2013 m. gegužės 24 d.    
Nr. 21
(2045)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Lukiškių aikštė tebesiilgi Iljičiaus

Algimantas Zolubas

Kai nuo postamento Lukiškių aikštėje buvo nurautas Leninas, jam kojas prisiuvo ir batus užmovė ne koks nusipelnęs chirurgas, o buvęs „Komunaro“ kolūkio (Radviliškio r.) pirmininkas, Grybų karaliumi pramintas Viliumas Malinauskas. Ir štai 2001 m. spalio 4 d. Harvardo universitete jis gavo Nobelio premiją (Ig Nobel) už Lenino parko sukūrimą. Pridursime, kad šio tipo premijos skiriamos už kvailiausius išradimus.

Interneto portale ekspertai.eu gegužės 9 dieną paskelbtas straipsnelis „Kultūros ministerija skyrė piliečiams net 20 valandų susipažinti su valstybinės svarbos ekspozicija“ su komentaru.

Leninas yra Raudonojoje aikštėje, mauzoliejuje Maskvoje, daugelyje Rusijos miestų, įvairiais pavidalais Grūto parke, o kodėl jo nesugrąžinus į Lukiškių aikštę? Ar ne tokias viltis puoselėja daugelis tų, kuriems Leninas buvo ne tik švarko atlape. „Lenin živėjė vsech živych“ (Leninas gyvesnis už visus gyvuosius) – ar tik ne čia reikia ieškoti priežasties, kodėl buvęs komjaunimo klerkas, kultūros ministras Šarūnas Birutis taip atmestinai elgiasi su Lietuvos sostinei itin svarbiu projektu?

Ministerijai buvo pasiūlyta nemokamai demonstruoti Lukiškių aikštei skirtų skulptūrų projektus plačioje Karininkų ramovės erdvėje, tačiau jie sugrūsti į ministro kišenei prilygstančią patalpą. Ar ne dėl vietos stokos tiek projektų iškart buvo atmesta? Juos irgi, nurodant atmetimo priežastį, privalu parodyti visuomenei. Čia juk ne koks LNK televizijos šokių konkursas, o valstybinis projektas, kuris privalo būti ypač rimtai svarstomas ne tik klerkų aplinkoje, bet ir visuomenėje.

Ministerijai – tik gėda, o visuomenei – tikra bėda, nes ir vėl matome, kad užsitęsęs sostinės centrinės aikštės reikalas akivaizdžiai žlugdomas. O sprendžiamąjį žodį, gerai susipažinę su visais projektais (net ir atmestaisiais), turi tarti neabejingi sostinės veidui vilniečiai, visuomeninės patriotinės organizacijos, o ne savivaliauti linkę biurokratai.

Tūnoti ir tylėti – nevalia.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija