2013 m. liepos 5 d.    
Nr. 27
(2051)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Toliau teisiami pasipriešinusieji prievartai

Kauno apylinkės teisme, Administracinių bylų skyriuje (Kęstučio g. 29), toliau nagrinėjamos asmenų, suimtų 2012 m. gegužės 17 d. Garliavos įvykiuose, administracinės bylos. Liepos 1 d. buvo nagrinėjamos Evelinos Paltanavičiūtės-Matijošaitienės, Juozo Vaišnoro, Violetos Milevičienės, Gracijaus Lapinsko, Dainiaus Stonio bylos. Visiems jiems surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį „už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą“. Už tuos „nusikaltimus“, už teisiamųjų mušimą, dujų ar elektrošoko panaudojimą prieš juos gresia 300–500 litų bauda.

Teisiamųjų atstovė Kristina Apanavičiūtė kartu su teismų maratoną pradėjusia kaltinamąja Evelina Matijošaitiene kaltinama tuo, jog laikėsi už turėklo, kai pareigūnai bandė ją nuvesti toliau nuo Kedžių namo. Jos su kitais „nusikaltėliais“ savo taikliais klausimais Kauno apskrities policijos Analizės skyriaus komisarui Mindaugui Kabašinskui ir kitiems liudininkams policininkams (Žiliukiui, Vareikiui ir kt.), kurie, beje, neskyrė giedamo Himno nuo religinių giesmių, įstatymiškai išreikalavo iš teisėjo Aurelijaus Rauckio pakviesti Vidaus reikalų ministerijos vadovus ir nurodyti, kokie daliniai dalyvavo šturmo operacijoje, nustatyti, kokias dujas prieš taikius žmones vartojo policija ar antiteroristiniai daliniai, pakviesti liudytojais vyriausiojo policijos komisaro pavaduotoją Renatą Požėlą ir Kauno apskrities VPK Prevencijos skyriaus viršininką Taurį Stauskį, pastebėtus buvus juos Klonio g. ir galimai davusius nurodymus naudoti spec. priemones. E. Matijošaitienė aiškino nesuprantanti, kodėl buvo vejama nuo namo, jeigu nestovėjo antstolės kelyje, kai ši jau buvo nuėjusi iki durų. Moteriai pirmiausia buvo pripurkšta ašarinių dujų, o tada policininkas, juodai apsirengęs ir apsišarvavęs smogikas iš antiriaušinio būrio, partrenkė ją, o jau parklupusią policininkai ją paguldė kniūpsčią ir, užlaužę rankas už nugaros, tyčia vilko grindiniu. Dabar ji teisiama kaip „pasipriešinusi policijos teisėtiems veiksmams“. Kaltinamoji klausinėjo, ar policija ir specialusis būrys veikė pagal įkaitų vadavimo planą „Žaibas“ ar pagal riaušių malšinimo planą „Vėtra“? Šie planai skiriasi tuo, kad „Žaibo“ operacijos metu galima veržtis per žmones, purkšti dujas, juos mušti lazdomis, vilkti žeme, taikyti kitas žiaurias priemones, nes tikslas – išgelbėti įkaito gyvybę iš GINKLUOTO pagrobėjo (-ų) rankų. Kaltinamoji citavo policininkų, apklaustų liudytojais, skirtingus, vienas kitam prieštaraujančius parodymus baudžiamojoje byloje. Tokios policininkų-liudytojų patyčios iš kaltinamųjų, kurie iš esmės buvo tų pačių policininkų tąsyk brutaliai sumušti, sukėlė didelį salėje esančių žmonių pasipiktinimą, tačiau jie jokių teisų teismo salėje neturėjo. Policininkų-liudininkų išsisukinėjimas akivaizdžiai trukdė gynybai, tačiau ją atliekančiai Kristinai Apanavičiūtei ir kaltinamajai E. Paltanavičiūtei-Matijošaitienei pavyko išsireikalauti į kitą teismo posėdį iškviesti minėtus vadovus Renatą Požėlą ir Taurį Stauskį, kad jie patys asmeniškai atsakytų į klausimus.

Jokios savo kaltės nepripažino ir kiti kaltinamieji. Juozas Vaišnoras sakė, kad yra teisiamas „už nieką“ ir išvis nesuprato, kodėl vyksta šis „cirkas“. Netgi teisėjas vaizdo įraše neįžvelgė kokių nors „neteisėtų“ kaltinamojo veiksmų. Kai kaltinamoji Violeta Milevičienė aiškino, kad policininkui skėčiu ji sudavė tik mašinaliai, paveikta dujų, teisėjas iškart nutraukdavo kaltinamąją, sakydamas: „Jūs nesiplėskite, nesikarščiuokite, netrukdykite teismui aiškintis jūsų nusikaltimo aplinkybes“. Panašiai teisėjas tvardė ir kitus kaltinamuosius.

Stebėti teismo posėdžio susirinko beveik penkiasdešimt Garliavoje buvusių taikių budėtojų, kai kurie jų į posėdžių salę net netilpo. Tarp posėdžių stebėtojų buvo ir Seimo narys Naglis Puteikis. Kai Seimo narys išsakė savo nusistebėjimą, kad salėje susirinkusiems stebėtojams nerodoma vaizdo medžiaga, teisėjas iškart pagrasino išmesti jį iš salės. Net plika akimi matėsi akivaizdus teisėjo šališkumas: jis nutraukdavo kaltinamųjų aiškinimus, priimdavo tik kai kuriuos jų prašymus (sakydamas, kad „teismas nusprendė nepriimti jūsų prašymo“). Matydamas įvairias teisėjo šališkumo apraiškas, vienas žiūrovas, pasakęs, kad smurto operacijoje akivaizdžiai buvo naudojami afganų metodai, į kuriuos teisėjas nekreipia dėmesio ir net nesiaiškina, išėjo iš salės. Jau pabaigoje teisėjas apsižiūrėjo, kad tarp daugybės žiūrovų posėdžio klausosi kaltinamasis Raimundas Čiegis, išvarė jį: „Neturi teisės čia būti“. Norėjo išvaryti ir „nusikaltėlį“ dailininką Rimantą Radišauską, bet pasirodė, kad jis teisiamas kito teisėjo visai kitą dieną – rugpjūčio 7-ąją.

Keturių teisiamųjų baigiamasis bylos posėdis nukeltas į liepos 30 dieną, G. Lapinskui – į rugpjūčio 27-ąją. Kitų dviejų „nusikaltėlių“ – Dalijos Bulotienės ir Raimundo Čiegio – numatytos spręsti bylos „dėl įtempto darbo grafiko“ buvo nukeltos liepos į 25 d. 14 ir 15 val.

Dviejų asmenų bylos, susijusios su minėtais įvykiais, jau išnagrinėtos: Antanas Tamulis, 83 metų amžiaus, buvęs tremtinys, buvęs aktyvus Sąjūdžio spaudos platintojas, kurio laikyta Kristaus vėliava buvo šturmuotojų išniekinta, pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, tačiau pritaikius visas įstatymo galimybes, lengvinančias aplinkybes, jam paskirta lengvesnė, nei įstatymas numato, nuobauda – įspėjimas. Jonas Jasinskas prisipažino padaręs pažeidimą ir jam paskirta 300 Lt bauda.

Anksčiau buvo iškelta baudžiamoji byla aktoriui, ekspertai.eu nariui Ryčiui Saladžiui, 2012 m. gegužės 17 d. filmavusiam ginkluotų policijos pajėgų Garliavoje įvykdytą operaciją. Ši baudžiamoji byla vėliau buvo perkvalifikuota į administracinę ir pratęstas jos baigties terminas.

(Artimiausiuose numeriuose spausdinsime platesnę teismų maratono apžvalgą)

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija