Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Kardinolo Stanislawo Dziwiszo vertinimai

Mindaugas BUIKA

Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislawas Dziwiszas rūpinasi palaimintojo Jono Pauliaus II kanonizacija

Tinkamas konklavos pasirinkimas

Pastaruoju metu tarptautinėje žiniasklaidoje yra nemažai paskelbta popiežių Pranciškų rinkusios konklavos dalyvių naujojo Šventojo Tėvo darbų vertinimų, lyginimo su buvusiais popiežių Benedikto XVI ir palaimintojo Jono Pauliaus II pontifikatais. Ateinantį sekmadienį Kauno arkivyskupijos didžiosios šventės – Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Arkikatedros Bazilikos 600 metų jubiliejaus ir palaimintojo Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje 20-mečio – minėjimo proga, dalyvaujant dar popiežiaus Benedikto XVI paskirtajam atstovui Krokuvos (Lenkija) arkivyskupui kardinolui Stanislawui Dziwiszui, norisi plačiau supažindinti su šio šiemet kunigystės 50-metį mininčio ganytojo spaudoje pasirodžiusiais minėtųjų Visuotinės Bažnyčios įvykių vertinimais, kadangi kardinolas S. Dziwiszas, kuriam balandžio 27 dieną sukako 74 metai, beveik keturis dešimtmečius buvo popiežiaus Jono Pauliaus II (ir jam einant Krokuvos arkivyskupo kardinolo Karolio Wojtylos pareigas) asmeninis sekretorius, todėl gerai žino padėtį Vatikane. Jis yra palaimintojo Jono Pauliaus II tolesnės kanonizacijos bylos, apie kurios eigą dabar nemažai rašoma, skatintojas. Neseniai duotame interviu italų laikraščiui „La Stampa“, kardinolas S. Dziwiszas pabrėžė įsitikinimą, kad popiežius Pranciškus darys tą patį, ką darė Jonas Paulius II: „griaus sienas, kiekvienam atvers Bažnyčios duris, artins pasaulį prie Dievo“. Ganytojas pripažino, kad kovą vykusios konklavos pasirinkimas buvo tinkamas, kadangi naujasis Šventasis Tėvas, dar būdamas Argentinos sostinės arkivyskupu kardinolu Chorche Mariju Bergolju, kalbėjo „neturto kalba“, ir ši charizma Bažnyčiai dabar labai reikalinga. Jis priminė, kad būtent Jonas Paulius II tuometinį jėzuitų kunigą Ch. Bergolją 1992 metais paskyrė vyskupu, 2001-aisiais pakėlė kardinolu ir jie abu stengėsi „statyti tiltus“ netgi priešiškumo tikėjimui aplinkoje. Anot kardinolo S. Dziwiszo, netgi popiežiaus Pranciškaus komunikavimo būdas yra panašus į palaimintojo Jono Pauliaus II: „Jis gerbia protokolą, bet mėgsta kalbėti „ne iš raštelio“, naudoja tiesioginę ir aiškią kalbą, kas jį daro dar mėgiamesnį“.

Dievo naujumas nėra laikinas

Mindaugas BUIKA

Suteikęs Sutvirtinimo sakramentą ir palinkėjęsDievo ramybės, Šventasis Tėvas kiekvieną sutvirtintąjį pabučiuodavo

Tikėjimo metų įvykis

Praėjusį sekmadienį popiežiaus Pranciškaus atliktas iškilmingas Sutvirtinimo sakramento, kaip Šventosios Dvasios ženklo, suteikimas buvo iš anksto numatytas Tikėjimo metų programos renginys. Buvo patvirtinta, kad šią, dar valdant popiežiui Benediktui XVI parengtą programą naujasis Šventasis Tėvas įgyvendins.

Sutvirtinimo sakramento teikimo šventėje balandžio 28 dieną Šv. Petro aikštėje vėl dalyvavo neįprastai gausi šimtatūkstantinė tikinčiųjų minia, įskaitant apie 70 tūkstančių jaunų žmonių iš visos Italijos ir užsienio, kuri šiemet priėmė ar dar priims šį sakramentą. Tikintieji buvo atvykę su savo draugais, artimaisiais, katechetais bei dvasiniais vadovais kunigais, patvirtindami tikėjimo jaunatviškumą ir entuziazmą, sakė renginį organizavusios Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas italas arkivyskupas Salvatore Fisichella.

Motinų maldų galia

Kun. Vytenis Vaškelis

„Paukšte baltasparne, ankstyvą rytą skelbianti, neužmiršk mūsų, likusių pavydo, kivirčų ir išdavysčių balose. (...) O ant kalno, kur girios ošia, kur vilties papartis augina žiedą, ne kiekvienas užlips, bet Tu giesmėmis vis šauk rytą ir vakarą, kad neatsiliktume, kad nepamestume kelio į Širdį“, – tokiomis eilėmis, skirtomis motinai, išliejo savo jausmus poetė Marija Macijauskienė. O Šventoji Dvasia, nematomo balandžio grakščiu sparnų mostu nusileidžianti ant visų tikinčiųjų, liek malonių lietų, ypač ant tų motinų, kuriose užsimezgė naujos gyvybės pradas, idant jos suvoktų, kad tai, kas dabar yra jų viduje, didingiausiojo Dievo yra numatyta būti ne tik Žemėje, bet ir Danguje. Žmogaus gyvybė per prasidėjimo momentą „startavusi“ motinos įsčiose yra šaukiama egzistencinį finišą pasiekti žemiško gyvenimo pabaigoje, kai asmuo savo paskutiniuoju atodūsiu visiems Dievo planams pareikš: „Fiat“ – „tebūnie“ – taip, Viešpatie, kaip Tu nori, ir tada, peržengus mirties slenkstį, paaiškės galutinis jo likimas.