2013 m. rugpjūčio 23 d.    
Nr. 31
(2055)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Telšių vyskupijoje

Skuodo dekanate

Giesmėmis šlovino Dievą ir prisiminė buvusį vargonininką

Penkerių metų klebonavimo Šatėse
sukakties proga kunigą Kęstutį Pajaujį
pasveikino sakralinės giesmės šventės
„Aidėkit, skliautai, 2013“
organizatorė Jurgita Palubinskaitė

Gieda Šačių jaunimo choras
(vadovė Jurgita Palubinskaitė)

Daug plojimų sulaukė Plungės
kvartetas (vadovas Arutis Stasiulis).
Gitara groja Lauras Smilgevičius

Gieda jungtinis Šačių jaunimo
ir suaugusiųjų choras (vadovė
Jurgita Palubinskaitė)

ŠATĖS. Liepos 26 dieną Šačių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje įvyko sakralinės giesmės šventė „Aidėkit, skliautai, 2013“. Trečiasis bažnytinės muzikos koncertas įvyko po penkerių metų pertraukos. Juo pagerbtas maestro Jono Statkaus, kuris vargonininkavo Šačių bažnyčioje, atminimas, o prieš dešimt metų amžinojo poilsio atgulė vietos kapinėse. Sukako penkeri metai, kai Šačių parapijoje klebonauja kun. Kęstutis Pajaujis; dešimt metų, kai vargonininkauja Jurgita Palubinskaitė, kuri ir yra sakralinės giesmės švenčių „Aidėkit, skliautai“ organizatorė.

Pirmiausia tylos minute pagerbtas maestro J. Statkaus atminimas. Renginio vedėja J. Palubinskaitė susirinkusius bažnyčioje kvietė pamąstyti apie bėgantį laiką, kvietė išgirsti muziką ir priminė vargonininko J. Statkaus biografiją. Jis gimė 1923 metais gausioje Pagramantės kaimo ūkininkų šeimoje. Šatėse baigė pradžios mokyklą, paskui mokėsi Plinkšių žemės ūkio mokykloje. Savarankiškai išmoko groti vargonais. 1943–1944 metais vargonavo Endriejave (Klaipėdos r.), paskui Šateikiuose (Plungės r.). Visur subūrė didelius chorus. 1948–1951 metais choro dirigavimo mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, domėjosi kompozicija, vadovavo avalynės kombinato mišriam chorui. 1952–1953 metais dirbo Druskininkų kultūros namų meno vadovu bei mokykloje dėstė muziką. Kultūros namuose suorganizavo mišrų chorą bei surengė pirmąją dainų šventę. Nuo 1953 metų rudens – Vilniaus Technologijos ir Lengvosios pramonės technikumų chorų vadovas. Kadangi maestro J. Statkus buvo persekiojamas sovietinio saugumo, tai net ir išlaikęs stojamuosius egzaminus, į konservatoriją nebuvo priimtas. Nuo 1955 metų jis, dirbdamas uostamiesčio mokyklose, subūrė chorus, kurie apžiūrose pelnydavo prizines vietas, dalyvaudavo dainų šventėse. 1971–1974 metais muzikos vadovu dirbo viename iš Klaipėdos vaikų darželių. Daug metų vadovavo miesto muzikos mokytojų metodinei komisijai, dirigavo dainų šventėse, 1959 metais buvo apdovanotas Liaudies švietimo žymūno ženkleliu, tačiau nesutarė su miesto sovietine valdžia ir iš pedagoginės veiklos buvo išstumtas. 1959 metais suorganizavo Klaipėdos miesto švietimo darbuotojų dainų ir šokių liaudies ansamblį, 1960 metais – „Žvejų“ ansamblį, vėliau išaugusį į „Pamario krašto“ etnografinį ansamblį. 1969 metais subūrė Klaipėdos gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos vyrų chorą ir apie penkerius metus jam kūrybiškai vadovavo, nemažai koncertavo, parengė jį respublikinei dainų šventei. Nuolat jausdamas sovietinės valdžios persekiojimą, nuo 1975 metų pradėjo vargonininkauti ir vadovauti chorui Palangos bažnyčioje. Vėliau darbavosi Telšių Katedroje ir subūrė net tris chorus, paskui dirbo Gargžduose, irgi vadovavo chorui. 1988–1989 metais Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje suorganizavo didelį mišrųjį ir jaunimo chorą. Pasak Jurgitos, nuo 1993-iųjų jis pradėjo važinėti į Šates.

Nuo 1995 metų buvo Klaipėdos pensininkų Pajūrio bendrijos „Bočiai“ ansamblio meno vadovas.

J. Statkus rinko kraštotyros medžiagą apie Kuršių neriją, užrašė lietuvių liaudies dainų, paskelbė straipsnių vietinėje ir respublikinėje spaudoje, su pedagogu Juozu Matučiu pirmieji pradėjo rengti „Jūros“ šventes. Maestro buvo produktyvus kompozitorius, sukūrė per 200 įvairių kūrinių. Kai kurios jo dainos, giesmės ir mišios tapo populiarios ir atliekamos koncertų salėse bei bažnyčiose. „Jonas Statkus buvo Lietuvos patriotas, mylėjo žmones, Tėvynę ir gamtą“, – teigė J. Palubinskaitė, apibendrindama jo biografiją.

Tądien bažnytinę muziką dovanojo Šačių jaunimo ir suaugusiųjų chorai (vadovė Jurgita Palubinskaitė), Plungės kvartetas (vadovas Arutis Stasiulis), Mažeikių choras (vadovė Dalia Sprindienė), solistas iš Plungės Lauras Smilgevičius.

Penkerių metų klebonavimo Šačių parapijoje sukakties proga kun. Kęstutį Pajaujį sveikino ne vien šatiškiai, dovanoję bendrą jaunimo ir suaugusiųjų chorų atliekamą kūrinį, bet ir svečiai. Sveikinimo žodžius tarė viešnios iš Laivių ir Juodupėnų (Kretingos r.) – Stasė Butkevičienė ir Danguolė Vaičekauskienė. Jos dėkojo klebonui už tai, kad šventovėje rengiami bažnytinės muzikos koncertai ir išreiškė pageidavimą, kad tokių Šatėse būtų dar daugiau. Kun. K. Pajaujis džiaugėsi, kad giesmėmis šlovinamas Dievas, dėkojo visiems kolektyvams už dalyvavimą renginyje, o J. Palubinskaitei – už jo organizavimą. Šačių jaunimo ir suaugusiųjų chorų nariams klebonas įteikė Padėkos raštus. Jie įteikti ir kitų kolektyvų vadovams. Renginio organizatorei dėkojo koncerte dalyvavusių chorų vadovai, Žvainių kaimo (Kretingos r.) bendruomenės pirmininkė ir meno vadovė Aušra Dvarionienė, Juodupėnų bendruomenės bei ansamblio, kuriam vadovauja J. Palubinskaitė, atstovai.

Šv. Mišias tą dieną aukojo Šačių klebonas kun. K. Pajaujis ir Rietavo klebonas kun. Antanas Gutkauskas, giedojo visi chorai. Po šv. Mišių vaišintasi kareiviška koše, bendrauta. Ją virė Valis Viršila. Sakralinės giesmės šventę padėjo parengti Šačių jaunimo choras bei suaugusiųjų choro moterys. Renginį rėmė Šačių seniūnija, parapija.

Liepos 27 dieną Šačių bažnyčioje maestro J. Statkaus atminimui aukotos šv. Mišios.

Rūta RONKAUSKIENĖ

Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija