2013 m. kovo 1 d.    
Nr. 9
(2033)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva


ARCHYVAS

2013 metai


XXI Amžius


Kronika

Literatūros festivalis

Bronius VERTELKA

Vyskupas Jonas Kauneckas
ir poetas Vladas Braziūnas
kilę iš Pasvalio krašto

Elenos Mezginaitės premijos
laureatas poetas Gintaras
Patackas iš Kauno

Kun. Julijono Lindės-Dobilo
premijos laureatas poetas
Gintaras Bleizgys (viduryje)
su poetu Aidu Marčėnu
ir jam premiją įteikusia
miesto savivaldybės Kultūros
ir meno skyriaus vedėja
Loreta Krasauskiene

Su bibliotekos istorija supažindina
direktorė Rima Maselytė

Fotografijų parodą „Jono Meko žemė“
atidaro Biržų merė Irutė Varzienė.
Greta jos – parodos autorius poetas,
fotografas ir eseistas Alis Balbierius

Rūmai Respublikos g. 14 – bene jaukiausi, tvarkingiausiai atrodantys ir labiausiai lankomi Aukštaitijos sostinėje. Juose įsikūrusioje Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyksta svarbiausi miesto renginiai.

Dvi dienas kultūros šventovėje vyko XI literatūros festivalis „Panevėžio literatūrinė žiema“, skirtas Maironio 150-osioms gimimo metinėms ir  viešosios bibliotekos 90-mečiui paminėti. Renginys sulaukė gausaus dalyvių būrio. Bibliotekos fojė veikė knygų mugė, kurioje dalyvavo leidyklos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Aukštaitijos regiono.

Iškilmingoji renginio dalis buvo skirta bibliotekos jubiliejui. Su jos istorija supažindino šios kultūros įstaigos direktorė Rima Maselytė. 1922-aisiais Panevėžyje, Šeduvos g. 20 (dabar – Vasario 16-osios g.) duris skaitytojams atvėrė valstybinė viešoji biblioteka, tuomet vadinta knygynu. Fonduose tada turėta apie 1000 knygų. Pirmoji bibliotekos vedėja buvo Elžbieta Jodinskaitė, kilusi nuo Joniškėlio. Tai buvo apsišvietusi, mokėjusi ne vieną užsienio kalbą, mėgusi tvarką moteris. Iš Kauno inspektuoti bibliotekos atvykęs valdininkas pabrėžė, kad joje vos ne pavyzdinė tvarka.

1992 metais Vyriausybės potvarkiu bibliotekai grąžinami pastatai Respublikos g. 14, kuriuose 1932–1941 metais veikė miesto valstybinė viešoji biblioteka. 2003 m. lapkričio 14 d., dalyvaujant Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui, įmūryta plieninė kapsulė su bibliotekos rekonstrukcijos ir priestato statybos pradžią tvirtinančiu raštu, darbų pradžią palaimino vysk. Jonas Kauneckas. 2006 m. spalio 9 d. atidaryta rekonstruota biblioteka. Bendras komplekso plotas – beveik 5000 kv. metrų. 2008 m. liepos 18 d. bibliotekai buvo perduota nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, diplomato ir vertėjo Juozo Urbšio tėviškės, esančios Panevėžio rajono Čiūrų kaimo Zaosės vienkiemyje, pastatai. Sodyboje, esančioje už 24 kilometų nuo Panevėžio, vyksta atstatymo darbai. 2011 metų Kalbos premija įvertintas bibliotekininkės Albinos Saladūnaitės darbas. Neseniai direktorė R. Maselytė apdovanota Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Jubiliejų švenčiančiai bibliotekai  miesto vicemerė Regina Eitmonė įteikė mero Padėkos raštą, o miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė – gėlių vazoną. Kultūros ministerijos atstovas įteikė viceministro pasirašytą Padėkos raštą. Kaip itin laukiamas svečias čia jautėsi Panevėžio vysk. J. Kauneckas, su kuriuo biblioteka susidraugavo nuo pačių pirmųjų jo į Panevėžį atvykimo dienų. Ganytojas bibliotekai dovanojo keturias knygas, nušviečiančias Panevėžio vyskupijos istoriją. Mons. Juozapas Antanavičius, anksčiau bibliotekai dovanojęs 5000 savo asmeninės bibliotekos knygų, šį kartą jai paliko knygą „Lietuva. Šeimos enciklopedija“. „Tai jau bus 5001-oji  tarp šių sienų mano knyga. Be didelio skausmo skyriausi su ankstesniosiomis, nors jas parduodamas galėjau užsidirbti, kadangi tarp jų buvo net K. Sirvydo žodynas. Tačiau pinigai būtų išėję, o čia knygos yra saugios“, – gerai nusiteikęs buvo mons. J. Antanavičius. Paskui jo laukė siurprizas. Piniavoje gyvenanti Elena Gerulytė-Kukienė įteikė jam savo pezijos knygelę „Lašelis laše“, primindama, kad jis suteikė jai Santuokos sakramentą.

Sveikinimų bibliotekai buvo išsakyta tiek, kad juos visus surašyti tikriausiai jaučio odos reikėtų.

Atėjusieji į šventę netrukus kopė į antrąjį bibliotekos aukštą. Čia laukė poeto, fotografo ir eseisto Alio Balbieriaus fotografijų parodos „Jono Meko žemė“ pristatymas. Ją atidarė Biržų rajono merė Irutė Varzienė juokaudama, kad parodos autorius spjovė į Vilnių, apsigyveno Biržų krašte ir dabar daro įtaką rajono kultūriniam gyvenimui. „Gal dar persigalvosiu grįžti į sostinę“, – šypsodamasis  bandė jai priešgyniauti A. Balbierius. Didelių, juodai baltame fone atspaustų nuotraukų autorius pasakojo, kad jos atspindi kaimą, vaizdą po visų žemės reformų, o su J. Meko gimtuoju Semeniškių kaimu supažindino vienas bičiulis, atvedęs į lauką, kur karaliavo kiečiai, stovėjo elektros stulpai. Fotografuoti pradėjo nuo 2003-ųjų. Asmeniškai A. Balbierius nepažinojo J. Meko, tačiau jo gimtinę ir sodybą, kur dabar daugiausia laiko praleidžia poetas, skiria 15–17 kilometrų. Parodos atidarymo metu skambėjo ir skaitomos eilės.

Po šios iškilmės visi vėl grįžo į Konferencijų salę. Prasidėjo diskusija „Maironio mirtis ir gyvenimas“. Ją vedė prof. Viktorija Daujotytė. Ji neribojo laiko pasisakyti vyskupui J. Kauneckui. Garbingai viešniai už Maironio išaukštinimą ganytojas įteikė savo Padėką ir palaiminimą. Prof. V. Daujotytė tai sutapatino su didžiausiu ordinu. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros lektorė dr. Brigita Speičytė pasakojo, kaip gimė monografija „Anapus ribos: Maironis ir istorinė Lietuva“. Turi suburti tautą, jeigu ji nori turėti poetą, – tai buvo pagrindinė jos pasisakymo mintis.

Krekenavos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas, prieš metus atvykęs čia dirbti ir įsigilinęs į šio krašto istoriją, sužinojo, jog kadaise miestelyje vos nekaraliavo žydai, o apie jį buvo nemažai sulenkėjusių dvarų. Drąsiai lietuviškai prabilo Maironis, į Krekenavą atvykęs Pirmojo pasaulinio karo metais. Jis sugebėjo apdainuoti per miestelį tekantį Nevėžį. Vadaktėliuose tada dirbo rašytojas kun. Juozas Tumas-Vaižgantas, Krekenavoje vikaravo būsimas 1863 metų valstiečių sukilėlių vadas Antanas Mackevičius – tikrieji lietuvybės skelbėjai.

Poetas Aidas Marčėnas teigė, kad Maironis yra daugiau nei poezija. Jo tėvas atmintinai mokėjo Maironio kūrybą ir tuo didžiavosi. Užlipęs ant Birutės kalno Palangoje, poetas mintyse būtinai ima deklamuoti Maironį. Svečias perskaitė savo eilėraštį „Maironio prisikėlimas“, kurį parašė maždaug prieš 20 metų. Savo turiniu aštrokas kūrinys nebuvo įtrauktas į poeto rinktinę. Bibliotekininkė Albina Saladūnaitė prisiminė, kad žygeiviai, švęsdami Rasas, būtinai giedodavo Maironio „Lietuva brangi“.

Rašytoja, vertėja, poezijos skaitovė dr. Erika Drungytė skaitė Maironio poeziją ir savo pamąstymus apie poetą. Panevėžietė lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Lionė Lapinskienė paminėjo, kad, kiek moksleiviai „gauna“ Maironio, priklauso ir nuo mokytojo.

Mons. J. Antanavičius, 28 metus dirbęs Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros klebonu, išsaugojo skrajutę su Maironio himno Katedrai žodžiais ir įteikė ją dr. B. Speičytei. Ši buvo išleista 1990 metais, švenčiant Katedros 60-metį.

Iki vėlyvo vakaro vyko smalsumą žadinantys renginiai. Konferencijų salėje buvo atidaryta poeto, fotografo, literatūros kritiko Benedikto Januševičiaus fotografijų paroda „Bičiulių portretai“. Buvo skaitoma poezija, pristatomos naujausios poezijos ir prozos knygos, vyko „Panevėžio literatūrinės žiemos 2012“ svečių ir ankstesniųjų metų laureatų kūrybos vakaras. Viešosios bibliotekos galerijoje „Antrasis aukštas“ buvo atidaryta dailininko Sauliaus Rudziko (Druskininkai) tapybos darbų paroda „Pelkynų romantizmas“. Artėjant prie vidurnakčio, miesto Lėlių vežimo teatre šurmuliavo muzikinis-literatūrinis „Patarmasas“ ir dailės, fotografijų bei mažmožių paroda-aukcionas.

Bibliotekos Konferencijų salėje vyko Aukštaitijos regiono moksleivių, gruodžio ryto poezijos, estetikos, Panevėžio ir Aukštaitijos regiono poetų ir eseistų skaitymai. Dėmesio sulaukė renginys „Tarmėšk skaitėmė: „Va ain žmogs par Lietovo: no Baranaucka, pro Mairon, on šėndė“. Iškilmingą baigiamąjį poezijos ir estetikos vakarą vedė dr. E. Drungytė ir Kornelijus Platelis. Elenos Mezginaitės premiją pelnė kaunietis poetas Gintaras Patackas, o miesto savivaldybės įsteigtą kun. Julijono Lindės-Dobilo – vilnietis poetas Gintaras Bleizgys. Bibliotekos direktorė R. Maselytė prizą už aukštaičių padangės praturtinimą brolių latvių balsais įteikė dr. E. Drungytei (prizo steigėjas panoro likti nežinomas). Buvo nemažai ir kitų prizų. Antai „Literatūrinę žiemos riterio rožę“ parsivežė „Nemuno“ savaitraščio vyr. redaktorius poetas Viktoras Rudžianskas.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija