2013 m. birželio 21 d.    
Nr. 25
(2049)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Parapijos dienos

Šventės dalyviai prie Palėvenės
Šv. Domininko bažnyčios

PALĖVENĖ. Čia tapo tradicija kiekvienais metais rengti Parapijos dieną. Šiemet ji vyko gegužės 26-ąją. Ta proga surengta Rožinio šventė. Melstasi Rožinio malda, giedota Švč. Mergelės Marijos litanija, šv. Mišias už gyvus ir minusius Gyvojo Rožinio draugijos narius aukojo kanauninkas Vladas Rabašauskas.

Po pirmojo pasaulinio karo Lietuvai sugrąžinta nepriklausomybė leido aktyviau ir sparčiau parapijose plėtoti visuomeninių ir krikščioniškų organizacijų veiklą. Ypač katalikiška veikla suaktyvėjo XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Palėvenės parapijoje veikė kelios katalikiškos organizacijos. 1927 m. gegužės 22 d. įsteigtas katalikų veikimo centras, 1920 m. spalio 17 d. įkurtas Lietuvos Šaulių sąjungos Palėvenės skyrius, 1935 m. birželio 14 d. įsteigtas ,,Vilniui vaduoti sąjungos“ Palėvenės skyrius. Aktyvia veikla išsiskyrė Lietuvos katalikių moterų draugijos skyrius, kuris parapijoje pradėjo veikti nuo 1934 m. liepos 15 d. 1937 metais įsigijo vėliavą, kuri ir dabar puošia Palėvenės bažnyčią. 1931 m. gegužės 16 d. įsteigtas Lietuvių tautiško jaunimo ,,Jaunosios Lietuvos“ Palėvenės skyrius. Parapijoje savo veikla išsiskyrė pavasarininkai. Jų kuopa įkurta 1920 m. birželio 17 d. Dar veikė ,,Šventojo Sakramento brolija“, Angelo sargo sąjungos skyrius, lietuvių vyrų katalikų draugija. Skaitlingiausia buvo Gyvojo Rožinio brolija. Išvardintos organizacijos pradėjo savo veiklą nuo Lietuvos nepriklausomybės metų, o tretininkų, Gyvojo Rožinio brolijos veikla tęsėsi nuo vienuolyno laikų. 1923 metais tretininkų priskaičiuota 120, o Gyvojo Rožinio brolijos narių – 280, 1929 metais tretininkų –75, o kaip rašo vyskupas K. Paltarokas parapijos vizitacijos protokole, jį pasitiko 450 Gyvojo Rožinio brolijos narių. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus sovietiniam režimui visų organizacijų veikla buvo sustabdyta.


Vilniaus arkivyskupijoje

Trakų dekanate

Dainų festivalis

SENIEJI TRAKAI. Birželio 2-ąją, per Tėvo dieną, čia vyko įspūdinga festivalio „Skambėk, lenkų daina“ kolektyvų ir svečių eisena, prasidėjusi nuo Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos ir nusitęsusi iki Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios. Šį kartą sekmadienio šv. Mišios buvo aukojamos šalia bažnyčios. Neįprastu įvykiu šv. Mišios tapo pirmą kartą jas regėjusiems gamtoje, nes šiuo metu bažnyčia yra rekonstruojama, atliekami remonto darbai. Festivalio, vykusio Vytauto gimtinėje – Senuosiuose Trakuose, – svečius nustebino ir netradiciniai vaikų kolektyvų pasirodymai. Renginyje pasirodė 14 kolektyvų iš Trakų rajono (Rūdiškių, Trakų, Lentvario, Paluknio), tarp jų  ir lietuvių – Trakų instrumentinis muzikos ansamblis „Serenada“ (vad. Kastytis Mikiška). Didžiausią įspūdį paliko netradicinis Paluknio vidurinės mokyklos vaikų ir jaunimo dainų ir šokių kolektyvas ,,Strumyk“ (vad. Renata Joknienė ir Ivona Grigienė), scenoje surengęs mini teatro pasirodymą.  Šventės organizatoriai džiaugiasi, kad festivalio idėja, gimusi jau nepriklausomoje Lietuvoje, perkopė 22 metus. Idėjos autoriai džiaugiasi, kad šis Lietuvos lenkų tautos autentiškas tradicijas bei kultūrinį-istorinį palikimą atspindintis renginys padeda šiai tautinei mažumai išsaugoti savąją ir puoselėti toleranciją kitų tautų kultūrai.


Telšių vyskupijoje

Mažeikių dekanate

Išskirtiniai atlaidai

Parapijos vėliavos sumanytojas
ir rėmėjas Antanas Karbauskas
su klebonu kan. Donatu Stulpinu
(dešinėje), vikaru kun. Robertu
Romanovskiu ir šeimos nariais

MAŽEIKIAI. Švč. Jėzaus Širdies parapija birželio 9-ąją šventė titulinius Švč. Jėzaus Širdies atlaidus. Prieš Jaunimo šv. Mišias – Votyvą – smuiko garsų palydėta į bažnyčią buvo įnešta naujoji parapijos vėliava. Ją įnešė šios idėjos sumanytojas ir rėmėjas, aktyvus parapijietis, ilgametis Sumos choristas Antanas Karbauskas. Jis pasakojo, kad ši mintis kilo minint trisdešimt dienų nuo žmonos mirties. Po šv. Mišių bendraujant su parapijos klebonu kan. Donatu Stulpinu buvo nutarta šią idėją realizuoti. Po Žodžio liturgijos klebonas šią vėliavą pašventino ir trumpai papasakojo jos atsiradimo istoriją. Vėliavą, kurios vienoje pusėje yra parapijos pavadinimas, o kitoje atsispindi Žemaičių krikšto jubiliejus, pagamino buvusi Vilniaus Dailės akademijos Tekstilės fakulteto vedėja, iki šiol dėstanti šioje mokslo įstaigoje, profesorė Regina Sipavičiūtė. Ji yra ne tik dėstytoja, bet ir praktikuojanti dailininkė-tekstilininkė. Jos darbai puošia Seimo, Konstitucinio teismo bei kitus pastatus. Mums labai pasisekė, kad šitokia didi menininkė sutiko pagaminti mūsų parapijos vėliavą. Kaip pasakojo gerbiama vėliavos autorė, procesas buvo labai sudėtingas. Norėjosi, kad ši vėliava būtų autentiška, atspindinti žemaitišką dvasią. Profesorė sako, kad jai labai pasisekė, nes viena jos draugė keliaudama po Žemaitiją gavo senovišką žemaitišką vėliavą, kurią atidavė jai. Prieš atiduodama į Dailės muziejų, gerb. R. Sipavičiūtė ją gerai išstudijavo, išmatavo ir nusprendė, kad būtent remiantis ja ir turi būti gaminama vėliava Mažeikių parapijai. Kad eina teisingu keliu, dailininkė įsitikino, pamačiusi dvi panašias vėliavas Šv. Jokūbo bažnyčioje. Beliko praktiškai tai padaryti. Šis procesas nebuvo lengvas. Norėjosi, kad vėliava būtų kuo lengvesnė, tad ji buvo gaminama iš vieno audinio. Buvo sudėtinga išsiuvinėti abi skirtingas puses, bet dailininkei puikiai tai pavyko. Vėliavos dydis, spalva, kampai – autentiški. Vėliavos pagrindas – sodriai raudonas, nes tai mylimiausia žemaičių spalva, vyraujanti tiek tautiniuose rūbuose, tiek kitur. Be to, anot autorės, ši spalva ryški, gerai matoma. Norėjosi, kad ant jos pavaizduoti simboliai irgi būtų ryškūs ir matomi iš tolo, žinoma, ir prasmingi. Vienoje pusėje – užrašas „Mažeikių parapija“, kurio centre – erškėčiais vainikuota Jėzaus Širdis, iš kurios skleidžiasi Jo meilės spinduliai. Kitoje pusėje, skirtoje Žemaičių krikšto jubiliejui, centre esantį skaičių – 600 – supa saulės, šviesos simbolis, primenantis žemaitiškas saulutes. Ąžuolų vainikas, persipinantis su erškėčių vainiku, primena mums sudėtingą mūsų tautos ir tikėjimo istoriją.


Telšių vyskupijoje

Šilutės dekanate

Vyskupas domėjosi bažnyčios remontu

VILKYŠKIAI. Šv. Onos bažnyčioje lankėsi Telšių vyskupas Jonas Boruta  SJ. Ji šiuo metu renovuojama įgyvendinat VVG „Pagėgių kraštas“ projektą, kurio metu taip pat bus renovuojama jos varpinė. Pasak parapiją aptarnaujančio Viešvilės klebono kun. Kazio Žutauto, Vilkyškių parapija yra viena iš jauniausių Telšių vyskupijoje. Ji įsteigta 1956 metais. Vysk. J. Boruta domėjosi remonto darbų eiga ir kokybe. Jį lydėjo ir bažnyčioje vykdomus darbus aprodė vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovas Sigitas Stonys. Nors projekte Vilkyškių Šv. Onos bažnyčią numatyta baigti suremontuoti tik rugsėjo 30 dieną, parapiją aptarnaujantis kun. K. Žutautas tikisi, kad tai pavyks padaryti anksčiau. Vietos bendruomenė ir statybos darbus atliekanti UAB „Meliovesta“ stengiasi, kad bažnytėlė atvertų duris Šv. Onos atlaidams, kurie šiemet vyks liepos 28 dieną. Telšių vyskupas Jonas Boruta, susipažinęs su tuo, kas yra nuveikta, liko patenkintas ir žadėjo atvykti į bažnyčios atidarymą po renovacijos darbų.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija