Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Svarbūs Apaštalų Sosto diplomatijos bruožai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus sveikinasi su Vatikano diplomatiniais atstovais

Popiežiaus susitikimas su nuncijais

Pabrėžiant Katalikų Bažnyčios ir Apaštalų Sosto diplomatinės veiklos svarbą dabartinėmis globalizacijos, sekuliarizacijos ir tikinčiųjų bendruomenės vieningumo poreikio sąlygomis, popiežius Pranciškus birželį net du kartus rado laiko susitikti su tos srities atstovais bei besiruošiančiais šiai atsakingai tarnystei dvasininkais. Birželio 6 dieną jis sakė kalbą kunigams, studijuojantiems Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje, ruošiančioje būsimuosius Vatikano diplomatinio korpuso ir valstybės sekretoriato darbuotojus, o po poros savaičių audiencijoje priėmė į Romą suvažiavusius apaštališkuosius nuncijus.

Šiems hierarchams, turintiems arkivyskupo titulą ir atstovaujantiems Šventajam Tėvui beveik visose pasaulio šalyse, su kuriomis Vatikanas palaiko diplomatinius santykius, dirbantiems pagrindinėse tarptautinėse organizacijose, Tikėjimo metų proga birželio 21–22 dienomis buvo surengta speciali maldos ir meditacijos programa.

Birželio 21-ąją, penktadienį, po susitikimo su popiežiumi Pranciškumi visi nuncijai ir iš šios tarnystės dėl amžiaus neseniai atsistatydinę hierarchai – iš viso apie 150 asmenų – Šv. Pauliaus bazilikoje, vadovaujami šios šventovės arkikunigo kardinolo Džeimso Harvio (James Michael Harvey), adoravo Švč. Sakramentą ir meldėsi Mišparuose.

Jaunimo ugdymas – dividendai dabarčiai bei ateičiai

Kun. Vytenis Vaškelis

„Pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje“ (Fil 3, 13–14), – tai įkvepiantys apaštalo Pauliaus žodžiai, kurie Lietuvos Jaunimo dienų proga tarsi iš naujo, bekompromisiškai kviečia susimąstyti, pradėti ieškoti bei atrasti savo gyvenimo tikslą, prasmę ir pašaukimą. Perfrazuodami minėtą Šventojo Rašto ištrauką galime sakyti: „Dabar atėjo metas, kad drąsiai atsiribotume nuo mažesnės vertės dalykų ir sufokusuotume savo dėmesį į tokią vestybę, kuri yra aukščiausias mūsų tikslas – Dievas, apsireiškęs Jėzaus asmenyje. Jis – tikrasis mūsų egzistencijos pašventintojas, nes kai savo mintis, širdį ir gyvenimą kreipiame į Viešpatį, mūsų dvasia įgyja vienintelę vertikalaus kilimo trajektoriją, ir tada iš Dangaus nužengianti malonė kiekvieną tikintįjį – jauną ir pagyvenusį – ragina pripažinti: „Aukščiausioji Trejybė yra gyvybe kvėpuojanti mano jaunystės sužadėtinė“ (plg. Jer 3, 4).

Prisiminimai apie tremtį

Rūta Averkienė

Prie paminklo tremtiniams buvo susirinkę daug jaunimo. Antras iš dešinės – Varėnos dekanas kun. Justinas Aleknavičius

Gedulo ir vilties dieną 73-iąsias Lietuvos gyventojų tremties metines varėniškiai, kaip ir kasmet, paminėjo susirinkę prie paminklo tremtiniams, kuris pastatytas šalia geležinkelio stoties.

Prieš tai Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišias už visus negrįžusius iš tremties ir žuvusius Tėvynės miškuose aukojo Varėnos dekanas kun. Justinas Aleknavičius. Po šv. Mišių visi tylūs ir susikaupę ėjo prie paminklo tremtiniams, čia aukų atminimui padėjo gėlių ir uždegė žvakutes bei pagerbė tylos minute.

Paminėjo skaudžią datą

Prie paminklo prisimenant tremtinius

Birželio 14-osios sekmadienį Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Sumos metu buvo meldžiamasi, paminint Gedulo ir vilties dieną, kai ankstų birželio 14-osios rytą prasidėjo lietuvių tautos tragedija – žmonių tremtis į atokiausius ir šalčiausius Rusijos kraštus. Paminėti šią tragišką, kupiną kančių ir mirčių datą į šv. Mišias susirinko nemažai šilališkių. Pamaldose dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės skyriaus nariai ir pasikeisdami budėjo Garbės sargyboje prie pagarbiai bažnyčioje išstatytų vėliavų. Dalyvavo Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas. Šv. Mišias aukojo Šilalės klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis, dalyvaujant gausiam būriui adorančių, kurias paruošė ilgametė bažnyčios darbuotoja Irena Judeikienė. Būrelis jaunuolių atliko ministrantų pareigas. Darniai giedojo Šilalės bažnyčios choras, vadovaujamas Antano Kazlausko. Dekanas kan. dr. A. Genutis homilijoje išreiškė mintį, jog ši baisi praeitis daugiau nebepasikartos. Belieka tik melstis ir, kaip tautai, būti vieningiems ir budriems.

Sakralinės muzikos šventė „Giesmė Marijai“

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Gieda Žemaičių Kalvarijos parapijos jaunimo grupė (vadovė Kristina Kondratavičienė) ir Žemaičių Kalvarijos parapijos vikaras kun. Tomas Žlibinas

Gegužės 11 dieną Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje vyko jau tradiciniu tapęs bažnytinių chorų festivalis „Giesmė Marijai“. Šiais metais ši sakralinės muzikos šventė buvo skirta Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, Tikėjimo metams ir Žemaičių Kalvarijos bažnyčios paskelbimo Bazilika 25-osioms metinėms. Šio festivalio rengėjai Žemaičių Kalvarijos parapija ir Šventovė, vadovaujama kan. Jono Ačo, Žemaičių Kalvarijos bendruomenė „Gardai“ (pirmininkas Bronius Kleinauskas) ir Žemaičių Kalvarijos Kultūros centras (direktorė Rima Jokubauskienė). Festivalio globėjai – Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir jo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Miesto šventė su Švč. M. Marija ir šv. Antanu

Aldona Kudzienė

Mons. dr. Andres Lavin, g. kan. Arūnas Užupis, kun. Antanas Vytautas Matusevičius kartu su organizatoriais ir atlikėjais džiaugėsi šventėje sulaukę nemažo alytiškių dėmesio

Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijoje Šv. Antano atlaidus, sutapusius su miesto gimtadieniu, šiemet papildė VšĮ „Dienos namai“ inicijuota dvasinė konferencija „Marija – Motina ir Mokytoja“ bei Alytaus dekano garbės kanauninko Arūno Užupio pasvarstymai, kiek esame prie Dievo priartėję nuo 1995 metų birželio 15 dienos, kai Alytaus miestas buvo patikėtas Švenčiausios Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, globai.

Paminėtas vyskupo 75-metis

Bronius VERTELKA

Vyskupas Jonas Kauneckas su vyskupijos kunigais prie Katedros Stanislovo Vadapolo nuotrauka

Birželio 24-ąją, švenčiant Jonines, Aukštaitijos sostinės Kristaus Karaliaus Katedroje buvo minima Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko 75 metų sukaktis. Pasveikinti atvyko Vilniaus arkivyskupas emeritas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos vyskupai, Popiežiaus nuncijaus Baltijos šalims atstovas, vyskupijos kunigai, Panevėžio miesto ir rajonų merai, savivaldybių darbuotojai, seniūnai. Katedra buvo pilnutėlė žmonių.

Atsinaujinimo dieną – apie krikštą

Atsinaujinimo dieną vedė kun. Gediminas Numgaudis OFM

Gegužės 25 dieną Šakių kultūros namuose vyko susitikimas su Pakutuvėnų (Plungės r.) Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu kunigu vienuoliu pranciškonu Gediminu Numgaudžiu.

Salėje menkai beliko tuščių vietų, o lauke visą dieną pylė lietus. „Viešpatie Jėzau Kristau, ateik, kaip ir buvai žadėjęs. Išgydyk mūsų širdis, apšviesk mus išmintimi“, – tokiais žodžiais brolis Gediminas pradėjo savo kalbą. „O ateik, pripildyk šią šventovę Viešpaties šlovės!“ – pritarė būrys šlovintojų, ritmingai skambant muzikai. „Vesk mus į susitikimą su Jėzumi, mes mylime Tave, Tau priklauso mūsų širdys. Jėzau, atverk mus Tavo dovanoms... Tu vertas meilės, vertas ištikimybės, duok mums drąsos sekti Tavo keliu...“ – toliau kalbėjo kun. br. Gediminas. Visi klausėsi pasakojimų, kurie laisvai liejosi iš kunigo lūpų. Jis minėjo, kad visur taip įtikinamai kalba apie kuriamą filmą „Krikštas“, kad visai neseniai vienas kunigas, kurio parapijoje lankėsi, skambino ir prašė leisti dar kartą peržiūrėti jo kurtą filmą, kuris dar nėra sukurtas. „Vadinasi, aš taip vaizdžiai pasakoju apie krikštą, kad žmonėms atrodo, jog jau matė tą filmą“, – juokavo kun. G. Numgaudis OFM. Brolis pranciškonas pasakojo: „Jonas Krikštytojas kvietė žmones atsiversti ir masiškai juos krikštijo Jordano upės vandeniu, į kurį, rodydamas mums kelią, paniro ir pats Jėzus Kristus“. Vanduo žydams buvo mirties ir gyvybės susitikimo ženklas. Gyvasis vanduo atstovauja pačiam Dievui, nes Biblijoje Dievas prisistato kaip Gyvasis Vanduo: „Aš esu Gyvojo Vandens šaltinis. Jūs išsikasėte sau negyvų vandenų šulinių, kurie negali jūsų troškulio numalšinti“. Pasinerti į vandenį – tai pasinerti į Dievo reikalą, pasilikti su Dievu.

Didžiausia tėvo ir sūnaus dovana vienas kitam – bendrystė

Bendrystės vakare „Nuotykis su tėčiu“

Šiuo intensyviu, dinamišku metu neretai pristinga laiko „vyriškai“ pabendrauti, ypač kartu susirinkusiems bendraminčiams žaidžiant įvairius žaidimus, žiūrint filmus. Artėjant Tėvo dienai, gegužės 31-osios vakarą, į Telšių dekanato šeimos centro suorganizuotą bendrystės vakarą „Nuotykis su tėčiu“ rinkosi tėčiai su sūnumis nuo septynerių metų. Renginio idėja – ėvo ir sūnaus buvimas kartu, bendrystė, nuotykis žaidžiant žaidimus ir gyvai bendraujant (tai pastaruoju metu jau tampa mažiau įprasta nei virtualus bendravimas) su kitais tėčiais ir sūnumis.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Triguba šventė

Dusetų klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas pasitinka vyskupą Joną Kaunecką

DUSETOS. Gegužės 26-osios sekmadienį bažnyčioje buvo švenčiami tituliniai Švč. Trejybės atlaidai. Tikinčiuosius aplankė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir teikė Sutvirtinimo sakramentą. Gausus būrys dusetiškių ir Dusetų klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys kartu su Zarasų rajono vicemere Stase Goštautiene, būrelis tautiniais rūbeliais apsirengusių vaikučių, Nepriklausomybės aikštėje laukė atvykstant Panevėžio vyskupo J. Kaunecko. Paskui, grojant kapelos muzikantams, nešini Lietuvos ir Vatikano vėliavomis, darnioje eisenoje susirinkusieji drauge su vyskupu nužygiavo į bažnyčią. Šventoriuje vyskupo laukė dar gausesnis tikinčiųjų būrys. Bažnyčios fasadas buvo papuoštas parapijiečių moterų nupintu didžiuliu vainiku, o virš durų iš dar žydinčių alyvų žiedų nupintas švietė dar vienas vainikas, sveikinantis gerbiamą vyskupą J. Kaunecką, – „SVEIKAS, GANYTOJAU“. Į bažnyčią įžengusį vyskupą pagerbė Dusetų bažnyčios choras. Jis sugiedojo tradicinę sutiktuvių giesmę „Sveikas, Ganytojau“. Į atlaidų iškilmes atvyko ir Panevėžio vyskupo sekretorius kun. Ernestas Želvys, kuris klausė išpažinčių ir suteikė kitus patarnavimus parapijiečiams.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Bažnyčioje – eiliuota kūryba

Kun. Antano Strazdo bareljefas Karsakiškio bažnyčioje

KARSAKIŠKIS. Birželio 9-ąją čia vyko ne vien Švč. Jėzaus Širdies atlaidai. Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje tikintieji klausėsi ir iškilių Aukštaitijos sūnų – poetų Pauliaus Širvio bei kun. Antano Strazdo – eiliuotų kūrinių. Juos skaitė vilnietis aktorius Algirdas Latėnas. Renginys, remiamas Lietuvos kultūros fondo, buvo skirtas 2013-iesiems – Tarmių – metams.

Šv. Mišias už bažnyčios geradarius, į Amžinybę išėjusius parapijiečius ir gyvenvietės bendruomenę bei du kartus Karsakiškyje dirbusį poetą kun. A. Strazdą aukojo Anykščių klebonas ir dekanas kan. Petras Baniulis (jis sakė pamokslą) ir Pasvalio vikaras kun. Miroslav Anuškevič. Jos prasidėjo kun. Antano Strazdo giesme „Pulkim ant kelių“. Ją giedojo Panevėžio grigališkojo choralo studija „Vox leatitae“, vadovaujama Jolantos Antanaitienės. Dalyvavusiems mišiose dėkojo Karsakiškio klebonas kun. Jonas Morkvėnas. Jis prašė nesiskirstyti ir aktyviai dalyvauti aktoriaus Algirdo Latėno aukštaitiškoje literatūrinėje popietėje. Kadangi šv. Mišios truko ilgiau, aktorius savo pasirodymą norėjo pradėti nuo kun. A. Strazdo kūrybos. Tačiau buvusių bažnyčioje gražiai paprašytas, svečias iš Vilniaus į savo kūrybinę programą įtraukė ir gražiai skambančias Pauliaus Širvio eiles. Aktorius prisipažino, kad truputį jaudinosi, kadangi scena jam tapo bažnyčia, kurioje pamokslus kadaise sakė pripažintas Lietuvos dainius. Puiki garbingo svečio vaidyba, nuoširdus jo įsijautimas į kun. A. Strazdo eilių esmę, žavėjo buvusius šventovėje. Daugybę kartų jie aktoriui plojo. Literatūrinė popietė truko apie valandą.

Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Žemaičių krikšto jubiliejaus iškilmės

Tikinčiųjų būrys eina per Tauragės miestą

TAURAGĖ. Praėjo 600 metų, kai Žemaitija, paskutinė Europos teritorija, buvo pakrikštyta. Tai sugrąžino šiai žemei taiką, vienybę ir dovanojo šventąjį katalikų tikėjimą. Daugeliui suspurda krūtinėje širdis, suvokus, kokį didį laiką skelbia bažnyčių varpai, todėl norisi šiuo džiaugsmu ir laiko didingumu pasidalinti su visais, kad tikėjimo bendrystėje pabuvę, jį atnaujinę, nuo savęs pradėdami, pasaulį kurtume vertybių ir tikėjimo pagrindu. Todėl birželio 1–2 dienomis Švč. Trejybės bažnyčioje vyko Tikėjimo metų ir Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus iškilmės bei Eucharistinis kongresas.

Kas pavogė laisvę, teisingumą, rinkimus?

Arvydas Akstinavičius

Neseniai vieno šalies dienraščio komentaruose radau tokius pastebėjimus: „Paprasti amerikiečiai labai jautriai reaguoja, jei tik kas kėsinasi į jų laisves, teises ar privatumą. Toks jautrumas – išsivysčiusių, civilizuotų demokratinių valstybių bruožas... Tiesa, Lietuvoje su slaptu pokalbių klausymusi daugelis, regis, jau susitaikę. Posakis „nenoriu apie tai kalbėti telefonu“ tarsi įaugęs į kraują, nes spėjama, kad viską gali įrašinėti kaukėti dėdės iš A. Jakšto gatvės Vilniuje. Ir niekada nežinai, kas bus panaudota prieš tave. Bet dėl to Lietuvoje niekas, regis, nieko nedaro, netriukšmauja, pilietiškai nusiteikusių žmonių irgi su žiburiu reikėtų ieškoti“.

Matoma ir nematoma saugumiečių bičiulystė su Rusijos FST

Gintaras Visockas

Lietuvoje aprimo aistros dėl viešai paskelbtos VSD (valstybės saugumo departdnentas) ataskaitos. Nuslūgo tiek kritiškai, tiek palankiai nusiteikusių vertintojų azartas įrodyti būtent savąją tiesą. Taigi atėjo palankus metas dar sykį atidžiai peržiūrėti visuomenei skirtus viešus svarbiausios mūsų slaptosios tarnybos tekstus. Žinoma, visus labiausiai domina ataskaitos dalis, kurioje pirmą kartą viešai kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos žvalgybas, agresyviai kenkiančias mūsų interesams tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje. Tiesa, senų seniausiai visi mes suvokėme, jautėme arba bent nutuokėme, kad Kremlius intensyviai domisi padėtimi Baltijos valstybėse ir dar ilgai nesiliaus kūręs keršto planus, kaip būtų galima bent kai ką susigrąžinti. Skirtumas tik toks: ankstesnėse VSD ataskaitose Rusijos vardas nebuvo minimas. Konkrečiai kaip priešininkės VSD neminėdavo ir Baltarusijos. Dabar – įvardino. Tad kas pasikeitė? Kokiais sumetimais vedini dar prieš keletą metų rinkosi tylėjimo taktiką? Vardan diplomatinių subtilybių? Patys taip nusprendė ar tylėti patarė „džeimsai bondai“ iš NATO ir Europos Sąjungos? O kas pasikeitė šiandien, kad vis dėlto rusiški bei baltarusiški pavojai jau minimi be užuolankų? Gal Maskvos ir Minsko spaudimas tapo toks galingas, kad tylėjimas jau nebeįmanomas? O gal kaip tik viskas klostosi kur kas proziškiau – tarptautinėse rinkose krinta rusiškos naftos ir rusiškų dujų poreikis bei kainos, Rusija silpsta, todėl priekaištus jai reikšti įmanoma žymiai drąsiau ir atviriau? O gal tai – tik subtilus priminimas JAV, kad akyliau domėtųsi ne tik musulmoniškais kraštais, bet nepamirštų ir Rytų Europos bėdų?