|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Telšių vyskupijoje Mažeikių dekanate Išskirtiniai atlaidai
MAŽEIKIAI. Švč. Jėzaus Širdies parapija birželio 9-ąją šventė titulinius Švč. Jėzaus Širdies atlaidus. Prieš Jaunimo šv. Mišias Votyvą smuiko garsų palydėta į bažnyčią buvo įnešta naujoji parapijos vėliava. Ją įnešė šios idėjos sumanytojas ir rėmėjas, aktyvus parapijietis, ilgametis Sumos choristas Antanas Karbauskas. Jis pasakojo, kad ši mintis kilo minint trisdešimt dienų nuo žmonos mirties. Po šv. Mišių bendraujant su parapijos klebonu kan. Donatu Stulpinu buvo nutarta šią idėją realizuoti. Po Žodžio liturgijos klebonas šią vėliavą pašventino ir trumpai papasakojo jos atsiradimo istoriją. Vėliavą, kurios vienoje pusėje yra parapijos pavadinimas, o kitoje atsispindi Žemaičių krikšto jubiliejus, pagamino buvusi Vilniaus Dailės akademijos Tekstilės fakulteto vedėja, iki šiol dėstanti šioje mokslo įstaigoje, profesorė Regina Sipavičiūtė. Ji yra ne tik dėstytoja, bet ir praktikuojanti dailininkė-tekstilininkė. Jos darbai puošia Seimo, Konstitucinio teismo bei kitus pastatus. Mums labai pasisekė, kad šitokia didi menininkė sutiko pagaminti mūsų parapijos vėliavą. Kaip pasakojo gerbiama vėliavos autorė, procesas buvo labai sudėtingas. Norėjosi, kad ši vėliava būtų autentiška, atspindinti žemaitišką dvasią. Profesorė sako, kad jai labai pasisekė, nes viena jos draugė keliaudama po Žemaitiją gavo senovišką žemaitišką vėliavą, kurią atidavė jai. Prieš atiduodama į Dailės muziejų, gerb. R. Sipavičiūtė ją gerai išstudijavo, išmatavo ir nusprendė, kad būtent remiantis ja ir turi būti gaminama vėliava Mažeikių parapijai. Kad eina teisingu keliu, dailininkė įsitikino, pamačiusi dvi panašias vėliavas Šv. Jokūbo bažnyčioje. Beliko praktiškai tai padaryti. Šis procesas nebuvo lengvas. Norėjosi, kad vėliava būtų kuo lengvesnė, tad ji buvo gaminama iš vieno audinio. Buvo sudėtinga išsiuvinėti abi skirtingas puses, bet dailininkei puikiai tai pavyko. Vėliavos dydis, spalva, kampai autentiški. Vėliavos pagrindas sodriai raudonas, nes tai mylimiausia žemaičių spalva, vyraujanti tiek tautiniuose rūbuose, tiek kitur. Be to, anot autorės, ši spalva ryški, gerai matoma. Norėjosi, kad ant jos pavaizduoti simboliai irgi būtų ryškūs ir matomi iš tolo, žinoma, ir prasmingi. Vienoje pusėje užrašas Mažeikių parapija, kurio centre erškėčiais vainikuota Jėzaus Širdis, iš kurios skleidžiasi Jo meilės spinduliai. Kitoje pusėje, skirtoje Žemaičių krikšto jubiliejui, centre esantį skaičių 600 supa saulės, šviesos simbolis, primenantis žemaitiškas saulutes. Ąžuolų vainikas, persipinantis su erškėčių vainiku, primena mums sudėtingą mūsų tautos ir tikėjimo istoriją. Nuo šiol ši spalvinga didelė vėliava ne tik puoš Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, bet ir lydės mus įvairiuose renginiuose ir padės nepasimesti minioje. Parapijiečiai labai dėkingi A. Karbauskui, kan. D. Stulpinui bei R. Sipavičiūtei už šią dovaną parapijai. Atlaiduose dalyvavo ir įspūdingais pamokslais mūsų dvasią kėlė Akmenės klebonas kan. Egidijus Zulcas. Gerbiamas pamokslininkas ragino visus būti drąsius, eiti ir skelbti Kristaus mokslą, būti aktyviais krikščionimis, stengtis kuo dažniau priimti sakramentus ir išgyventi šv. Mišių auką, priimant Švč. Sakramentą. Po Sumos visi atlaidų dalyviai jungėsi į procesiją miesto gatvėmis. Eisenos priekyje plevėsavo naujoji mūsų parapijos vėliava. Žengdami paskui ją, širdyse brandinome troškimą garsinti savo parapiją, o žvelgdami į Švč. Sakramentą, pasižadėjome būti drąsūs, eiti ir liudyti Kristų savo kasdienybėje, kaip ir mokė atlaidų vedėjas.
Dalia Sprindienė, Viktoro Sprindžio nuotraukos
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |