Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Pristatė psalmių, romansų ir giesmių rinkinius

Romas BACEVIČIUS

Chorvedys, pedagogas, vargonininkas, kompozitorius Pranas Jurkonis pasakoja apie savo kūrybą

Sesuo Celina sakė, kad giedamas Dievo žodis turi gilią prasmę

Apie P. Jurkonio kūrybą pasakoja prof. dr. Darius Kučinskas

Prano Jurkonio sukurtas psalmes Šv. Jurgio bažnyčioje giedojo Kauno sakralinės mokyklos chorai „Pastoralė“ ir „Giesmė“. Centre – renginio vedėja ir dirigentė Nijolė Jautakienė

Balandžio 28-ąją, sekmadienį, Kaune, Šv. Jurgio bažnyčioje, po šv. Mišių, kurias aukojo kun. Paulius Bytautas OFM, vyko gražus ir prasmingas renginys – dviejų knygų pristatymas. Tik tos knygos – ne poezija, proza ar atsiminimai, o psalmių su natomis rinkinys „Prisilietimai“ (2012) ir „Dainos, romansai, giesmės“ (2013). Šių rinkinių autorius – žymus Lietuvos chorvedys, pedagogas, vargonininkas, ilgametis dainų švenčių dirigentas, kompozitorius Pranas Jurkonis, neseniai šventęs 75 metų jubiliejų. Bažnyčioje vykusioje sakralinės muzikos valandoje skambėjo daugiau kaip dešimt pagal šio autoriaus muziką sukurtų psalmių ir giesmių. Jas giedojo Kauno sakralinės mokyklos chorai „Pastoralė“ (vadovė ir direktorė Nijolė Jautakienė) ir „Giesmė“ (vadovė Salvinija Jautakaitė-Hargreaves), chormeisteriai Reda Dapšauskienė, Vilimas Morkūnas, Irena Semėnaitė, koncertmeisteriai Dalia Krunglevičienė, Dileta Kubilienė, Greta Drenseikaitė ir Egidijus Bavikinas.

Renginį vedusi N. Jautakienė ragino visus giedoti kartu ir giesmėmis atgaivinti tikėjimą. Ji sakė, kad mums trūksta švelnių, Dievo vardą garbinančių kūrinių.

Kaip renginyje sakė sesuo Celina, giedamas Dievo žodis turi gilią prasmę ir džiaugėsi, kad P. Jurkonis išdrįso imtis sukurti melodijas psalmėms. Iš tiesų vargonininkams būna labai sunku surasti, kas galėtų pagiedoti psalmes, o dabar, turint rinkinį „Prisilietimai“, to galės imtis kiekvienas giedantis kolektyvas.

Kauno Technologijos universiteto muzikos katedros vedėjas prof. dr. Darius Kučinskas pastebėjo, kad P. Jurkonio kūryba kilstelėjo visus aukštyn, ir teigė, kad jis yra vienas iš tų žmonių, ant kurio pečių ištisus sovietinės okupacijos dešimtmečius laikėsi ir buvo puoselėjama lietuviška daina, gaida ir žodis. Profesorius paminėjo, kad P. Jurkonis gimė Dzūkijoje, Mizarų kaime. Jo motina Juzė Jurkonienė buvo talentinga liaudies dainininkė, mokėjusi daugiau kaip 600 dainų. Jos padainuotų dainų-dainelių pagrindu prof. Juozas Balčikonis sudarė ir išleido viso krašto dainų knygą „Druskininkų dainos“. Galbūt todėl ir Prano gyvenimas susietas su daina. P. Jurkonis yra įgijęs du aukštojo mokslo diplomus: 1961 metais baigė Vilniaus Valstybinį pedagoginį institutą, muzikos specialybę, o 1970 metais – Valstybinės konservatorijos chorų dirigento specialybę. Jo mokytojai buvo žymūs Lietuvos muzikai-chorvedžiai – prof. Antanas Jozėnas ir doc. Hermanas Perelšteinas. Baigęs studijas Vilniuje, P. Jurkonis daugiau nei dešimt metų dirbo Anykščiuose – dėstė muzikos ir vidurinėse mokyklose muziką, vadovavo chorams. 1971 metais prof. Petro Bingelio pakviestas atvyko į Kauną ir pradėjo dirbti Kauno valstybinio choro chormeisteriu. Nuo tada jau daugiau kaip 40 metų darbuojasi ir gyvena Kaune. Čia irgi subūrė ne vieną chorą, vadovavo ne vienam ansambliui, su meno kolektyvais laimėjo daug apdovanojimų, išvažinėjo ne tik gimtąją Lietuvą, Europą, bet ir platesnį pasaulį – su chorų ir ansamblių koncertais aplankyta Japonija, Kinija, Šiaurės ir Pietų Amerika, Afrika, Australija. Dirbdamas Kaune P. Jurkonis vadovavo „Kanklių“, „Perkūno“, „Prisikėlimo“, Alytaus ansamblio „Dainava“ chorams, ansambliams „Nemunas“, „Verpstės“. Šiuo metu vadovauja chorams „Židinys“ ir „Gauda“, tačiau vieni reikšmingiausių chorvedžio P. Jurkonio nuopelnai Kaunui ir Lietuvai yra jau Nepriklausomybės metais suburti du nauji chorai, tapę svarbiais kultūrinio gyvenimo dalyviais, – Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios choras „Prisikėlimas“ ir Lietuvos Tremtinių ir politkalinių choras-ansamblis „Gimtinė“. Greta chorų vadovo veiklos P. Jurkonis yra žinomas kaip kompozitorius. Jo kūrybą sudaro daugiau kaip 200 originalių kompozicijų, harmonizuotų, aranžuotų liaudies dainų, giesmių.

Pasak. prof. dr. D. Kučinsko, pradėjęs lyg nejučiomis kurti melodijas psalmėms, atskiras giesmes, P. Jurkonis nepajuto, kaip susikaupė nemažas pluoštas natomis išmargintų lapų. Tai – originalios kompozicijos chorams a cappella ir su fortepijono pritarimu, romansai, Lietuvoje susibūrusių visuomeninių organizacijų himnai, harmonizuotos liaudies dainos ir Lietuvos partizanų dainos. Beveik visi P. Jurkonio kūriniai buvo atlikti įvairiomis progomis Lietuvoje, o kai kurie – ir užsienyje. Dalis P. Jurkonio kompozicijų jau sugulė į natų leidinius „Atliepiamosios psalmės“, „Prisilietimai“, „Dainos, romansai, giesmės“.

„Ne viena diena ir ne savaitė kankino autorių siekiant grakščios kūrinio formos, tyro skambesio, darnaus ir prasmingo žodžio ir garso sutarimo. Ir šiandien atliekant ar klausant P. Jurkonio kompozicijų širdyje yra gera bei ramu – tai tikro menininko sielos kalba, trykštanti iš gimtosios žemės klodų ir atliepianti mūsų protėvių dainas, – sakė prof. dr. D. Kučinskas. – Nebijokime drąsiai pasakyti, kad Pranas Jurkonis yra talentingas kompozitorius. Jo kūriniai išsiskiria ypatingu nuoširdumu, natūralumu ir puikiu chorinės faktūros išmanymu. Ypač reikšmingos Lietuvos muzikinei kultūrai yra jo aranžuotos ir harmonizuotos Lietuvos partizanų dainos. Jos rodo pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę ir tęsia tauriausias mūsų dainuojančios tautos tradicijas. Lygiagrečiai labai svarbią vietą užima religinės giesmės, psalmės. Čia geriausiai atsiskleidžia kompozitoriaus talentas perteikti žodžio prasmę, minties potekstę, subtilų jausmo krustelėjimą“.

Beje, už nuopelnus puoselėjant Lietuvos muzikinę kultūrą P. Jurkonis pelnė ne vieną apdovanojimą. Reikšmingiausias – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžius.

Paskutiniam tą dieną renginyje atliktam kūriniui – dainai „Gimtinė“ – dirigavo pats P. Jurkonis, o šios dainos žodžius parašė jo kraštietė Aldona Kairaitienė, Intos lagerio kalinė, paprašiusi parašyti muziką jos dainoms. Gaila, kad nors P. Jurkonis jos prašymą įvykdė, bet A. Kairaitienė nespėjo dainų išklausyti – neseniai iškeliavo Amžinybėn.

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“