmergėje leidžiamas kultūros almanachas „Eskizai“. Jo redaktorius Vytautas Česnaitis susirinkusiesiems parodė 1-ąjį leidinio numerį, išėjusį 1990 metais. Iki šiol išėjo 27 numeriai, maždaug po vieną numerį kasmet. 240 puslapių leidinys eina 1000 egz. tiražu, o jo spausdinimas kainuoja beveik 20 tūkst. litų. Visi leidinio rengėjai yra visuomenininkai ir jokių atlyginimų negauna. V. Česnaitis priminė Ukmergės krašto istoriją, akcentavo, kad ji pradėta skaičiuoti nuo 1219 metų, kai buvo paminėtas mūšis ties Deltuva. Kalbėdami apie Aukštaitiją, jos sostine esame linkę laikyti Panevėžį arba Uteną, tačiau prieškaryje pagal pramonės vystymosi tempus abu šiuos miestus gerokai lenkė Ukmergė. „Eskizai“ yra tribūna Ukmergės krašto kūrėjams, čia daug rašoma apie miestelių ir kaimų istoriją, iškilius ir primirštus kraštiečius. Štai viename paskutiniųjų numerių plačiai minimas Latvijoje dirbęs kun. Antanas Šarka.

Kronika

Kaimynų teatrų šventė su liūdesio ženklu

IGNALINA. 2010 metais mieste atgijęs mėgėjų teatras „Salos“ sugrąžino ir Kaimynų teatrų šventę. Graži ir prasminga idėja – bendrauti su kaimynais. Vis gali kažką naujo sužinoti, pamatyti, pasimokyti, smagiai pabendrauti ir save parodyti. Šįkart į Ignaliną sukviesti teatrai iš Rokiškio, Vilniaus, Utenos. Dar turėjęs atvykti ir Skapiškio kultūros namų teatras šventėje nedalyvavo.

Kronika

Žiemos teatrų šventė

KUŽIAI. Seniūnijos salėje vyko šventė „Žiemos teatras 2013“. Ji prasidėjo Kelmės rajono Mockaičių skyriaus dramos teatro nuotaikingu spektakliu „Šalaputris“ pagal J. Gurausko apysaką „Susimildamas“ (režisierė Irena Sabaliauskienė). Veiksmas scenoje žiūrovus nukėlė į Smetonos laikų miestelio vaistinę, kurioje vyko linksmas, išprovokuotų piršlybų procesas.

Kronika

Įprasmino Tarmių metus

LINKUVA. Kultūros centre surengtas Tarmių metams skirtas renginys, kuriame gyvenimiškus atsitikimus tarmiškai porino vyresnieji: Albertas Jūras ir Birutė Lukošienė iš Linkuvos, Liucija Uržienė iš Pakruojo, Aleksas Audzijonis iš Triškonių, vaikinas iš Bardiškių – Severinas Norgaila, Gražina Andrašiūnienė iš Kirnaičių. Mažieji pasakotojai tarmiškai pristatė Pakruojo krašte užrašytas sakmes. Bardiškietės Roberta Šimaitytė ir Danielė Lekavičiūtė (vadovės Irmina Nogobodienė ir Donė Legeza) pasakojo Juozo Šliavo užrašytas sakmes, linkuviečiai Lukas Bajalis, Kamilė Lukšytė ir Nida Šimkūnaitė (vadovė Dangirūta Šimkūnienė) supažindino su vietovardžių kilme.

Kronika

Vokalinių ansamblių festivalis – dešimtą kartą

Alksniupiai. Dešimtąjį kartą kultūros namuose vyko tradicinis rajono vokalinių ansamblių festivalis „Juodalksnių pavėsy...“. Kad jis vis trauktų žiūrovus, o jame dalyvių vis gausėtų, reikia tikrai įdėti nemažai pastangų. Tai sugeba padaryti sumani ir kūrybinga, turinti didžiulę kultūrinio darbo patirtį Alksniupių kultūros namų vadovė Laima Didžbalienė.

Kronika

„Kartų kaita“ sukvietė šokėjus

Marijampolė. Kultūros centre sausio 26-ąją vyko tautinių šokių koncertas „Kartų kaita“. Tai nuotaikinga šokių šventė, puoselėjanti gražias kelių šokėjų kartų susitikimo tradicijas, suteikianti daug puikių emocijų ir atlikėjams, ir žiūrovams.

Scenoje draugėn susibūrę šokyje sukosi daugiau kaip 120 šokėjų, kuriuos per savo ilgametę darbo patirtį išugdė choreografė Alina Kvietkauskienė. Pagrindinį šokėjų branduolį sudarė Marijampolės muzikos mokyklos šokių kolektyvo „Javonėlis“ ir Marijampolės tautinių šokių ansamblio „Jotvingis“ šokėjai, o jų būrin darniai įsijungė buvę šokėjai: ir studentai, ir seniau šokę, bet dar aistros šokiui ir gražios bičiulystės darniame šokėjų būryje nepamiršę.

Kronika

„Medinių žirgelių“ melodijos

PAKRUOJIS. Vasario 2 dieną čia ketvirtą kartą vyko Lietuvos skrabalininkų šventė „Medinis žirgelis“. Iš ryto savo patirtimi su jaunaisiais Lietuvos skrabalininkais (tokių atvyko 11) dalijosi skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas. Po to jauniesiems muzikantams organizuotos varžytuvės, kuriose teisėjavo Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblio „Saulė“ vadovas Darius Daknys, skrabalininkas iš Klaipėdos Augustinas Užkuratas bei rajono mero pavaduotojas Romas Medzveckas. Geriausiais skrabalininkais tapo joniškietis Nedas Jarmoška, panevėžietė Luka Diržytė ir kaunietis Gintas Baladinskas, kuriam dar tik aštuoneri metai.

Kronika

Kultūros  namų 50-metis

Liaušiai. Sausio 5 dieną atsinaujinę Liaušių kultūros namai šventė gražų 50 metų veiklos jubiliejų. Šventės metu skambėjo įvairių kolektyvų atliekami kūriniai, spektakliuką parodė mažieji Liaušių gyventojai, liejosi svečių sveikinimai ir linkėjimai.

Liaušių kultūros namai svečius pasitiko orkestro atliekamais maršais. Koridoriuje eksponuoti vietinių kalvių darbai. Kaip šventėje sakė Ukmergės kultūros centro Liaušių filialo renginių organizatorė Onutė Jonaitienė, be savivaldybės ir Vietinės veiklos grupės (VVG) pagalbos šventė būtų liūdnesnė. Nuo 2012 metų vidurio dirbę statybininkai iš pastato išsikraustė prieš pat šventę. VVG stogo ir langų pakeitimui skyrė beveik 264 tūkstančius litų. Už savivaldybės lėšas suremontuota dalis vidaus patalpų.

Kronika

Paveiksluose – svarbiausi krašto simboliai

Rūta Averkienė

Vytautas Baublys prie paveikslo, skirto Perlojai

Varėna. Kultūros centro parodų salėje veikė jubiliejinė varėniškio menininko Vytauto Baublio kūrybos darbų paroda, skirta Varėnos miesto 150-mečiui ir autoriaus jubiliejui. Parodoje eksponuojama septyniolika paveikslų. Tautiškumą, ypatingą patriotizmo ir meilės, pagarbos savo gimtinei dvasią teigiančiuose paveiksluose „įspausti“ svarbiausi Varėnos krašto istorijos akcentai. Menininko darbų pristatymu baigiamas Varėnos miesto jubiliejui skirtų renginių ciklas.

Kronika

Kompozitorės vakare – dainos ir tapyba

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Kompozitorė ir dailininkė Jūratė Baltramiejūnaitė

Vilnius. Beatričės Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje „Beatričės namai“ įvyko kompozitorės Jūratės Baltramiejūnaitės autorinis jubiliejinis vakaras ir M. K. Čiurlionio dainos „Ruduo“ debiutas. Kompozitorės J. Baltramiejūnaitės kūrybos popietės metu buvo galima pasigėrėti ir jos tapybos paroda. Lietuvių sutartines ir vokalinio ciklo „Jau atskrido jerubėlės“ kūrinius jai pačiai akompanuojant atliko dainininkė Zita Grigienė. Kitas vakaro dainininkas – Danielius Sadauskas – prasitarė, kad atliekąs labai daug šios kompozitorės dainų, o šiame vakare atliko dainą „Pažadėtoji žemė“ Dalios Poškienės eilėmis („Piliakalnio papėdėj prie Ančios sidabrinių vandenų... paukščiai atkartoja aisčių giesmę iš pelenų...“). Vėliau jis visus nustebino pagal M. K. Čiurlionio žodžius parašytos dainos (versta iš lenkų k.) „Ruduo“ atlikimo debiutu: „Apleistas sodas, pusnuogiai medžiai ošia ir užberia lapais takus. O dangus pilkas pilkas ir toks liūdnas...“ (J. Baltramiejūnaitės gimtadienis tą pačią dieną kaip M. K. Čiurlionio).

Kronika

Medžio drožyba

Romas Naidzinavičius ne tik drožia, bet ir groja gitara

Kaunas. Vasario 5 dieną Kauno rajono švietimo centre atidaryta Babtų gimnazijos ir Lapių pagrindinės mokyklos technologijų mokytojo Romo Naidzinavičiaus medžio drožybos darbų paroda „Giedantis medis“. Parodos atidaryme dalyvavo rajono mokytojai, Švietimo centro darbuotojai. Savo darbų parodą pristatė pats autorius. Jis susirinkusiems paaiškino, kodėl taip pavadino savo drožinių kolekciją. Medis yra gyvas. Jis kalba ir gieda: braška žiemą nuo vėjo ir šalčio, šnara rudenį krentant lapams, ūžauja pučiant stipriam vėjui, o paliestas žmogaus rankų tarsi atgyja, kalba ir pasakoja.

Kronika

Pažintis su karpinių pasaulio paslaptimis

DUSETOS. K. Būgos bibliotekoje atidaryta kaimyninio Rokiškio rajono tautodailininkės, karpinių meistrės Gitos Kolosovienės paroda. Autorė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Baigė dailės mokyklą ir Šiaulių pedagoginį institutą. Dirba Obelių darželyje-mokykloje direktoriaus pavaduotoja ugdymui. 2001 metais pirmą kartą savo karpinius eksponavo Obelių bibliotekoje. Nuo 2002 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos narė. Kiekvienais metais dalyvauja tautodailininkų ataskaitinėse parodose Rokiškyje. Surengė keturias personalines parodas, aktyviai dalyvauja konkursuose ir tarptautinėse parodose. 2012 metais jos kūryba buvo pristatyta Lietuvos Seime.

Kronika

Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio

Bronius VERTELKA

Šiaulietis muzikos instrumentų meistras Albertas Martinaitis su kerdžiaus ragu rankose

Panevėžys. Muzikos instrumentų parodoje „Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio“, veikiančioje Panevėžio kraštotyros muziejuje, pristatomi unikalūs XIX–XX amžių liaudies instrumentai iš muziejaus rinkinių: keturstygės aukštaitiškos kanklės, krekenaviškio Stanislovo Rudžio (1880–1949) pagamintos daugiagyslės kanklės, gyvūnų kaulais suveržtas būgnas, rankų darbo armonikos ir kt. Instrumentų pavyzdžius iš savo kolekcijos skolino Gvidas Vilys, eksponuojama nemažai šiauliečio instrumentų meistro Alberto Martinaičio gaminių. Parodą gražiai papildo nuotraukos iš Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Panevėžio kraštotyros muziejaus fotografijų rinkinių.

Kronika

Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui skirtos nuotraukos

Jonas Brigys,

Raseinių viešosios bibliotekos bibliotekininkas

Kryžių kalnas

Raseiniai. Sakralumas ir kasdienybė, džiaugsmas ir skausmas lydi mus visą gyvenimą, tačiau dabar, kai gyvenimo tempas toks veržlus, ne visada randame laisvą valandėlę sustoti, pamąstyti apie amžinąsias vertybes, pakelti akis į dangų. Nuo vasario 20 dienos Raseinių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikianti Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo ir Leščių Dievo Apvaizdos parapijų klebono kun. Gintauto Jankausko meninių fotografijų paroda „Kryžių kalnas tikėjimo šviesoje“ kiekvienam skubančiam ir vis nespėjančiam suteikia retą galimybę stabtelėti, atsikvėpti, leisti pailsėti dvasiai ir jausmams.

Kronika

30 metų su keramika

Benjaminas ŽULYS

Kaunas. Neseniai įdomi porceliano darbų paroda veikė Kauno nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Keramikos muziejuje. Čia demonstruoti plačiai mūsų šalies bei užsienio meno pasaulyje žinomos kaunietės keramikės Živilės Bardzilauskaitės-Bergins porceliano darbai. Juose atsispindi filosofinis mąstymas apie meną, gyvenimą, meilę, dvasingumą.

Kronika

Menininkių duetas

Robertas Kimleris

MARIJAMPOLĖ. Sausio 9 dieną Kultūros centre savo kūrybos parodą „Kartu“ pristatė Marijampolės kolegijos menų katedros lektorės Liuda Dereškienė ir Danutė Jasiukaitytė. Abiems nuostabių kūrinių autorėms ši paroda nebuvo pirmasis iššūkis.

D. Jasiukaitytė yra surengusi dvi personalines karpinių parodas Marijampolėje, o trečiąją skiria savo iliustruotų knygų dizainui. „Esu iliustravusi devynis leidinius: „Velykos“, „Kalėdinė pasaka“, „Tau, mamyte“, „Mano tėveliui“, „Liturginiai metai“, Z. Dzidolikienės poezijos rinkinį, S. Ylos knygą „Moderni mergaitė“, „Tikybos vadovėlį 4 klasei“, „Tikybos vadovėlį 5 klasei“, – vardijo D. Jasiukaitytė. Autorė pristato pastarųjų trijų leidinių iliustracijas ir kviečia jas pamatyti parodoje.

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7) 

Didžiai Gerbiamas,

gavęs laišką, perdaviau seniai Polikaičiams nuotraukų, kiek man padarė. Pasiunčiau iškarpų iš spaudos, kurios Jūs neskaitote. Net rusišką žurnalą pridėjau… Pasiunčiau kelias knygas ir „Katalikų pasaulio“ tris numerius. Mano straipsnelis turėjo išeiti dar Jums būnant Lietuvoje. Korektūros klaidų pilna, jas atitaisys. Stebuklas būtų, jeigu dabar Lietuvoje nebūtų korektūros klaidų.