2013 m. liepos 19 d.    
Nr. 29
(2053)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Popiežiaus solidarumas su pabėgėliais

Mindaugas BUIKA

Lampedūzos saloje Šventasis
Tėvas bendrauja su migrantais

Lampedūzos salos situacija

Dėl savo nepavydėtinos padėties svetur atsidūrę ir kartais beviltiškai išsigelbėjimo ieškantys ekonominiai ar politiniai pabėgėliai vadinami vargingiausiu „ketvirtuoju pasauliu“. Būtent juos nusprendė aplankyti pirmuoju savo vizitu už Romos vyskupijos ribų popiežius Pranciškus. Tai prasmingai atspindi jo pagrindinį dėmesį ir pabrėžtiną artumą nelaimingiems ir kenčiantiems žmonėms. Nors liepos 8 dieną Šventojo Tėvo atlikta apaštalinė kelionė į tolimiausią Italijai priklausančią Lampedūzos salą, esančią vos už 113 kilometrų nuo Afrikos krantų, buvo trumpa – truko vos keturias valandas, – bet visuotinai įvardyta kaip istorinė. Pats iš migrantų Argentinoje kilęs popiežius Pranciškus taip siekė pažadinti sąžinę tarptautinės visuomenės, kuri dažnai abejinga ar net priešiška tokioje padėtyje atsidūrusiems bedarbiams broliams ir seserims, ieškantiems geresnio gyvenimo Vakarų pasaulyje. Siekdami patekti į Europos Sąjungos šalis, jie mažais laivais bando pasiekti Lampedūzos salą, tačiau neretai pasitinka mirtį audringoje jūroje.


Priglusti prie kalbančios Jo Širdies

Kun. Vytenis Vaškelis

Viskas prasidėjo nuo Lozoriaus, kurį Kristus buvo prikėlęs iš numirusiųjų, sesers Mortos iniciatyvos. Kai Jėzus su mokiniais keliavo iš vieno kaimo į kitą, ne kas kitas, o būtent nuoširdžiu paslaugumu garsėjanti Morta (beje, jos vardas aramėjų kalboje reiškia „namų šeimininkė, ponia“), pakvietė Jį paviešėti į savo namus. Jos vardo prasmė atitiko iš prigimties joje įsikūnijusį aktyvų veiklumą, kuris, užuot „užleidęs“ vietą brangiam Svečiui, kurio galia juda žvaigždynai ir prieš Jį lenkia galvą Visata, dabar niekieno neprašytas ėmė taip skatinti Mortą rūpintis vaišėmis, kad ši net truputį susierzinusi išdrįso papriekaištauti: „Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų“ (Lk 10, 40).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija