2013 m. balandžio 26 d.    
Nr. 17
(2041)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva

 

Šiame numeryje:

Mons. A. Svarinskas
ryžtasi aukai

Pašaukimai –
bendruomenės
gyvybingumo vaisius

Sirijos krikščionių
dilema:
mirti ar išvykti?

Rusijos
piligrimai Lietuvoje

Atminimo lenta
Jonui ir Jurgiui
Dobkevičiams

Partizanų žvalgai
represinėse
struktūrose

Žvilgsnis į
lietuvininkų kraštą

„Prezidentinė
Lietuva...“ – naujas
žodis istoriografijoje

Dar kartą diskutuota
apie rengiamas Kryžių
kalno taisykles

Prisikėlimo viltis
ir jos liudytojai

Meldėsi Gyvojo
rožinio nariai

Vaikų Velykėlės

Garliavos mokyklai
suteiktas Adomo
Mitkaus vardas

Kardinolas
atsisveikino su
arkivyskupijos
ordinaro pareigomis

Būti ganytojais, o ne funkcionieriais

Popiežius Pranciškus suteikė kunigystės šventimus dešimčiai Romos seminarijas baigusių diakonų

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas sveikina
jo įšventintą naują kunigą

Privati malda ir palaiminimas

Praėjusį Gerojo Ganytojo sekmadienį suteikdamas sakramentinius kunigystės šventimus grupei įvairias Romos seminarijas baigusių diakonų, popiežius Pranciškus su jam būdingu tiesumu linkėjo jiems būti visada gailestingais ganytojais, o ne kažkokiais bažnytiniais funkcionieriais. Balandžio 21 dieną Šv. Petro bazilikoje kartu su generaliniu vikaru kardinolu Agostinu Valiniu, kitais vyskupais augziliarais ir seminarijų rektoriais aukotose šv. Mišiose buvo įšventinta 10 naujų kunigų, kurių amžius siekė nuo 26 iki 44 metų. Ši grupė vėl buvo daugiatautė – šeši italai, du indai, kroatas ir argentinietis. Kadangi Romoje paprastai kunigystei ruošiasi ne tik vietiniai jaunuoliai, bet ir iš įvairių pasaulio šalių atvykę seminaristai, kurie vėliau darbuojasi kaip sielovadininkai Popiežiaus vadovaujamoje diecezijoje. Šį kartą šventimus gavo Romos didžiąją seminariją, Redemptoris Mater kolegiją, Neokatechumeninio kelio ir Dieviškosios meilės oblatų seminarijas baigę klierikai.


Vilniaus arkivyskupo ingresas

BuvęsVilniaus arkivyskupas, dabar
emeritas kardinolas Audrys Juozas
Bačkis, naujasis arkivyskupas
Gintaras Grušas ir Vilniaus
arkivyskupijos vyskupas
augziliaras Arūnas Poniškaitis

Balandžio 23 dieną, antradienį, iškilmingomis ingreso Mišiomis Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje Vilniaus arkivyskupo ordinaro pareigas pradėjo eiti Gintaras Grušas, pakeitęs 21 metus arkivyskupijai vadovavusį kardinolą Audrį Juozą Bačkį. Iškilmėse dalyvavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos vyskupai, Vilniaus ir kitų vyskupijų kunigai, pašvęstojo gyvenimo asmenys, broliškų krikščionių Bažnyčių vadovai, valstybės valdžios atstovai bei gausiai susirinkę tikintieji. Prieš šv. Mišias buvo perskaityta popiežiaus Pranciškaus pasirašytas dokumentas – bulė, kuria pranešama apie naujojo arkivyskupo paskyrimą. Beje, kardinolas A. J. Bačkis liko Vilniaus arkivyskupu emeritu. Tai niekaip nepakeitė jo, kaip Šventosios Romos Bažnyčios kardinolo, statuso.


Šlovink Jį ir gyvensi Jame

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai Paskutinės vakarienės metu Judas Iskarijotas, nebedvejodamas pasuko Kristaus išdavystės keliu ir, atverdamas širdį šėtonui, sudegino savojo išganymo vilties tiltą, jungiantį žmogaus ir Dievo širdžių krantus, prabilo tiesakalbis Jėzus, asmeniniu pavyzdžiu paliudydamas, kad nevalia kiaulėms mesti perlų, nes jų turinys gali būti šventvagiškai paniekintas (plg. Mt 7, 6). Akivaizdu, kad piktoji dvasia, kaip juoda dėlė įsisiurbusi į Judo vidų ir piktdžiugiškai šėldama dėl sumedžioto nekasdienio laimikio, trukdė Jėzui išlieti savo širdį Tėvo bei Jo mokinių akivaizdoje. Todėl tik dingus Judui, Jis galėjo atviriausiai tarti žodžius (žr. Jn 13, 31–32), kurių tiesa pranoksta kiekvieno žmogaus mąstymo ribotumą bei vaizduotės spalvingumą, nes Žmogaus Sūnaus šlovinimo viršūnė pasiekiama ne ant žemės paviršiaus, o ten, kur nebėra jos traukos jėgų, kurios maldininkui, pavyzdžiui, įkopusiam į kalnus ir pakerėtam jų viršukalnių bei saulėlydžio žaismo, užsimiršusiam bei pernelyg prisiartinusiam prie skardžio briaunos, galėtų grasinti gyvybės netekties pavojumi.


Didžioji Lietuvos negalia

Gintaras Visockas

Prieš keletą dienų teko dalyvauti „Laisvosios bangos“ radijo laidoje, kur buvo diskutuojama apie vieną didžiausių Lietuvos valstybės bėdų – trūksta politikų, kurie būtų ir populiarūs, o įtakingi, ir korupcijai, nomenklatūrai bei nusikalstamumui nebijotų mesti rimto iššūkio, išmanytų, kaip tai padaryti. Žurnalisto Audriaus Antanaičio vestoje radijo laidoje tiek politologas Gintaras Ronkaitis, tiek Europos centro muziejaus atstovas Gintaras Karosas, tiek šių eilučių autorius laikėsi nuomonės, jog valstybės padėtis – nepavydėtina. Valstybę kamuoja daug bėdų, o tų, kurie ne tik nebijotų, bet ir mokėtų imtis rimtų reformų, – vos vienas kitas. Net ir tie „vienas kitas“ drąsiųjų bei išmaniųjų politikų grupei priskirtini tik su išlygomis bei didelėmis abejonėmis.


Šv. Jurgis

Kun. dr. Žydrūnas Kulpys

Tradiciškai šv. Jurgio dieną į laukus išgenami gyvuliai, pradedama pavasarinė sėja.

Gera proga prisiminti Evangelijos žemdirbišką palyginimą apie sėjėją, kuriam besėjant, vieni grūdai nukrinta prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesa. Kiti grūdai krinta ant uolų, kur nedaug žemės. Jie greit sudygsta, nes neturi gilesnio žemės sluoksnio, bet saulei patekėjus, daigai nuvysta ir, neturėdami šaknų, sudžiūva. Kiti krinta tarp erškėčių. Erškėčiai išauga ir nusmelkia juos. Dar kiti nukrinta į gerą žemę ir duoda derlių: vieni šimteriopą grūdą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą. Jėzus užbaigia: Kas turi ausis, teklauso! Mt 13, 4–9.


Margaret Tečer religingumas

Mindaugas BUIKA

Margaret Tečer sūnus Markas
su žmona Sara laidotuvių dieną

Tikėjimas skirtas ne tik sekmadieniui

Neseniai mirusi buvusi Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Margaret Tečer buvo giliai religinga moteris. Jai buvo svetimas daugeliui šiuolaikinių šios lyties veikėjų būdingas feminizmas, sakralizuojantis ne meilę šeimai ir vaikams, bet karjerą „lipant per kitų galvas“ ir malonumus, nesibodint netgi negimusių kūdikių žudymo (abortų), jeigu jie trukdo tiems siekiams. Didžiąją Britaniją nuo 1979 iki 1990 metų valdžiusi ir esmingai atnaujinusi politikė, pradėdama savo, kaip vyriausybės vadovės, pareigas, padarė pareiškimą, kuris faktiškai buvo garsaus XII–XIII amžiaus vienuolio šv. Pranciškaus prasmingos maldos perfrazavimas: „Viešpats padarė mane savosios taikos įrankiu: kad ten, kur yra nesutarimas, mes neštume darną; ten, kur yra klaidos, neštume tiesą; kur yra abejonės, neštume tikėjimą; ten, kur yra nusivylimas, neštume viltį“. Šiomis nuostatomis ji vadovavosi, priklausydama vadinamajam triumviratui, kurį sudarė popiežius Jonas Paulius II, Jungtinių Valstijų prezidentas Ronaldas Reiganas ir premjerė M. Tečer, esmingai prisidėjusiam prie sovietinio komunizmo blogio imperijos sunaikinimo, šaltojo karo užbaigimo ir Europos suvienijimo. Šia tvirta veikla Vakaruose buvo gerokai susilpninta (nors galutinai nepalaužta) vadinamųjų „naudingų idiotų“ politinė dermė, kuria sumaniai iki tol naudojosi lenininė, stalininė, brežnevinė, maoistinė propaganda pasaulinės ekspansijos reikmėms.


Lenkijoje – aukščiausia pasaulyje popiežiaus Jono Pauliaus II statula

Popiežiaus Jono Pauliaus II
statula Čenstakavoje

Aukščiausia pasaulyje velionio popiežiaus Jono Pauliaus II statula balandžio 13-ąją buvo atidengta Lenkijoje, Čenstakavos mieste, pagrindiniame šios šalies katalikų piligriminių kelionių centre. Balta statula, kuria pagerbiamas iš šios itin katalikiškos šalies kilęs pontifikas, miręs 2005 metais, vaizduoja Joną Paulių II ištiesusį rankas, su auksiniu kryžiumi ant kaklo. Ji sveria 10 tonų ir yra 13,8 metro aukščio – didesnė negu Čilėje esanti 12 metrų aukščio lenko Popiežiaus statula. Šio projekto sumanytojas ir mecenatas – Lešekas Lysonas. Naujoji statula sudaro didelį kontrastą aplink ją išsidėsčiusiam miniatiūrų parkui, kuriame vaizduojamos įvairios šventosios vietos, tokios kaip Lurdo šventovė Prancūzijoje. L. Lysonas buvo susitikęs su būsimuoju popiežiumi Karoliu Voityla praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, prieš jį išrenkant Katalikų Bažnyčios vadovu 1978 metais.


Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos vyskupai aplankė Telšių vyskupų rezidencijas

Lietuvos ir Lenkijos vyskupų konferencijų komisijos susitikimas balandžio 16–18 dienomis Telšių vyskupijoje švenčiant Tikėjimo metus ir Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų bei Telšių vyskupijos kunigų konferencija

Kan. Andriejus Sabaliauskas

Svečiai prie pirmosios
Žemaičių vyskupijoje Šv. Aleksandro
bažnyčios Varniuose

Balandžio 16–18 dienomis Telšių vyskupijoje lankėsi ir savo išvykstamąjį posėdį turėjo dvišalė Lenkijos ir Lietuvos vyskupų konferencijų komisija. Telšių vyskupijoje tomis dienomis lankėsi Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs, Elko vyskupas Jerzy Mazyr SVD (pirmininkas iš Lenkijos pusės), Drohičino vyskupas Antoni Pacyfik Dydycz OFM Cap, Lomžos vyskupas augziliaras Tadeusz Bronakowski, kun. Pawel Naumowicz MIC (Lenkijos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolijos provincijolas), Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila (pirmininkas iš Lietuvos pusės), kun. Marius Rudzinskas (Marijampolės Pal. Jono Pauliaus II parapijos klebonas).


Apie klebonavimą išskirtinio stiliaus bažnyčią turinčioje parapijoje

Rietavo Šv. arkangelo Mykolo
bažnyčios klebonas
kun. Antanas Gutkauskas

Turbūt yra kunigų, kuriems labiau norėtųsi darbuotis prestižinėse parapijose, nes ten daugiau parapijiečių, jaunimo. Tai padeda labiau išvystyti įvairią veiklą, rinkliavų metu daugiau surenkama piniginių lėšų. Be to, patogioje geografinėje vietoje esanti bažnyčia, kai ji dar garsi savo istorine praeitimi, architektūros savitumu, pritraukia daugiau maldininkų, turistų, ir pačiam klebonui turbūt maloniau darbuotis parapijoje, kurioje stovi iškili ir didinga šventovė. Viena iš tokių bažnyčių yra Telšių vyskupijos Žemaičių Kalvarijos dekanato Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Tai – didinga mūrinė dvibokštė neoromaninio stiliaus šventovė, Rietavą valdžiusių didikų (kunigaikščių) Mykolo Kleopo ir Irenėjaus Oginskių istorinis, kultūrinis bei dvasinis palikimas su autentiškomis iš anų laikų išlikusiomis vertybėmis, kurios yra saugomos ne tik Bažnyčios, bet ir valstybės. Nuo 2009 metų rugpjūčio Rietavo parapijos klebonu dirba kun. Antanas Gutkauskas. Tai – antroji jo klebonavimo vieta. Šiandien ir kalbamės su Rietavo klebonu.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija