Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Benediktas XVI patvirtino, kad neapleidžia Bažnyčios

Mindaugas BUIKA

Benediktas XVI užbaigė aštuonerius metus trukusį pontifikatą, bet toliau tęsia savąją maldos tarnystę Bažnyčioje

Šventasis Tėvas pro Apaštalinių rūmų langą laimina į paskutinį sekmadienio maldos susitikimą Romos Šv. Petro aikštėje susirinkusius 200 tūkst. piligrimų

Tikinčiųjų padėka Šventajam Tėvui Benediktui XVI už ištikimą meilę Dievui ir žmonėms

Paskutinė „Viešpaties Angelas“ maldos katechezė

Į paskutinį susitikimą su popiežiumi Benediktu XVI šventadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldai į Romos Šv. Petro aikštę susirinko tai progai neįprastai gausus skaičius – beveik 200000 (!) – piligrimų. Vasario 24-ąją buvo ypač juntama padėkos ir meilės raiška Šventajam Tėvui, kuris dėl amžiaus ir silpnėjančios sveikatos nusprendė atsistatydinti iš vadovavimo Visuotinei Bažnyčiai (šis atsistatydinimas – „sede vacante“ – oficialiai įsigaliojo vasario 28-osios vakare ir pradėtas pasirengimas naujo apaštalo šv. Petro įpėdinio išrinkimui).

Tradiciniame trumpame katechetiniame pokalbyje, komentuodamas antrojo Gavėnios sekmadienio Evangelijos skaitinį apie Viešpaties stebuklingą atsimainymą Taboro kalne trijų apaštalų akivaizdoje, popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad tai įvyko Jėzui intensyviai meldžiantis, taigi, tai buvo savos rūšies dvasinių pratybų (rekolekcijų) patirtis. Tas išgyvenimas taip sužavi apaštalus, kad Petras, teigdamas: „Mokytojau, gera mums čia būti“ (Lk 9, 33), anot Šventojo Tėvo, tarsi bando „užšaldyti“ šią nuostabią mistinę patirtį, kad ji niekada nesibaigtų. Kam gi lipti žemyn nuo kalno, kam grįžti prie pasaulio vargų ir kančių, jeigu taip gera čia, aukštybėse, turint Jėzų, kaip „sielos maistą“. Nors toje pačioje šv. Luko Evangelijos eilutėje pabrėžiama, kad Petras „nesižino, ką kalbąs“, tai yra, buvo neįmanomai atsiribojęs nuo realybės.

Taigi iš Atsimainymo Evangelijos, anot Benedikto XVI, reikia daryti dvi prasmingas išvadas. Pirmiausia, gilus ryšys su dangiškuoju Tėvu („atsimainymas“) įmanomas tik intensyvioje maldoje, kuri turi būti dvasinio gyvenimo prioritetas. Be stiprinančio maldingo susikaupimo išgyvenimo „visas apaštalavimo darbas ir karitatyvinė veikla būtų tik ribotas aktyvizmas“, arba nevaisingos pastangos. „Dėl to ypač Gavėnios metu mes mokomės pakankamai laiko skirti asmeninei ir bendruomeninei maldai, kuri suteikia kvėpavimą mūsų dvasiniam gyvenimui“, – aiškino Benediktas XVI. Malda nėra atsiribojimas nuo pasaulio ir jo kontroversijų, nėra pasilikimas ant Taboro kalno, kaip to pageidavo apaštalas Petras.

Sustiprėjimas maldoje ir dvasinėse pratybose mus veda atgal į žemiškąją kelionę, į aktyvią veiklą – evangelizavimą – ir moralinių bei socialinių reikalų sprendimą. „Krikščioniškojo gyvenimo esmė yra nuolatos kopti į kalną, susitikti su Dievu ir tada praturtintam Jo dovanotos meilės bei jėgos vėl nusileisti žemyn ir su ta pačia Dievo meile tarnauti savo broliams ir seserims“, – citavo Šventasis Tėvas savo kreipimesi šiemetinei Gavėniai. Jis pabrėžė, kad aptartą Dievo Žodį suvokia ir kaip paraginimą jam pačiam šiame jo gyvenimo laikotarpyje. Tas Benedikto XVI pastebėjimas susilaukė Šv. Petro aikštėje susirinkusiųjų gausių aplodismentų ir pritariančių šūksnių. Už tai Popiežius nuoširdžiai dėkojo.

„Viešpats kviečia mane „kopti į kalną“, dar labiau atsidėti maldai ir meditacijai, – sakė jis. – Bet tai nereiškia Bažnyčios apleidimo. Priešingai, jei Dievas šito prašo iš manęs, tai tik tam, kad tarnaučiau Bažnyčiai su tuo pačiu pasiaukojimu ir ta pačia meile, kaip bandžiau daryti iki šiol, tik kitu būdu, kuris labiau tiktų mano amžiui ir mano jėgoms“. Baigdamas katechetinį pokalbį ir prieš apaštalinio palaiminimo suteikimą, Šventasis Tėvas įvairiomis kalbomis ragino melstis už jį ir už Bažnyčią ir prašyti Švč. Mergelės Marijos užtarimo ir pagalbos, kad galėtume „sekti Viešpačiu Jėzumi maldoje ir veiklioje meilėje“.

Popiežius Benediktas XVI po savo atsistatydinimo įgijo titulą „Jo Šventenybė Benediktas XVI, popiežius emeritas“ arba „Jo Šventenybė Benediktas XVI, Romos pontifikas emeritas“. Tai pirmasis Bažnyčios vadovas nuo Viduramžių, kuriam buvo suteiktas šis titulas – apie tai pranešė Vatikano atstovas Federikas Lombardis. Pasak jo, Benediktas ir po vasario 28-osios toliau galės nešioti baltą Popiežiaus apdarą. Ketvirtadienį apie pietus, likus kelioms valandoms iki atsistatydinimo, Jo Šventenybė paliko Vatikaną ir sraigtasparniu išskrido į savo vasaros rezidenciją Kastel Gandolfą, už 25 km į pietus nuo Romos. Čia jis praleis ateinančius du mėnesius.

* * *

Paskutinėje vasario 28 dieną vykusioje audiencijoje Šventasis Tėvas kalbėjo: „Dėkoju visiems ir kiekvienam taip pat už pagarbą ir supratimą, kuriuo priėmėte šį, tokį svarbų sprendimą. Aš lydėsiu Bažnyčios kelionę malda ir meditacija, aukodamasis Viešpačiui ir jo Sužadėtinei; kaip stengiausi gyventi iki šiolei, taip noriu gyventi visada. Prašau atsiminti mane maldose. Ypatingai melskitės už kardinolus, pašauktus tokiai svarbiai užduočiai išrinkti naują Apaštalo Petro įpėdinį. Viešpats jį telydi savąja šviesa ir savo Šventosios Dvasios jėga.“

Daugiau apie paskutiniąją audienciją ir būsimąją konklavą rašysime kituose numeriuose.

© 2013 „XXI amžius“