Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Pirmasis popiežiaus Pranciškaus vizitas į Romos parapiją

Mindaugas BUIKA

Šv. Elžbietos ir Zacharijausjaunieji katalikai vaišino Popiežių savo gaminiais

Vikariato sielovadinė misija

Pagaliau ir Romos parapijų bendruomenė sulaukė savo naujojo vyskupo vizito. Popiežius Pranciškus, kuris ganytojiškai vadovauja Visuotinės Bažnyčios pagrindinei Romos vyskupijai, yra šios diecezijos ordinaras, gegužės 26 dieną Švenčiausios Trejybės liturginėje šventėje aplankė Italijos sostinės pakraštyje (už devynių kilometrų į šiaurę nuo Vatikano) esančią šv. Jono Krikštytojo tėvams – šventiesiems Elžbietai ir Zacharijui – dedikuotą parapiją. Tą sekmadienį sraigtasparniu atskridusį Šventąjį Tėvą kartu su tūkstančiais džiugiai nusiteikusių parapijiečių pasitiko neseniai vėl pareigose patvirtintas Romos generalinis vikaras 73 metų kardinolas Agostinas Valinis (Agostino Vallini), diecezijos šiaurinio sektoriaus augziliaras vyskupas Gerinas Di Tora (Guerino Di Tora), parapijos klebonas, rumunų kilmės kunigas Benonis Ambarusas (Benoni Ambarus) ir jo vikaras kunigas Džovanis Frankas (Giovanni Franco), kurie kartu aukojo šv. Mišias.

Šventasis Tėvas vadovavo Švenčiausiojo Sakramento adoracijai

Sekmadienio, birželio 2-osios pavakarę, nuo 17 iki 18 valandos Romos laiku, vyko didžioji pasaulinė Tikėjimo metų eucharistinė adoracija, tuo pačiu metu vienai valandai į vieną šlovinimo ir dėkojimo maldą subūrusi visą katalikų pasaulį. Romoje, šv. Petro bazilikoje, adoracijai vadovavo popiežius Pranciškus. Vietinėse Bažnyčiose tą pačią valandą vykusioms adoracijoms vadovavo jų ganytojai.

Sąžinės balsas

Kun. Vytenis Vaškelis

Žmogaus dvasinį turtingumą ir skurdumą apibūdina jo sąžinės lygmuo. Ne veltui sakoma: „Sąžiningas žmogus ir asmuo – be sąžinės“. Tiesa, nereikia suprasti, kad jei individas elgiasi nesąžiningai, tai tarsi jam Kūrėjas būtų pašykštėjęs tos intuityvios prigimtinės duotybės, kurios veikiamas gali daryti konkrečius moralinius sprendimus. Nors kiekvienas žmogus apdovanotas sąžinės vidiniu balsu, kuris visada jį skatina priimti protingą sprendimą ir vengti bloga, darant gera, bet jis dėl įvairių motyvų bei vidinių sužeidimų gali piktnaudžiauti savo laisve ir rinktis blogio kelią, kuris sąžinės balsą uždusina bei numarina. „Jie (pagonys) įrodo, kad Įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą“ (Rom 2, 15), – byloja apaštalas Paulius aiškiai liudydamas, kad žmogaus viduje yra įrašytas vidinis teisingumo principas, ir jam negalima uždegti raudonos šviesos.