2013 m. gegužės 10 d.    
Nr. 19
(2043)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Paminėtas Kauno Arkikatedros jubiliejus ir palaimintasis Jonas Paulius II

Popiežiaus ypatingasis pasiuntinys
Krokuvos arkivyskupas kardinolas
Stanisławas Dziwiszas sveikinasi
su iškilmėse dalyvavusiu premjeru
Algirdu Butkevičiumi ir jo žmona

Arkikatedros 600 metų jubiliejaus
atminimo lenta (prof. C. Dźwigajus)
prie pagrindinių bažnyčios durų

Jono Pauliaus II atvaizdas
(dailininkas Virginijus Kašinskas)
Arkikatedros šoniniame altoriuje.
Apačioje – relikvijorius (autorius –
prof. Czesławas Dźwigajus, Krokuva)
su palaimintojo relikvija

Šv. Mišių koncelebracijai vadovauja
Popiežiaus ypatingasis pasiuntinys
kardinolas Stanisławas Dziwiszas
(centre), kairėje – Kauno
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ,
dešinėje – apaštališkasis nuncijus
arkivyskupas Luigi Bonazzi, už jų –
mons. Adolfas Grušas ir kun. Jacek
Paszenda SDB

Popiežiaus Pranciškaus laišką
Krokuvos arkivyskupui kardinolui
S. Dziwiszui skiriant jį
ypatinguoju pasiuntiniu,
perskaitė prel. prof. dr. Vytautas
Steponas Vaičiūnas. Kairėje –
vyskupas Juozas Preikšas

Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos
vyskupai eina švęsti Eucharistijos.
Kairėje – prezidentė Dalia Grybauskaitė,
toliau gieda Kauno valstybinis choras,
vadovaujamas prof. Petro Bingelio

Kardinolas ir vyskupai
aplankė Švenčiausiojo
Sakramento koplyčią ir kardinolo
Vincento Sladkevičiaus kapą

Drauge su gausiai susirinkusia
tikinčiųjų bendruomene pamaldose
dalyvavo Seimo pirmininkas Vydas
Gedvilas, europarlamentaras
prof. Vytautas Landsbergis,
ministrai, Seimo nariai, savivaldybių
merai, aukštųjų mokyklų rektoriai

Gegužės 4-osios šeštadienį Kaune pradėtas minėti Arkikatedros 600 metų jubiliejus ir 20 metų sukaktis, kai ją ir kitas šventoves Lietuvoje, jos žmones aplankė 1993 metų rugsėjo pradžioje viešėjęs pal. Jonas Paulius II. Kaune šia proga sulaukta į iškilmes atvykusio ypač garbingo svečio – dar popiežiaus Benedikto XVI paskirto ypatingojo pasiuntinio, Krokuvos arkivyskupo kardinolo Stanisławo Dziwiszo, buvusio ilgamečio Jono Pauliaus II asmeninio sekretoriaus.

Vidudienį Vilniaus oro uoste kardinolą S. Dziwiszą pasitiko apaštališkasis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Luigi Bonazzi, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Pirmąją iškilmių dieną Kaune surengtoje jubiliejaus paminėjimo konferencijoje kardinolas S. Dziwiszas skaitė pagrindinį pranešimą apie Jono Pauliaus II pontifikato sąsajas su Lietuva. Sekmadienį dalyvaujant Popiežiaus ypatingajam pasiuntiniui, Krokuvos arkivyskupui kardinolui S. Dziwiszui, apaštališkajam nuncijui Baltijos šalyse arkivyskupui L. Bonazzi, Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos vyskupams, kunigams, aukščiausiems Lietuvos bei Kauno miesto valdžios žmonėms, kauniečiams bei miesto svečiams, iškilminga Eucharistija Kauno Arkikatedroje bazilikoje buvo švenčiamas šios šventovės 600 metų jubiliejus. Jų pabaigoje palaimintas Jono Pauliaus II atvaizdas (dailininkas Virginijus Kašinskas) Arkikatedros šoniniame altoriuje bei relikvijorius (autorius – prof. Czesławas Dźwigajus, Krokuva) su palaimintojo relikvija ir Arkikatedros 600 metų jubiliejaus atminimo lenta (prof. C. Dźwigajus) prie pagrindinių šventovės durų.

Valandų liturgijos Vakarinė

Jubiliejaus paminėjimas pradėtas būsimų iškilmių dvasia jau alsavusioje Arkikatedroje Bazilikoje Valandų liturgijos iškilminga Vakarine. Giedojimui vadovavo kun. Vilius Sikorskis. Visus, atėjusius į Arkikatedrą, šią valandą pašvęsti Dievui, Jam dėkoti ir Jį šlovinti kvietė arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas. „Tu taip pat išrinktoji, tu renki tautą šlovinti Dievo darbų“, – sakė vysk. K. Kėvalas, pritaikydamas katedrai skelbtojo Dievo žodžio (1 Pt 2, 9–10) savo išrinktiesiems skirtus prakilnius apibūdinimus. Dievo Apvaizda lėmė, jog 1413 metais minėta kaip parapinė bažnyčia, šventovė per šešių šimtmečių istoriją išaugo į katedros, o vėliau – į didingą, Arkikatedros titulą turinčią šventovę. Pasak vysk. K. Kėvalo, ši šventovė – tarsi Nojaus arka, tarsi Sandoros palapinė, tabernakulis miesto vidury – Viešpats čia arti, čia spindi jo garbė. Tai – slenkstis, pro kurį žengiama į Dievo karalystės tikrovę, o šis jubiliejus – proga atnaujinti širdis, dėkoti Dievui už šią šventovę, Dievo duotą kaip didžiausią dovaną.

Minėjimas arkivyskupijos konferencijų salėje

Vėliau iškilmių dalyviai rinkosi į arkivyskupijos salę konferencijoje prisiminti sudėtingos, į garbingą 600 metų sukaktį atėjusios Kauno Arkikatedros istorijos, paminėti didžiojo Kristaus piligrimo pal. Jono Pauliaus II. Konferenciją vedė mons. Adolfas Grušas, šventinę nuotaiką skleidė merginų ansamblis „Pastoralė“ (vad. Nijolė Jautakienė) bei solistas Egidijus Bavikinas.

Konferencijos garbųjį prelegentą, per 40 tarnystės metų artimai pažinusį Joną Paulių II, kardinolą S. Dziwiszą, nuncijų arkivyskupą L. Bonazzi, Vilniaus arkivyskupą metropolitą G. Grušą, Kaišiadorių vyskupą Joną Ivanauską, LVK delegatą užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundą Putrimą, vyskupą K. Kėvalą, gausiai dalyvavusius kunigus, seseris vienuoles, visus dalyvius pasveikinęs arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius SJ atkreipė dėmesį, jog Arkikatedros jubiliejus sutampa su Žemaičių krikšto, užbaigusio Lietuvos ir Europos įkrikščioninimą, 600 metų jubiliejumi.

Arkikatedros didžiausias paveldas, pasak ganytojo, – žmonės, kurie per ilgus amžius joje meldė Dievo artumos ir globos. Ganytojas pasidalijo trumpu liudijimu apie gyvai įsiminusias jo paties maldos Arkikatedroje akimirkas gūdžiuoju sovietmečiu mėginant įstoti į Kauno kunigų seminariją. Ir šiandien Arkikatedroje, tarsi Horebo kalne, susitinkame su gyvuoju Dievu; didžiulis Dievo malonės įvykis buvo pal. Jono Pauliaus II apsilankymas joje. Arkivysk. S. Tamkevičius pakvietė intelektualiai ir dvasiškai praturtėti šioje konferencijoje minint įstabiąją šventovės istoriją ir jos jubiliejų.

Sveikinimo žodį taręs arkivysk. L. Bonazzi sakė, jog šios iškilmių dienos – tas laikas, kai Dievo šviesa spindi ypatingai. Nuncijus palinkėjo visiems pasiskonėti šių dienų šviesa, atsinaujinti dvasia, pabrėždamas, kaip miela ir brangu patirti kard. S. Dziwiszo, kuris tarnavo Bažnyčiai nuolat šalia pal. Jono Pauliaus II, liudijimą.

Istoriko žvilgsniu į turtingą Arkikatedros praeitį savo pranešime pažvelgė VDU Senato pirmininkas, šių metų nacionalinės premijos laureatas prof. Zigmas Kiaupa.

„Lietuvoje yra nedaug tokią ilgą istoriją turinčių visuomeninio ir valstybinio gyvenimo darinių, o Kauno Arkikatedrai tarp jų tenka ypatinga padėtis“, – sakė prof. Z. Kiaupa, paminėdamas, jog bažnyčia buvo statoma, atnaujinama, pertvarkoma visus 6 jos gyvavimo šimtmečius, tačiau svarbiausi čia dirbę žmonės – tarnavę, statę, kūrę, kaupę, tyrinėję jos istoriją. Bene pirmąją Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios istorijos apybraižą parašė vyskupas Motiejus Valančius. Tikras bažnyčios ir parapijos tyrimų proveržis matomas pastaruoju metu. Pabrėžęs, jog bažnyčios pastato statyba užtruko, – baroko grožiu ji nušvito tik XVIII amžiaus antrojoje pusėje, prof. Z. Kiaupa daugiau dėmesio skyrė šios bažnyčios telkiamai tikinčiųjų bendruomenei. Bažnyčia buvo jiems dvasinio gyvenimo atrama, jungiantis pradas. Kauno parapinė bažnyčia, jos kunigai buvo svarbus viso viešojo gyvenimo veiksnys. Arkikatedra gyveno vienu ritmu su tikinčiaisiais, su Lietuvos visuomene nuo pat valstybės įkūrimo 1918 metais. Slogiausias jos istorijos laikotarpis – sovietmetis. 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasak istoriko, prasidėjo naujas Lietuvos visuomenės ir Katalikų Bažnyčios gyvavimo tarpsnis. Kauno Arkikatedra, nuo 1991 metų Kauno metropolijos svarbiausia šventovė, yra viena iš svarbiausių Kauno ir visos Lietuvos ne tik dvasinės traukos, bet ir visuomeninio, tautinio, valstybinio gyvenimo centrų.

Išsamų pranešimą konferencijoje apie pal. Jono Pauliaus II sąsajas su Lietuva perskaitė visus lietuviškai katalikiškuoju „Garbė Jėzui Kristui“ pasveikinęs Krokuvos arkivyskupas kardinolas S. Dziwiszas, išsakydamas savo džiaugsmą, jog antrą kartą galėjo apsilankyti Lietuvoje ir pirmą kartą viešai – žodžiais, subrandintais širdyje, – prabilti jam brangioje mūsų žemėje (visą pranešimą spausdinsime kitame numeryje).

Kardinolas S. Dziwiszas atsakė į konferencijos dalyvių klausimus, pasidalydamas gyvai patirtomis tarnavimo bendrystės su pal. Jonu Pauliumi II akimirkomis. Svečias papasakojo apie sukrečiančius išgyvenimus, kai buvo pasikėsinta į Jono Pauliaus II gyvybę, jo kilnumą atleidžiant piktadariui, pabrėžta jo nesitaikstymo su marksizmo, besikėsinusio pavergti žmogaus protą ir užkariauti visą pasaulį, politika. Jonas Paulius II apibūdintas kaip mistikas, maldos žmogus, tikras ir autentiškas, sykiu – nepaprastos ramybės, kurios nuolat sėmėsi iš įsiklausymo į Dievo valią (mėgstamiausia buvo malda Šventajai Dvasiai). Kardinolas S. Dziwiszas kaip gerąją žinią šių dienų pasauliui iškėlė Dievo gailestingumą, kurio apaštalai buvo šv. Faustina ir Jonas Paulius II, papasakojo apie Dievo Gailestingumo šventovę Lagievnikuose, kurią kasmet aplanko apie 2 mln. piligrimų.

Į klausimą apie Jono Pauliaus II pradėtą evangelizacijos misiją pokomunistinėse šalyse, kad jos rodytų gerą pavyzdį kitoms Vakarų Europos šalims, kardinolas sakė, jog moralės dalykų srityje jaučiamas stiprus spaudimas iš Vakarų šalių, kur kartais teigiama, jog laisvės yra per mažai, jeigu... gerbiama gyvybė, nedaromi abortai. Lenkija nepasiduoda spaudimui įteisinti, pavyzdžiui, homoseksualų santuokas, nors kitose šalyse tai vyksta – tiesiog skandalingu, sveiku protu nesuvokiamu kardinolas pavadino neseną Prancūzijos sprendimą įteisinti vienalytes santuokas bei leidimą joms įsivaikinti. Pasak kard. S. Dziwiszo, tai – ne vien tikėjimo, bet natūralios prigimties klausimai, todėl žmogus, net ir netikintis, turi laikytis to, kas įrašyta jo prigimtyje.

Paklaustas apie dovanojamą Kauno Arkikatedrai pal. Jono Pauliaus II relikviją, relikvijų gerbimą, kard. S Dziwiszas sakė, jog visas pasaulis nori ją turėti. Relikvijos buvo gausiai paplitusios pirmaisiais krikščionybės amžiais. Šventieji savo gyvenimu stengėsi atspindėti Dievo šventumą, tad gerbdami relikvijas atiduodame garbę pačiam Dievui. Popiežiaus pasiuntinys patvirtino, jog yra daug liudijimų apie Jono Pauliaus II šventumą. Jau po pasikėsinimo į jo gyvybę gydytojai išsaugojo kraujo iš peršautų drabužių, nujausdami, jog tai būta neeilinio žmogaus. Rengiantis beatifikacijai Benedikto XVI sprendimu relikvijoms nebuvo imtos kūno dalys. Gydytojų dėka turimos ir gerbiamos kraujo relikvijos (paimtos Popiežiaus mirties dieną).

Šventinis sekmadienis

Gegužės 5-osios sekmadienį škilmių Eucharistijai Arkikatedroje Bazilikoje vadovavo popiežiaus ypatingasis pasiuntinys, Krokuvos arkivyskupas kardinolas S. Dziwiszas, koncelebravo nuncijus arkivyskupas L. Bonazzi, Elko vyskupas Jerzy Mazur bei Gardino vyskupas Aleksandras Kaškevičius, Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius SJ, Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, vyskupai emeritai Juozas Žemaitis MIC, Juozas Preikšas, Juozas Matulaitis bei Lietuvos kunigai.

Drauge su visa gausiai susirinkusia tikinčiųjų bendruomene pamaldose dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, kiti Seimo ir Vyriausybės nariai, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas bei kiti valdžios žmonės, švietimo institucijų vadovai, bažnytinių organizacijų atstovai. Giedojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas prof. Petro Bingelio. Iškilmes tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija ir „Marijos radijas“.

„Arkikatedros 600 metų jubiliejus ir Jūsų Eminencijos malda, šv. Mišių auka, ganytojiškasis žodis ir apaštališkasis palaiminimas tegul įkvėps mus būti gerais Kristaus mokiniais pagal Jono Pauliaus II ir popiežiaus Pranciškaus pavyzdį“, – kreipdamasis į kardinolą S. Dziwiszą sakė Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius, dėkodamas už dalyvavimą ir dovanojamą Arkikatedrai pal. Jono Pauliaus II relikviją bei prašydamas vadovauti liturgijai. Kauno arkivyskupas pabrėžė, jog Lietuvos tikintieji nuo pat išrinkimo labai gerbė ir mylėjo popiežių Joną Paulių II, kuris 1993 metais aplankė Arkikatedrą, ilgus amžius ir ypač sovietmečiu, tikėjimo persekiojimo metais, buvusią Kauno tikinčiųjų širdimi ir siela, – tad švenčiamas 600 metų jubiliejus yra ypač brangus.

Prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas perskaitė popiežiaus Pranciškaus laišką Krokuvos arkivyskupui kardinolui S. Dziwiszui skiriant jį ypatinguoju pasiuntiniu, kad atstovautų Romos popiežiui ir perduotų jo meilę Kauno Bažnyčios bendruomenei jos Arkikatedros jubiliejaus iškilmėse.

„Atvežu jums jo ypatingą palaiminimą bei jo maldos už Kauno arkivyskupiją ir visą Bažnyčią Lietuvoje dovaną. Atvežu taip pat ir Krokuvos Bažnyčios sveikinimus ir maldos dovaną. Atvežu tas dovanas nuo šventojo vyskupo ir kankinio Stanislovo bei šventosios karalienės Jadvygos, kurių relikvijos ilsisi Vavelio katedroje, kapų. Seseriška, kiek vyresnė už jus Krokuvos Bažnyčia džiaugiasi jūsų jubiliejumi“, – švenčiant Žodžio liturgiją savo homilijoje sakė kardinolas S. Dziwiszas. Šis jubiliejus, kaip sakė garbingasis svečias, veda į dar gilesnę tikrovę: Bažnyčios statybos pagrindas yra pats Jėzus Kristus, o ją sudaranti bendruomenė – gyvieji akmenys, turintys atsakomybę už Bažnyčios šventumą, už Jėzaus Evangelijos ir vilties liudijimą pasauliui. Ypatingas tikėjimo liudytojas šiuolaikiniame pasaulyje buvo palaimintasis popiežius Jonas Paulius II, kuris savo ganytojiškąja širdimi, ypač apaštališkomis kelionėmis, stengėsi apimti visų žemynų ir tautų Kristaus mokinius. „Ar bereikia sakyti, kokia artima jo širdžiai buvo Lietuva? Tą artumą jis išgyveno dar Krokuvoje, karalių mieste, ištisus amžius išlaikiusiame glaudžius ryšius su Lietuva. Jis buvo išauklėtas pagal šias tradicijas. Jam buvo artimas jūsų krašto, keliasdešimčiai metų netekusio laisvės ir nepriklausomybės, likimas. Lietuvai visuomet buvo vietos Popiežiaus maldoje. O kai išmušė laisvės valanda, jis atvyko pas jus, kad sustiprintų savo brolių ir seserų tikėjimą“, – sakė ypatingasis Popiežiaus pasiuntinys, kviesdamas Bažnyčios ir lietuvių tautos rūpesčius pavesti Dievui palaimintojo Jono Pauliaus II užtarimu. Kardinolas S. Dziwiszas sakė, kad Kauno Arkikatedros jubiliejus švenčiamas Tikėjimo metais. „Kelių popiežių iš eilės – Jono Pauliaus II, Benedikto XVI ir Pranciškaus – visi esame kviečiami pagilinti ir atgaivinti savo tikėjimą, tačiau taip pat ir dalytis savo tikėjimu su kitais. Negalime likti abejingi situacijai daugelio mūsų laikmečio žmonių, kurie, palytėti sekuliarizmo ideologijos, gyvena taip, tarsi Dievo nebūtų, tarsi Jis neturėtų jiems ko pasakyti, tarsi galėtų išsigelbėti, išgelbėti savo likimą vieni patys. Šiuolaikinės Bažnyčios programa yra naujosios evangelizacijos programa“, – teigė svečias iš Krokuvos.

Žodžio liturgija baigta malda už Bažnyčią, taip pat ir už Bažnyčią Lenkijoje, Kauno arkivyskupiją, Lietuvos ir pasaulio tautų bendriją, Dievui pavestos šeimos, jaunimas, mokytojai ir ypač motinos tą sekmadienį švenčiant Motinos dieną.

Pradedant Aukos liturgiją atnašų procesijoje buvo nešama Jono Pauliaus relikvija (nešė relikvijoriaus fundatoriai ponai Karčiauskai), Dievo Motinos ikona – dovana kardinolui S. Dziwiszui (nešė Jono Pauliaus atvaizdo fundatoriai ponai Vaicekauskai), Jono Pauliaus II dėvėta moceta, kurią Arkikatedrai dovanojo kardinolas S. Dziwiszas, bei liturginis drabužis – Kauno miesto dovana Arkikatedrai.

Iškilmių pabaigoje Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius visiems linkėjo išsinešti iš šių iškilmių džiugią nuotaiką, labiau pastebėti gražius dalykus savo tėvynės ir Bažnyčios gyvenime, turėti daugiau vilties, taip pat nuoširdžiai padėkojo Šventojo Tėvo pasiuntiniui, vyskupams, valdžios atstovams, prof. Czesławui Dźwigajui, dailininkui Virginijui Kašinskui, rėmėjams, Kauno valstybiniam chorui, transliacijas rengusioms Lietuvos televizijai bei „Marijos radijui“, Kauno paslaugų verslo mokyklai bei Šv. Ignaco kolegijai už Arkikatedros papuošimą, pamaldų tvarką palaikiusiems jauniesiems savanoriams, visiems iškilmių dalyviams.

Arkikatedroje susirinkusi bendruomenė nuoširdžiais plojimais padėkojo popiežiaus pasiuntiniui kardinolui S. Dziwiszui, pasveikindama jį artėjančio kunigystės 50 metų jubiliejaus ir vardo dienos proga.

Lietuviškai „ačiū“ taręs kardinolas S. Dziwiszas užbaigdamas palinkėjo, kad šis jubiliejus būtų naujas etapas jos istorijoje, nauja tikėjimo paskata, pažadėjo meilę ir dėkingumą bei nuaidėjusių plojimų aidą perduoti jį siuntusiam Šventajam Tėvui Pranciškui. Visiems susirinkusiems Popiežiaus pasiuntinys kardinolas S. Dziwiszas suteikė apaštališkąjį palaiminimą.

Pavakare kardinolas S. Dziwiszas aplankė pal. Jono Pauliaus II relikviją jau saugančią ir gerbiančią Gerojo Ganytojo bažnyčią Kaune, tarė jautrų ganytojišką žodį jaunimui čia švenčiamoje Žodžio liturgijoje. „Dievas yra meilė ir ta meilė gali visiškai patenkinti žmogaus širdies troškimus“, – sakė, paakindamas tikrosios meilės mokytis iš Dievo meilės vardo ir veido – Jėzaus, – sykiu iškeldamas ypatingą Jono Pauliaus II meilę jauniems žmonėms – pasaulio ir Bažnyčios ateičiai. Kaip sakė kardinolas, Jono Pauliaus II sielovadinio darbo prioritetas visuomet buvo jaunimas. „Taip buvo Krokuvoje, taip buvo ir Romoje, – teigė kardinolas S. Dziwiszas. – Jau pontifikato pradžioje jis pavadino jaunimą Bažnyčios viltimi, savo viltimi. Įsteigė Pasaulines jaunimo dienas, norėdamas atjauninti Bažnyčios veidą, parodyti jauniesiems krikščionims, kad jie yra ne vieni, kad jų daug visuose pasaulio kampeliuose, kad nuostabu ir prasminga būti nukryžiuoto ir prisikėlusio Viešpaties mokiniu. Daugeliui iš jūsų, brangūs jaunieji draugai, pagrindinis krikščioniškas pašaukimas bus santuoka ir šeima. Bažnyčiai reikia sveikų ir šventų santuokų, reikia sveikų ir šventų šeimų – esminių gyvenimo ir meilės bendruomenių. Tačiau, jeigu jaučiate, kad Jėzus šaukia jus į ypatingą tarnystę kunigystėje arba pašvęstajame gyvenime, neatsisakykite. Kilniai atsiliepkite į Jo balsą. Bažnyčiai, taip pat ir Bažnyčiai Lietuvoje, reikalingi šventi ir pasiaukojantys kunigai bei vienuoliai ir vienuolės, kad liudytų visiems: Dievas yra meilė ir ta meilė gali visiškai patenkinti žmogaus širdies troškimus“.

Pagal Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos pranešimus
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija