Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Šventoji Dvasia teikia gyvenimą

Popiežiaus Pranciškaus mokymas apie Švč. Trejybės trečiojo Asmens veikimą

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas pabrėžia Šventosios Dvasios vaidmenį išganymui

Tikėjimo svarba

Pasitinkant ateinantį sekmadienį švenčiamą didžiąją liturginę Šventosios Dvasios atėjimo šventę – Sekmines, – norisi priminti aktualų popiežiaus Pranciškaus mokymą apie Švč. Trejybės trečiąjį Asmenį ir jo nuolatinį veikimą Bažnyčioje. Kaip tik šiai temai buvo skirta gegužės 8 dieną vykusios Šventojo Tėvo bendrosios trečiadienio audiencijos katechezė, tęsiant dar jo pirmtako popiežiaus emerito Benedikto XVI pradėtą pokalbių ciklą apie Tikėjimo išpažinimą (Credo). Iš tikrųjų Šventosios Dvasios pažinimui ir jos veikimo malonės priėmimui tikėjimas yra išskirtinai svarbus, kaip ir pasirėmimas Evangelijos žinia. Tai prasmingai akcentavo popiežius Pranciškus, kreipdamasis į Šv. Petro aikštėje susirinkusią bei jį džiugiai pasitikusią net 80000 tikinčių klausytojų auditoriją. Tokiomis progomis tapo įprasta, kad prieš renginio pradžią lėtai atviru automobiliu vežamas Šventasis Tėvas ne kartą prašo sustoti ir apsikeičia sveikinimais bei trumpais pokalbiais su jo laukiančiais entuziastingais piligrimais, pabučiuoja ir laimina jų kūdikius, rodo švelnų dėmesį invalidų rateliuose esantiems neįgaliesiems ir jų globėjams.

Gerosios Motinos Marijos pamokos

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje žvelgia į Romos globėjos atvaizdą

Popiežiaus antrasis vizitas į Dievo Motinos šventovę

Iškeldamas Švč. Mergelės Marijos motiniškos globos visuotinumą, popiežius Pranciškus vadovavo Rožinio maldai Romos pagrindinėje Dievo Motinai dedikuotoje šventovėje. Jau antrasis Šventojo Tėvo apsilankymas Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje įvyko gegužės 4 dieną, pirmąjį Dievo Motinai skirto mėnesio šeštadienį pasimelsti, kad ji padėtų krikščionims augti tikėjime ir sėkmingai spręsti gyvenimo iššūkius. Pirmasis privataus pobūdžio popiežiaus Pranciškaus vizitas į šią baziliką, kurioje saugoma istorinė Švč. Mergelės Marijos, Romos globėjos (tradiciškai vadinamos „Salus populi romani“ – „Romos žmonių sveikatos“), ikona, įvyko kovo 14-ąją, kitą dieną po jo išrinkimo į apaštalo šv. Petro tarnystę, kai jis savo pontifikatą paskyrė Dievo Motinos globai. Beje, Šventojo Tėvo asmeniniu prašymu, gegužės 13 dieną Fatimos Dievo Motinos šventėje, Portugalijos vyskupai rinkosi į šią didžiausią šalies šventovę ir popiežiaus Pranciškaus tarnystę dedikavo Fatimoje beveik prieš šimtą metų apsireiškusios Švč. Mergelės Marijos užtarimui.

Šventosios Dvasios ugnis – užsiliepsnojimui

Kun. Vytenis Vaškelis

Sekminių dienos stebuklas – netikėtas, stulbinantis, neturintis žmonijos istorijoje analogų ir žmogaus prigimtį išaukštinantis įvykis. Tiesa, iki didingojo Šventosios Dvasios atėjimo izraelitai Sekmines šventė kaip Derliaus ir Įstatymo dovanos šventę, prisimindami, kaip Dievas ant Sinajaus kalno per Mozę sudarė sandorą su savo tauta. Bet ši Senojo Testamento šventė nė iš tolo neprilygsta krikščioniškoms Sekminėms.

Pasigirdus garsams, panašiems į stipriausio vėjo ūžesį, Šventosios Dvasios meilės jūra išsiliejo ant apaštalų bei Viešpaties Motinos Marijos, kuri buvo drauge su jais, ir jų vidus buvo taip perkeistas, kad jie pradėjo kalbėti tokiomis kalbomis, kurių niekada nesimokė. Atskubėję Jeruzalės žydai ir kitų tautybių pagonys buvo sukrėsti, nes išgirdo savo kalbomis šlovinamus Aukščiausiojo darbus. Atrodė, kad visagalis Dievas ruošiasi visiems suteikti skirtingų kalbų suvokimo dovaną, kuri būtų ženklas, jog Jis nori visus žmonijos vaikus įkvėpti iš naujo mokytis kalbėti viena visiems suprantama Jo bei artimo meilės darbų kalba. Kadangi Jeruzalės gyventojai nebuvo pasirengę ir verti priimti tai, ką gavo artimiausi Jėzaus mokiniai, jie negalėjo suprasti, kad, atėjus maloningajam Dievui Globėjui, užgimė nauja dieviško gyvenimo – Bažnyčios narių vienybės Kristuje – era.

 Palaimintasis Jonas Paulius II ir Lietuva

Popiežiaus ypatingojo pasiuntinio Krokuvos arkivyskupo pranešimas iškilmingoje konferencijoje gegužės 5-ąją Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje

Kardinolas Stanisławas Dziwiszas

Palaimintasis Jonas Paulius II

1. Labai džiaugiuosi, turėdamas galimybę antrą kartą apsilankyti Lietuvoje ir pirmą kartą viešai prabilti man brangioje jūsų žemėje. Mano atmintyje įrašytos visos tarptautinės apaštališkosios Jono Pauliaus II kelionės, nes jose betarpiškai ir artimai dalyvavau kaip asmeninis Šventojo Tėvo sekretorius. Vis dėlto mano širdžiai ypatingai artimi palaimintojo popiežiaus vizito Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1993 metais prisiminimai.

Tada mūsų akivaizdoje įvyko tikras stebuklas. Įvyko tai, kas dar prieš keletą metų atrodė neįtikėtina, suvokiant imperijos, vadintos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjunga, politinę svarbą ir karinę galią. Dar kartą paaiškėjo, kad Dievas yra istorijos Viešpats ir Jis savo rankoje laiko žmonių likimus. Tai Dievas priminė likimą pavergtų tautų, iš kurių per ištisus dešimtmečius buvo atimta teisė į apsisprendimą, į nepriklausomybę, į laisvę. Tai Dievas priminė likimą žmogaus, pasmerkto gyventi bedieviškoje ir totalitarinėje komunistinėje santvarkoje, iš kurio buvo atimta teisė į laisvę, taip pat – ir į religijos laisvę.

Telšių vyskupijos ministrantų suvažiavimas

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Telšių vyskupijos ministrantai Palangos bažnyčioje su Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikais, Telšių vyskupu Jonu Boruta SJ ir augziliaru vysk. Linu Vodopjanovu OFM

Gegužės 4 dieną Palangoje vyko tradicinis Telšių vyskupijos ministrantų susitikimas. Jį organizavo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija ir Palangos parapija, vadovaujama klebono ir dekano kun. Mariaus Venskaus. Ministrantai iš įvairių Telšių vyskupijos parapijų atvyko ryte ir jiems čia buvo organizuojami įvairūs teminiai užsiėmimai, kuriuos parengė Telšių kunigų seminarijos klierikai. Prieš 13 val. šv. Mišias nuo Palangos klebonijos pajudėjo procesija, kurioje dalyvavo daugiau nei aštuoniasdešimt ministrantų, apsirengusių liturginiais rūbais. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo Telšių vyskupo augziliaras vysk. Linas Vodopjanovas OFM, Telšių kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas, vicerektorius kan. Remigijus Saunorius, prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas. Pamokslą šv. Mišiose pasakė vyskupas augziliaras. Jis jaunuoliams priminė esmines tikinčiam žmogui būtinas priedermes praktikuojant tikėjimą, pasidalino įžvalgomis apie Krikšto sakramentą, jo priėmimą ir tikrąjį krikščioniškumą.

Pirmoji Komunija Bergene

Lietuvių vaikai Norvegijoje per Motinos dieną Susitaikymo ir Eucharistijos sakramentus priėmė lietuviškai

Mantė Bendoraitytė

Pirmosios Komunijos šventėje lietuvių vaikai uždega žvakutes

Iki šiol Norvegijoje dar nėra buvę Pirmosios Komunijos gimtąja kalba – Bergeno lietuvių vaikai turėjo unikalią galimybę pradėti šią gražią tradiciją svetur.

Pirmąjį gegužės sekmadienį, bergeniečių šeimoms buvo dviguba šventė – Pirmoji Komunija mažiesiems Bergeno lietuviams bei Mamos diena. St. Paul’o katalikų bažnyčioje šv. Mišios lietuvių kalba aukojamos vieną kartą per mėnesį. Gegužės 5-osios sekmadienį, pirmą kartą Norvegijoje, penkiolika jaunųjų lietuvaičių šv. Mišių metu priėmė Pirmąją Komuniją lietuvių kalba.

Lietuvos klierikai Žemaičių Kalvarijoje ir Palangoje

Kunigų seminarijų bendruomenių susitikimas ir gegužinių pamaldų Telšių vyskupijoje pradžia

Su turtinga Žemaičių Kalvarijos istorija bei jo dabartimi supažindino Telšių kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas (kairėje)

Gegužės 1 dieną Žemaičių Kalvarijoje rinkosi Lietuvos kunigų seminarijų vadovybė ir klierikai. Kauno tarpdiecezinės, Vilniaus Šv. Juozapo ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijų vadovai bei klierikai susirinkę meldėsi šv. Mišiose, kurios buvo laikomos Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, Vilniaus kunigų seminarijos rektorius mons. Žydrūnas Vabuolas, Telšių kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas, šių seminarijų prefektai, vicerektoriai, dvasios tėvai. Pamoksle Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ susirinkusiesiems papasakojo stebuklingojo Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos – Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės – paveikslo istoriją, kalbėjo apie šią stebuklais garsėjančią šventovę ir kvietė visus pašaukimo kelyje atrasti Dievo Motinos pavyzdžio svarbą.

Eucharistiniai kongresai Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Šv. Mišioms Gargždų bažnyčioje vadovavo Telšių vyskupo augziliaras vysk. Linas Vodopjanovas OFM

Balandžio 28 – gegužės 5 dienomis Ketvirtasis Telšių vyskupijos eucharistinis kongresas vyko Gargždų dekanate. Nešiojamo altorėlio su Dievo Motinos atvaizdais kelionė ir nenutrūkstanti Švč. Sakramento adoracija prasidėjo nuo Gargždų dekanate esančios Plikių Šv. Šeimos parapijos balandžio 28 dieną. Šioje medinėje, 1932 metais Klaipėdos krašte dirbusiems darbininkams katalikams pastatytoje bažnyčioje, kurioje yra trys altoriai, aktyvūs šios parapijos tikintieji gausiai rinkosi į šv. Mišias, altorėlio su Švč. Mergelės Marijos atvaizdais sutikimą ir visą parą vykusią Švč. Sakramento adoraciją. Iš Plikių altorėlis nukeliavo į Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčią. Šioje mūrinėje, 1938 metais pastatytoje bažnyčioje vyko Švč. Sakramento adoracija, buvo aukojamos šv. Mišios, meldžiamasi Švč. Mergelei Marijai. Švč. Sakramento adoracija ir keliaujančio altorėlio sutiktuvės vyko Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Ši bažnyčia pastatyta 1769 metais, medinė, joje yra septyni altoriai, ji – vyraujančių baroko bruožų, laužyto stačiakampio plano, su bokšteliu. Kitą dieną Švč. Sakramento adoracijai tikintieji rinkosi Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje, iš kur nešiojamasis altorėlis iškilmingai buvo išlydėtas ir tikinčiųjų priimtas Vėžaičių Šv. Kazimiero šventovėje. Ši seniausia Vakarų Lietuvoje Šv. Kazimiero bažnyčia – diecezinė Telšių vyskupijos jaunimo šventovė, medinė, pastatyta 1784 metais, liaudies architektūros formų, turi baroko elementų. Ji – stačiakampio plano, su bokšteliu, joje yra penki altoriai. Centriniame altoriuje yra įspūdingas Šv. Kazimiero paveikslas, kurį, Telšių vyskupo Jono Borutos SJ iniciatyva nutapė prof. A. Kmieliauskas. Šventovė suburia maldininkus kiekvienų metų kovo 4 ir rugpjūčio 26 dienomis, kai vyksta Šv. Kazimiero atlaidai, renkasi katalikiškas jaunimas.

Kaune įsteigtas Antano Smetonos klubas

Beata Ivanauskienė

Antano Smetonos klubo steigėjai Istorinėje Prezidentūroje

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Istorinėje Prezidentūroje Kaune įsteigtas Antano Smetonos klubas. Apie prezidento Antano Smetonos (1874–1944) reikšmę šiuolaikiniame Lietuvos gyvenime kalbėjo klubo steigėjai prof. Alvydas Butkus (VDU), prof. Aleksandras Vitkus (LSMU), ats. plk. Zenonas Vegelevičius. Prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus vaikaitė Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė sveikino iniciatyvą kurti Antano Smetonos klubą ir dalijosi mintimis apie galimybę pervežti prezidento palaikus iš JAV į Lietuvą. Kauno Antano Smetonos gimnazijos direktorė Violeta Balčiūnienė kalbėjo apie mokinių pilietinį-patriotinį ugdymą ir kvietė aplankyti prezidento Antano Smetonos gimnazijos muziejų. Lietuvos šaulių sąjungos nariai Alvydas Semaška ir Dovydas Jokubauskis akcentavo Šaulių vertybių sąsajas su A. Smetonos visuomenine veikla. Audronė Vaitkutė ir Ramūnas Kazakevičius dalijosi mintimis apie A. Smetonos  asmenybę ir apie jo valdymo sukurtus stereotipus. Klubo steigimo iniciatorius doc. Raimundas Kaminskas (LSMU), padėkojęs susirinkimo dalyviams, priminė Kauno sąjūdžio iniciatyvas įamžinant prezidento Antano Smetonos atminimą ir pakvietė pasirašyti Antano Smetonos klubo steigimo deklaraciją.

Ar ne Dievas klykė balsu tos, kurią išnešė simboliškai sukryžiuotomis kojomis?..

2012 m. gegužės 17-osios rytas, Klonio gatvė. Su Trispalve rankoje – Neris Karpuškaitė-Akelaitienė

Sunku buvo suderinti laiką susitikti su Nerimi Karpuškaite-Akelaitiene – ji yra labai užsiėmusi. Tačiau prisimenant prieš metus įvykusius tragiškus įvykius Garliavoje, prie Kauno, buvo būtina pasikalbėti. Nors ji turi daug ką papasakoti ir apie savo įtemptą, bet mylimą darbą, tačiau mūsų pokalbis sukosi apie panaudotą prievartą prieš mergaitę – tiek seksualinę, tiek teisinę, tiek fizinę – ir prieš ją gynusius žmones – „kedvenckius“, „patvorinius“ – taip paniekinamai juos pavadino ir valdžios kėdžių įsikibę žmogystos, ir abejingieji, prisisotinę geru, be didelių rūpesčių gyvenimu. Pradėjau nuo paprasto klausimo – apie Neries darbą, tačiau nejučia perėjome ir prie svarbiausio klausimo, kuris nėra toks paprastas, kaip galvotų įstatymų popierėliais apsikarstęs valdžios žmogus ar pragyvenimą savo šeimai sunkiai uždirbantis, bet viskam abejingas inteligentas net ir turintis mokslų daktaro laipsnį.

Kaip aprėpti neaprėpiamą?

Gintaras Visockas

Dabartinis pasaulis paženklintas reiškiniu, kuris taip akivaizdžiai nekamavo ankstesniųjų kartų. Mes, šiandien gyvenantys, skirtingai nei mūsų seneliai ir proseneliai, kenčiame nuo informacijos gausos. Beje, specialistų ir ekspertų prognozės mažai paguodžiančios – informacijos tik daugės, o jos sklaidos ir perdavimo priemonės tobulės. Taigi nenumaldomai daugėja „viešosios informacijos žaidėjų“, kurie trokšte trokšta skleisti, jų manymu, itin vertingas, o iš tiesų menkavertes žinias ir nuomones. Teturime vienintelę išeitį – sugebėti iš informacijos vandenyno sužvejoti vien tai, kas svarbiausia. Čia galimas ir aštresnis apibūdinimas – privalome išmokti pasirinkti tik tai, kas gyvybiškai aktualu. Priešingu atveju pradėsime kvailėti, prarasime gebėjimą suvokti, kas vertinga būtent mūsų tautai, miestui, bendruomenei, šeimai. Bandyti aprėpti kasdien per televiziją, laikraščius ar internetinius portalus plūstančius žinių srautus – titaniškas ir visai nereikalingas darbas.